2026 metai žada būti ne fejerverkų, o protingų ir pamatuotų investicijų metai. Nors pasaulinės rizikos išlieka, Baltijos šalių regionas išsiskiria tvaria ekonomine aplinka: numatomas euro zonos BVP augimas sieks apie 1,4%, o Lietuvos ekonomikos plėtra gali viršyti net 3%. Tokia rami makroekonominė situacija atveria aiškias galimybes tiems investuotojams, kurie orientuojasi į ilgalaikę vertę.
Mindaugas Liaudanskas, investicijų valdymo bendrovės „DEMUS“ vadovas, pabrėžia, kad rinka šiuo metu pasižymi ramesnėmis ir labiau nuspėjamomis lūkesčiais. Tai retas, bet vertingas laikotarpis, kai sprendimai gali būti priimami remiantis fundamentiniais veiksniais, o ne spekuliacija.
Makroekonominė ramybė: atlyginimų šuolis ir stabilesnė infliacija
Europos Centrinio banko (ECB) prognozės rodo nuosaikų, bet tvarų ekonomikos augimą. Infliacija euro zonoje 2026 metais turėtų siekti apie 1,9%. Tai sudaro palankų foną investicijoms į regiono akcijas, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą.
Baltijos šalys išsiskiria dar tvirtesniais rodikliais. Be minėto spartaus Lietuvos BVP augimo, atlyginimai visame regione turėtų augti 5–8%. Tai stipriai veiks vidaus vartojimą ir NT rinkos paklausą.
Palūkanos išliks stabilios – Baltijos šalys skolinsis ginkluotei
Rinkos prognozuoja, kad centriniai bankai artimiausius 12 mėnesių greičiausiai išlaikys dabartinį palūkanų normų lygį. Tai reiškia, kad kapitalo kaina bus lengviau prognozuojama, o finansinių instrumentų kainų judėjimo lūkesčiai išliks nuosaikūs. Stabilizuojantis palūkanų normoms, investuotojai vis drąsiau grįžta į rinką, nepaisant to, kad [Palūkanos krenta, bet indėlių sumos nemažėja: lietuvių taupymo įpročiai]. Šis balansas padeda išlaikyti tvirtą paklausos lygį.
Regionui ypač stiprų impulsą suteiks fiskalinė politika gynybos srityje. Per ateinantį dešimtmetį Lietuva, Latvija ir Estija planuoja investuoti dešimtis milijardų eurų į gynybos infrastruktūrą.
„Tai ne trumpas sprintas, o ilgalaikis maratonas, kuris sukurs didelę paklausą obligacijoms, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėms bei infrastruktūros projektams,“ – sako M. Liaudanskas. Šį investicinį impulsą dar labiau sustiprina tokie stambūs projektai kaip [ILTE taps milžinu: €412 mln. injekcija Baltijos šalių plėtrai], rodantys regiono pasiruošimą augimui per strategines investicijas.
Pasaulinės akcijų rinkos: augimas su „žinomomis nežinomosiomis“
Analitikai prognozuoja, kad S&P 500 indeksas per artimiausius metus gali ūgtelėti apie 9%. Tačiau pagrindinės „žinomos nežinomosios“ rizikos išlieka tos pačios: technologijų sektoriaus vertinimas, dirbtinio intelekto burbulo rizika ir ypač didelė rinkos koncentracija.
Šiuo metu dešimt didžiausių S&P 500 bendrovių sudaro apie 40% visos indekso kapitalizacijos. Pasak „DEMUS“ ekspertų, tai yra aiškus signalas investuotojams persvarstyti savo diversifikavimo strategijas.
Nekilnojamasis turtas: atsigavimas ir nauji prioritetai
Po sudėtingų metų Europos komercinio nekilnojamojo turto rinka rodo atsargaus optimizmo ženklus. Mažėjanti infliacija, laisvėjanti monetarinė politika ir atnaujintas fiskalinis stimulas gerina investicinį klimatą. Didžiausią potencialą „DEMUS“ įžvelgia gyvenamajame nekilnojamajame turte, logistikoje, viešbučiuose ir, ypač, duomenų centruose.
Pastarųjų paklausą sparčiai augina dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos plėtra. Nors infrastruktūros iššūkiai riboja šį sektorių Vakarų Europoje, Baltijos šalyse matomos palankesnės nišos plėtrai.
Lietuvos gyvenamojo NT pamatai išliks tvirti
Lietuvos būsto rinka išlieka viena stipriausių regione. 2025 metais šalyje įvykdyta daugiau nei 50 000 būsto sandorių – istorinis rezultatas. 2026 metais paklausą papildomai palaikys keli svarbūs veiksniai:
- II Pensijų Pakopa: Galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos į rinką gali įlieti apie 100 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo.
- Lengvatiniai reikalavimai: Švelninami pradinio įnašo reikalavimai pirmąjį būstą įsigyjantiems asmenims.
„Fundamentiniai veiksniai yra aiškūs – Lietuvos būsto rinka ir toliau generuos patrauklią grąžą investuotojams“, – apibendrina M. Liaudanskas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra pagrindinė 2026 metų kapitalo rinkų prognozė?
▼
Kapitalo rinkose 2026 metais tikimasi nuosaikaus stabilumo ir prognozuojamumo, o tai yra itin palankus metas ilgalaikiams ir vidutinio laikotarpio investuotojams.
- Tikimasi, kad euro zonos BVP augimas pasieks apie 1,4%.
- Infliacija prognozuojama stabili – apie 1,9%.
- Šis laikotarpis leidžia priimti sprendimus, pagrįstus faktiniais fundamentiniais veiksniais, teigia Mindaugas Liaudanskas.
Kodėl prognozuojama aplinka yra palanki Baltijos šalių investuotojams?
▼
Baltijos šalys išsiskiria stipresniais ekonomikos rodikliais nei euro zonos vidurkis, o tai sukuria papildomų regioninių investicinių galimybių.
- Lietuvos ekonomikos augimas gali viršyti 3%.
- Regioninis darbo užmokestis, kaip prognozuojama, augs 5–8%.
- Stabili aplinka ypač palanki investicijoms į regiono akcijas, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą.
Kokie makroekonominiai veiksniai lemia rinkos stabilumą ir prognozuojamumą?
▼
Rinkos ramybę labiausiai užtikrina stabilizuota infliacija ir numatoma centrinio banko pinigų politika, leidžianti lengviau įvertinti kapitalo kainą.
- Tikimasi, kad centriniai bankai artimiausius 12 mėnesių išlaikys dabartinį palūkanų normų lygį.
- Tai reiškia, kad finansinių instrumentų kainų judėjimo lūkesčiai išliks nuosaikūs.
- Nors geopolitinė įtampa neišnyksta, investuotojai ją vertina kaip tampančią labiau prognozuojama.
Koks ilgalaikis investicinis impulsas išsiskiria Baltijos regione?
▼
Didžiausią ilgalaikį impulsą sukuria Baltijos šalių fiskalinė politika gynybos srityje, kuri virs dešimtmetį trunkančiu investicijų maratonu.
- Lietuva, Latvija ir Estija planuoja investuoti dešimtis milijardų eurų į gynybos infrastruktūrą per artimiausią dešimtmetį.
- Tai nėra trumpalaikis sprintas, o ilgalaikis maratonas, kuris didins paklausą obligacijoms.
- Taip pat bus kuriamos naujos galimybės per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes (PPP) bei infrastruktūros projektus.