Finansų ministerija parengė dekretą dėl eksporto muito deimantams įvedimo, ketvirtadienį pranešė ministerijos viceministras Sergejus Moisejevas. Pasak jo, ši priemonė skirta „paremti“ vietinę deimantų šlifavimo pramonę.
Gamtos išteklių ministerijos viceministras Konstantinas Cygankovas pranešė apie suderintą sprendimą smarkiai padidinti mokesčius verslui už poveikį aplinkai. Metalurgijos sektoriuje 2026–2030 m. jie didės 9–20 kartų, aukso gavybos srityje – 15–25 kartus, o naftos ir dujų sektoriuje – 5 kartus. Bazinis tarifas bus didinamas palaipsniui: šiemet – 5 proc., o iki 2030 m. – iki 100 proc., rašė „Kommersant“.
Finansų ministerija svarsto apmokestinti didžiąsias internetinės prekybos platformas už didelių ne maisto prekių partijų importą, teigė Pramonės ir prekybos viceministras Romanas Čekušiovas.
Be to, ministerija pasiūlė Rusijos prezidentui legalizuoti kazino internete ir apmokestinti juos 30 proc. nuo apyvartos. Taip biudžetas pasipildytų apie 100 mlrd. rublių.
Jeigu nepasikeis padėtis dėl rusiškos naftos kainų, valstybė, tikėtina, ir toliau didins mokesčius gyventojams ir verslui, nurodė „Freedom Finance Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova. Šiuo metu pagrindinė Rusijos eksporto rūšis „Urals“ parduodama už 36–38 JAV dolerius už barelį, o atskiros siuntos Indijos naftos perdirbimo gamykloms buvo parduotos net po 22–25 dolerius.
„Alfa-bank“ vertinimu, šiemet biudžetui gresia beveik 3 trln. rublių naftos ir dujų pajamų trūkumas. Praėjusiais metais šios pajamos smuko 24 proc. ir tapo mažiausios nuo pandemijos laikų – 8,4 trln. rublių, o šiemet Rusijos finansų ministerija planavo jų augimą iki 8,9 trln. rublių. Pasak „Alfa-bank“, jei naftos kaina nukrenta 10 dolerių žemiau biudžeto lygio, biudžetas netenka 1,5–1,8 trln. rublių.
Šiuo metu „Urals“ kaina yra beveik 20 dolerių mažesnė nei įtvirtinta biudžeto įstatyme (59 doleriai už barelį). „Reuters“ skaičiavimais, sausį iždas surinks mažiausias naftos ir dujų mokesčių pajamas nuo 2020 m. gegužės – perpus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Biudžeto deficitas akivaizdžiai tampa viena svarbiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino problemų, konstatuoja Janis Kluge iš Vokietijos Tarptautinių ir saugumo reikalų instituto. Nuo karo pradžios daugiau nei 40 trln. rublių išleidęs kariuomenei ir ginklams, Kremlius panaudojo beveik du trečdalius Nacionalinio gerovės fondo likvidžių lėšų. Aukso atsargos fondo sąskaitose sumažėjo 71 proc. – nuo 554 iki 160 tonų, o valiutos atsargos nukrito iki mažiausio lygio nuo fondo įkūrimo 2008 m. – apie 30 mlrd. JAV dolerių, laikomų Kinijos juaniais.
Analitikų vertinimu, siekdama padengti žaliavų trūkumą, Rusijos finansų ministerija šiemet turės paimti iš Nacionalinio gerovės fondo 2,5 trln. rublių, t. y. apie 60 proc. likusių nepanaudotų lėšų. Analitikai vertina, kad išėmimai sieks 3 trln. rublių, dar 700 mlrd. rublių bus skirta „investicijoms“. Dėl to fonde gali likti vos apie 400 mlrd. rublių – suma, kuri padengtų tik 3–4 dienų biudžeto išlaidas.
Jei Centrinis bankas išlaikys aukštas palūkanų normas, o naftos ir dujų pajamos toliau mažės, Rusija turės sudėtingą pasirinkimą – dar kartą didinti mokesčius, mažinti išlaidas arba didinti valstybės skolą, perspėja banko „Sinara“ vyriausiasis ekonomistas Sergejus Konyginas. Jo vertinimu, biudžeto deficitas šiemet gali būti 1,5 karto didesnis nei planuota – apie 5,2 trln. rublių.