Per mėnesį į Rasono uostą Šiaurės Korėjos šiaurės rytuose įplaukė tik vienas Rusijos laivas. „Planet Labs“ palydoviniai vaizdai rodė, kad jis galėjo būti susijęs su karinių krovinių gabenimu.

Šis laivas sausio 14 d. prišvartavo prie krantinės, susijusios su Šiaurės Korėjos ginklų eksportu karui Ukrainoje.

Korpuso parametrų analizė rodė, kad tai galėjo būti vienas iš dviejų sankcionuotų Rusijos laivų – „Angara“ arba „Lady R“. Šie laivai anksčiau atliko pagrindinį vaidmenį gabenant ginkluotę.

Tai pirmasis užfiksuotas Rusijos laivo apsilankymas Rasone nuo gruodžio 21 d. Konteineriai prie krantinės pradėjo kauptis dar gruodžio 27–31 d., t. y. likus maždaug dviem savaitėms iki laivo atvykimo. Po sausio 19 d. naujų konteinerių krantinėje neužfiksuota. Nuo spalio iki gruodžio Rusijos laivai užsukdavo bent tris kartus per mėnesį, tačiau sausį aktyvumas smarkiai sumažėjo. Panašus kritimas buvo stebimas ir 2025 m. sausį.

Sulėtėjimą galėjo lemti oro sąlygos, rašė „NK News“. Paprastai kroviniai gabenami į uostą Rusijos rytuose. Sausio pradžioje uostas dar buvo neužšalęs, tačiau iki sausio 24 d. jis beveik visiškai užšalo. Dėl to mažiems laivams galėjo būti sunku plaukioti. Palydoviniai vaizdai rodė mažą aktyvumą ir tarp didesnių laivų.

Stiprūs šalčiai ir didžiausios per pastaruosius 20 metų pūgos taip pat paveikė Vladivostoką ir Nachodką, nors Rasono uostas liko neužšalęs.

Sulėtėjimui galėjo turėti įtakos ir politinės priežastys. Kaip nurodė „NK News“, Pchenjanas galėjo laikinai sustabdyti operacijas Rasone ruošiantis Devintajam Korėjos darbo partijos suvažiavimui, numatytam pirmoje vasario pusėje. Suvažiavime bus aptariami nauji šalies karinės ir užsienio politikos tikslai. Situacijai taip pat turėti įtakos galėjo vykstančios JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos.

Nuo 2023 m. Šiaurės Korėja Rusijai tiekė nuo 6,5 iki daugiau nei 8 mln. artilerijos šaudmenų, kurie atliepė iki pusės Rusijos kariuomenės poreikių, rašė „NK News“. Buvo tiekiama apie 250 balistinių raketų „KN-23“, tolimojo nuotolio artilerijos pabūklai „Koksan“, 240 ir 107 mm kalibro reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 60 ir 140 mm minosvaidžiai, kasetiniai šaudmenys, taip pat 100 mm sviediniai tankams T-54/55.

Paskutinį smūgį, panaudojant raketą „KN-23“ arba rusišką kompleksą „Iskander-M“, Ukraina užfiksavo gruodžio 13 d. Nuo to laiko naujų duomenų apie Šiaurės Korėjos balistinių raketų panaudojimą negauta.