Kremlius šį fondą aktyviai naudoja biudžeto spragoms dengti, atsiradusioms dėl karo išlaidų ir sumažėjusių naftos bei dujų pajamų, kurias paveikė Vakarų sankcijos. Anksčiau fondas daugelį metų buvo pildomas iš perteklinių pajamų už energijos išteklius – nuo pat jo įkūrimo 2008 m.
Prieš plataus masto karo pradžią Nacionalinės gerovės fonde buvo sukaupta 113 mlrd. JAV dolerių lėšų, tai sudarė apie 6,5 proc. Rusijos BVP. Iki 2026 m. sausio ši suma sumažėjo 2,2 karto – iki 52 mlrd. dolerių. Iš užsienio valiutų fonde liko tik Kinijos juaniai, kurių vertė siekia apie 30 mlrd. dolerių – jie ten laikomi dar nuo 2008 m.
Rezervų naudojimo tempas priklauso nuo naftos kainų kritimo trukmės ir masto. Šiuo metu fondo lėšos pradedamos naudoti, jei naftos barelio kaina nukrenta žemiau 59 JAV dolerių. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina ir „Nacionalinės gerovės fondo išlaidos kitoms reikmėms“.
Jei naftos kainos laikytųsi apie 40 JAV dolerių už barelį, likusios fondo lėšos būtų išeikvotos per kiek daugiau nei metus. O jei kainos kristų iki 30–35 JAV dolerių, fondas galėtų išsekti jau iki šių metų pabaigos.
Apie bendras finansines problemas neseniai prabilo ir Rusijos finansų ministerija. Į Rusijos 2026 m. biudžetą buvo įtraukta 59 JAV dolerių už barelį naftos kaina. Tačiau jau gruodį vidutinė „Urals“ naftos barelio kaina smuko iki 39 JAV dolerių.
Todėl, nepaisydamas ankstesnių pažadų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė didinti kai kuriuos mokesčius Rusijos gyventojams, iš kurių šių metų biudžetui ketinama surinkti apie 12,3 mlrd. JAV dolerių.