Aistros dėl šiukšlių

Kol Naglio g. 4A pastatas nėra registruotas kaip gyvenamasis, atliekų išvežimo paslauga sudaryta su objektą valdančia įmone. Paslaugos teikiamos pagal sutartį, tačiau gyventojai skundžiasi, kad kaupiasi atliekų krūvos. Dalis minėto Petrašiūnų namo gyventojų atliekas meta į kitus konteinerius, taip šiukšlių tvarkymo našta permetama kitiems kauniečiams.

Bendrovės „Kauno švara“ atstovė spaudai pastebėjo, kad Naglio g. 4A pastate gyvena daug daugiau žmonių, tarp jų nemažai užsieniečių, todėl atliekų išvežimas tampa iššūkiu. Bendrovė negali savavališkai išvežti atliekų iš privačios teritorijos, todėl šiukšlių krūvos – neišvengiamos, o pastato savininkas nelinkęs bendradarbiauti ar tinkamai įteisinti daugiabučio kaip gyvenamosios paskirties objekto.

„Esame gavę gyventojų nusiskundimų, kad gyvenamojo namo Naglio g. 4A gyventojai sistemingai neša buitines atliekas į pusiau požeminius konteinerius, esančius Ekskavatorininkų g. 14, nors šie konteineriai nėra priskirti minėtam adresui.

Prie Naglio g. 4A yra pastatytas UAB „Moveda“ priklausantis 0,66 kub. m talpos komunalinių atliekų konteineris, kuris yra aptarnaujamas kartą per savaitę, tuštinamas pagal nustatytą grafiką. Nepaisant to, realus atliekų kiekis akivaizdžiai viršija sutartyje numatytą, todėl konteineris nuolat perpildomas, o atliekos paliekamos šalia jo. Visa teritorija aplink Naglio g. 4A pastatą yra privati komercinės paskirties valda. Be atskiro teritorijos savininko užsakymo atliekų tvarkytojas neturi teisės vykdyti papildomų teritorijos valymo darbų“, – apie tai, kad atliekų kalnai tapo nuolatine problema, kalbėjo „Kauno švaros“ atstovė.

Ji aiškino, kad suinteresuoti asmenys yra informuoti apie Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 91 punktas numato: „Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai atsako už jų naudojamų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietos (aikštelės) švarą ir tvarką aplink konteinerius.“ Tai reiškia, kad pretenzijos dėl neišvežamų atliekų pirmiausia turi keliauti ne „Kauno švaros“, o pastato savininko adresu.

„Su konteinerio ir teritorijos savininku ne kartą bandyta susisiekti e. paštu ir telefonu. Atsakymų negauta, nereaguojama. Į raginimus koreguoti sutartį pagal realų atliekų susidarymo kiekį taip pat nereaguojama. Pastato ir sklypo savininkas ne kartą buvo įpareigotas susitvarkyti vidaus kiemą ir jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją (pagal statinių techninės priežiūros ir aplinkos faktinių duomenų nustatymo aktus), tačiau piktybiškai nevykdo jam nustatytų reikalavimų.

Apie esamą situaciją informuotos Petrašiūnų seniūnija, Aplinkosaugos institucijos, taip pat Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, kurie savo kompetencijos ribose žemės sklypo savininkui taiko administracines nuobaudas“, – apie tai, kad Naglio g. 4A savininkas ignoruoja reikalavimus tvarkyti sklype susidarančias atliekas, komentavo „Kauno švaros“ atstovė.

Ji pažymėjo, kad bendrovė „Kauno švara“ vykdo sutartyje nustatytas atliekų surinkimo paslaugas ir neturi teisinio pagrindo vienašališkai keisti jų sąlygų ar vykdyti papildomų darbų.

Situacija dėl atliekų tvarkymo pagerėtų, jei savininkas pasirašytų naują sutartį su komunalininkais ir konteineriai būtų išvežami dažniau. Taip pat, jei pastatas būtų tinkamai įregistruotas kaip gyvenamasis, „Kauno švara“ galėtų su butų savininkais sudaryti paslaugų sutartį dėl atliekų tvarkymo, tačiau kadangi oficialiai pastatas registruotas kaip komercinės patalpos, tokių sutarčių su gyventojais sudaryti dabar nėra teisinių galimybių.

Taiko baudas

Kadangi Naglio g. 4A pastato ir sklypo savininkai piktybiškai nesitvarko, savivaldybė buvo išrašiusi ne vieną baudą.

Tai patvirtino ir Petrašiūnų seniūnė Asta Chanko. Pasak jos, pernai už Savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 367 straipsnio pažeidimą skirta 1 520 eurų bauda, už 505 straipsnio „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas“ pažeidimą skirta 8,1 tūkst. eurų bauda.

Dar daugiau kaip 2 tūkst. eurų bauda skirta pagal 223 straipsnį: „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas“.

Minėtu adresu Petrašiūnuose užfiksuotas ir nelegalus darbas. Už tai pernai skirta 2 tūkst. eurų bauda.

„Žemės sklypo adresu Naglio g. 4A teritorijos nepriežiūros problema yra ne tik jos savininko, bet ir administracinio pastato patalpų naudotojų, kurie naudojasi šia teritorija ir neorganizuoja talkų ar kitų tvarkymosi priemonių“, – įsitikinusi Petrašiūnų seniūnė.

Aplinkosaugininkų dėmesys

A. Chanko dienraščiui nurodė, kad dėl nuolatinės netvarkos informuoti ir aplinkosaugininkai.

„Iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno miesto skyriaus pateiktos žodinės informacijos, ANK nuobaudų 2024-2025 m. nebuvo, kadangi visuose atliktų Naglio g. 4A taršos nustatymo aktuose faktinės aplinkybės ir privalomieji reikalavimai buvo užginčyti teismuose, kurių procesas tęsiasi iki šiol. Šiuo metu, pasikeitus žemės sklypo valdytojui (MB „Lentura“), rengiamas naujas nurodymas dėl teritorijos priežiūros privalomąją tvarka, neįvykdžius reikalavimų, planuojama kreiptis į prokuratūrą“, – apie tolimesnius veiksmus pasakojo Petrašiūnų seniūnė.

Dienraštis norėjo savivaldybės įvardytos mažosios bendrijos atstovų pasiteirauti apie Naglio g. 4A šiukšlių tvarkymo bėdas, tačiau viešai nurodytais kontaktais niekas neatsiliepė.

AAD „Kauno dienai“ nurodė, kad aplinkosaugos pareigūnams situacija dėl Naglio g. 4A sandėliuojamų atliekų yra žinoma. „Pareigūnai reguliariai gauna pranešimus dėl šių sandėliuojamų atliekų. Atsakingam asmeniui departamentas taikė administracinę atsakomybę ir atliko procedūras dėl ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektui. Žemės sklypo savininkas geranoriškai nesutinka sutvarkyti atliekų, todėl šiuo metu vyksta teisminiai procesai ir atliekami tolimesni proceso veiksmai“, – nurodyta dienraščiui atsiųstame komentare.

Bendrovė negali savavališkai išvežti atliekų iš privačios teritorijos, todėl šiukšlių krūvos – neišvengiamos.

Pagarsėjęs daugiabutis

Apie Petrašiūnuose esantį Naglio g. daugiabutį „Kauno diena“ rašė ne vieną kartą. Ankstesniuose straipsniuose pasakojome, kaip gyventojai susiviliojo įsigyti pigesnį būstą, tačiau įsivėlė į teisinius ginčus, nes pastato paskirtis – ne gyvenamoji, o komercinė. Kitaip tariant, biurai buvo perdaryti į butus, tačiau Registrų centre taip ir neįregistruoti, tad žmonės oficialiai gyvena komercinėse patalpose.

Tąkart su „Kauno diena“ kalbėję Naglio g. 4A devynaukščio butų pirkėjai pasakojo apie gyvenimą apkartinusius nesklandumus ir bėdas. Redakcijos duomenimis, maždaug už 20 kv. m ploto butus prieš keletą metų pirkėjai mokėjo nuo 20 iki 35 tūkst. eurų.

Įsigijus butus, netrukus išryškėjo bėdos: nekokybiškas įrengimas, neskaidri komunalinių mokesčių apskaita, atsiskaitymo keblumai, teisiniai aspektai, įvėlę daugiabučio namo gyventojus į teisines kebeknes dėl tinkamai neįregistruoto turto. Tąkart pašnekovai nurodė, kad jiems nepavyko rasti bendros kalbos su butus jiems pardavusios bendrovės direktoriumi Gediminu Leonu.

„Kauno diena“ ir dabar susisiekė su minėtu verslininku ir pasiteiravo, ar pastatas jau tinkamai įregistruotas kaip gyvenamasis ir kaip spręsti iškilusias atliekų tvarkymo problemas.

„Dokumentai yra tvarkomi, o konteineriuose absoliučiai šiukšlių nėra. Vienu metu iš aplinkinių namų čia buvo sunešę, nežinau, gal keturių mėnesių senumo atvejis. Buvo sutvarkyta ta aplinka ir dabar nėra tų šiukšlių. Čia kažkokia klaidinga informacija.

Kur įžvelgiate problemą, jei nėra nė vienos šiukšlės? Ten buvo, kad aplinkinių namų gyventojai prisileido nuomininkų ir jie nesusigaudė, į kurį konteinerį turi nešti, nors jiems skirtas Ekskavatorininkų gatvėje. Tai papildomai iškabino informacinius raštus, išaiškino ir jie neša dabar į savus konteinerius. Mes užsakėme dar kelis konteinerius, viską prižiūrime, kontroliuojame ir čia jau pamirštas reikalas“, – telefonu dėstė G. Leonas.

„Būna, kad susirenka daug žmonių į renginį, tada jie palieka šiukšlių, o mes turim tvarkyti. Tai yra kaimynų paliktos šiukšlės. Lengviausia parodyti į namą, kuris yra arčiausiai, ir pasakyti, kad čia jo šiukšlės. Per renginius nuolat užstato mašinomis, reikia ten į juos kreiptis, kad gyventojai galėtų išvažiuoti. Laukiam, kol praeis šalčiai ir galėsime įgręžti tvoras, tai iš viso tada nebus jokios problemos“, – toliau žodžius žėrė verslininkas.

„Kauno diena“ dar užklausė, ar minėtame pastate gyvena daug užsieniečių nuomininkų, tačiau pašnekovas patikino, kad dabar nė vieno nebeliko, esą užsieniečiai jau kurį laiką čia negyvena.

Nors iš pradžių G. Leonas sakė, kad jokių šiukšlių nebeliko, kaltino aplinkinių namų gyventojus, kad šie į namo konteinerius meta savo atliekas ar kad esą konteineriai užpildomi krepšinio akademijos, kuri yra visai greta, reginių metu, vėliau perskambinęs paaiškino, kad jis jau viską šiame pastate pardavęs ir Naglio g. 4A nebeturi jokio nekilnojamojo turto, nors ir puikiai žino šio pastato bėdas. G. Leonas teigė, kad pastatą valdo kelios kitos bendrovės ir dabar jos rūpinasi namo paskirties keitimo klausimais.

Sisteminės bėdos

Specialistai pastebi, kad, daugėjant migrantų, dalis jų apsigyvena buvusiuose biuruose, tad Naglio g. 4A atvejis – toli gražu ne vienintelis mieste. Ne visada lengva įrodyti gyvenimo faktą, tad nesprendžiant problemos iš esmės, tokių atvejų tik daugės, o komunalinių atliekų tvarkymas taps tik viena visos problemų grandinės dedamųjų.

„Komunalinių mokesčių skaičiavimas nepakeis realios situacijos, o kiekvienas patikrinimas prie patalpos naudotojo durų gali baigtis teismuose, nes įrodyti nuolatinio gyvenimo faktą nėra paprasta, nors tai akivaizdu.

Problemos, kylančios dėl administracinių, gamybinių ir pramoninių pastatų, kurie pritaikomi gyvenamajai veiklai, nėra teisiškai išspręstos de fakto. Jų paskirties pakeisti nėra galimybės dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose šiuo metu nėra numatytos pastatų buvimo vietos kaip gyvenamosios teritorijos. Teritorijų planavimo dokumentų keitimas yra ilgas procesas, o siekiant, kad nenaudojami pastatai netaptų apleistais vaiduokliais, investuotojai juos mėgina įveiklinti kaip gyvenamuosius“, – dėstė A. Chanko.

Ji nurodė, kad praėjusių metų pabaigoje Kauno miesto savivaldybė e. paštu kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir pateikė pasiūlymus bei pastabas dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo pakeitimų. Siūloma keisti nuostatas, kad kai pastatuose ar patalpose yra užtikrinamos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, būtų galima numatyti galimybę tas patalpas naudoti apgyvendinimui ar nuolatiniam gyvenimui.