Šis įsitikinimas daugeliui žmonių atrodo teisingas, nes dažniausiai vadinamomis peršalimo ligomis susergama kažkur sušalus. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šalto oro ir ligų ryšys turi daugiau niuansų, nei manymas, kad susergame nuo šalčio poveikio.
Žema temperatūra pati savaime nesukelia infekcijų. Tačiau ji turi įtakos biologinių, aplinkos ir socialinių veiksnių deriniui, dėl kurio žmonės tampa labiau pažeidžiami kvėpavimo takų infekcijoms, ypač žiemos mėnesiais, „The Conversation“ rašo medicininės mikrobiologijos dėstytojas Manalas Mohammedas iš Vestminsterio universiteto.
Peršalimo ligas ir gripą sukelia virusai, o ne šaltas oras. Tokie virusai kaip rinovirusai, sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, plinta nuo žmogaus prie žmogaus per kvėpavimo garų lašelius arba fizinį kontaktą, nepaisant to, kokia tvyro lauko temperatūra.
Vis dėlto daugelyje pasaulio šalių šaltuoju metų laiku padidėja kvėpavimo takų infekcijų skaičius, ir šis dėsningumas pastebimas visame pasaulyje.
Palanki terpė
Šį sezoninį dėsningumą iš dalies lemia tai, kaip žema temperatūra ir maža oro drėgmė veikia aplinkoje tūnančius virusus. Tyrimai rodo, kad daugelis kvėpavimo takų virusų, įskaitant gripą ir koronavirusą, ilgiau išgyvena būtent šaltomis ir sausomis sąlygomis.
Kai oras būna sausas, greičiau garuoja maži lašeliai, kurie išsiskiria žmonėms kvėpuojant, kalbant, kosint ar čiaudint. Taip susidaro dar smulkesnės dalelės, kurios ilgiau išlieka ore, o tai savo ruožtu didina tikimybę, kad jas įkvėps kiti.
Todėl šaltas ir sausas oras padeda virusams išlikti aplinkoje ir padidina jų galimybes patekti į kito žmogaus kvėpavimo takus.
Šaltas oras taip pat turi įtakos organizmo gynybai nuo infekcijos. Kvėpuojant šaltu oru, sumažėja temperatūra nosies ir kvėpavimo takų viduje. Dėl to susiaurėja kraujagyslės ir sumažėja kraujo pritekėjimas į audinius.
Vangi kvėpavimo takų gleivinės kraujotaka gali susilpninti vietines imunines reakcijas, kurios paprastai aptinka ir sunaikina virusus dar prieš jiems sukeliant infekciją.
Taigi šaltis slopina priešakines organizmo gynybos linijas nosyje ir gerklėje. Šaltas oras mūsų nesusargdina – jis tik padeda virusams įsitvirtinti, kai su jais susiduriame, pažymi autorius.
Uždaros patalpos
Svarbų vaidmenį atlieka ir sezoniniai žmonių elgsenos pokyčiai bei buvimas viduje. Šaltu oru žmonės daugiau laiko praleidžia patalpų viduje, kur jiems tenka būti tarp kitų žmonių. Uždarose patalpose lengviau kaupiasi virusą pernešantys lašeliai, todėl išauga apsikrėtimo infekcijomis rizika.
Žiemą dėl mažesnio saulės spindulių kiekio gaminasi mažiau vitamino D. Vitaminas D dalyvauja reguliuojant imuninę funkciją, ir nepakankamas jo kiekis siejamas su silpnesniu imuniniu atsaku.
Patalpų šildymas, nors ir yra būtinas komfortui užtikrinti, sausina orą, kuris savo ruožtu gali išsausinti nosies ir gerklės gleivinę, todėl susilpnėja apsauginė gleivių funkcija. Gleivės paprastai sulaiko virusus ir padeda jiems pasišalinti iš kvėpavimo takų – šis procesas vadinamas mukocilijiniu klirensu. Sutrikus šiai sistemai, virusams lengviau užkrėsti ląsteles.
Žiema gali būti ypač sudėtingas metas žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma arba alerginiu rinitu, kuris paprastai vadinamas šienlige. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nuo šalčio pasunkėja šių žmonių simptomai ir padidėja funkciniai sutrikimai. Tai sustiprina ir sezoninių kvėpavimo takų infekcijų poveikį, kai jos pasireiškia.
Šaltis tik padeda, o ne sukelia
Apibendrinus visus įrodymus, susidaro aiškesnis vaizdas, ką daro ir ko nedaro šaltas oras:
-
Šaltis susijęs su didesniu kvėpavimo takų infekcijų, įskaitant gripą ir koronavirusus, paplitimu. Laboratoriniai ir aplinkos tyrimai rodo, kad virusai ilgiau išgyvena ir lengviau plinta šaltame ir sausame ore.
-
Šalčio poveikis silpnina imuninę nosies ir kvėpavimo takų apsaugą, įskaitant gleivių funkcijas.
-
Šaltu oru kintantis žmonių elgesys – ilgesnis buvimas uždarose patalpose – didina tikimybę „pasigauti“ virusus.
-
Infekcijų rizika išauga ir dėl žiemą sumažėjančio vitamino D kiekio.
Visi šie įrodymai nepatvirtina minties, kad šaltis pats savaime, pavyzdžiui, išėjus į lauką be striukės, jus „peršaldo“. Šaltas oras tik sustiprina riziką susirgti – jis sudaro sąlygas, kurios padeda virusams išgyventi, daugintis, plisti ir įveikti organizmo gynybinius mechanizmus.
Suprasti šį skirtumą yra labai svarbu – tai padės imtis praktinių veiksmų. Žiemą būtina geriau vėdinti patalpas ir palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Taip pat reikia stiprinti imuninę sveikatą ir vartoti, jei reikia, vitamino D papildus.