Socialiniuose tinkluose – sujudimas
Jau kurį laiką tarp emigrantų iš Lietuvos plinta pasipiktinimas, kad esą Tėvynė visai nelaukia sugrįžtančiųjų, nors ir oficialiai tai deklaruoja.
„Valdžia emigrantams parodė vidurinį pirštą“, „Grįžot? Tai eikit velniop! Py****kit atgal, jūs čia nelaukiami!“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė tyliai, kaip vagis naktį, pasirašė popierių, kuriuo tūkstančiams emigrantų buvo tiesiog priš**ta į dūšią. Jokios diskusijos, jokių pranešimų spaudai – tiesiog tylus, biurokratinis dūris į nugarą“, – taip apibūdinama susiklosčiusi situacija.
Pasak socialiniuose tinkluose plintančio įrašo, nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja tvarka, kurią esą galėjo sugalvoti tik visiškai realybėje nesiorientuojantis asmuo.
„Esmė paprasta: jei arėte užsienyje (ES, JK, Šveicarijoje) ir mokėjote mokesčius ilgiau nei 30 mėnesių per paskutinius 3 metus – sveikiname, jūs esate lygūs nuliui. Grįžę į Lietuvą ir užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, gausite didelę, riebią špygą. Jūsų stažas anuliuojamas.
Pagal šitą idiotišką logiką, jei išvažiavai trumpam, padirbėjai sezoninį darbą ir grįžai – valstybė tave myli. Bet jei užsienyje kūrei karjerą, dirbai rimtą, pastovų darbą 3, 5 ar 10 metų ir nusprendei tą patirtį parvežti į Lietuvą – tu esi baudžiamas. Valdžiai tokie žmonės nereikalingi. Jiems nusispjaut ant tavo indėlio“, – teigiama viešame pasipiktinime.
Taip pat priduriama, kad esą visi skatinimai grįžti į Tėvynę tėra tuščios kalbos, mat iš tikrųjų niekas čia nelabai ir laukia.
„Globali Lietuva“? Tai tiesiog pigus marketingo triukas. Klausyti tų politikų sapaliojimų apie „Globalią Lietuvą“ ir „laukiamus sugrįžtančius“ jau darosi bloga. Tai yra totali veidmainystė.
Viena ranka jie taško milijonus reklamoms „Renkuosi Lietuvą“, o kita ranka pasirašo įsakymus, kurie sako: „Rizikuok savo kailiu, durneli“.
Tai yra ne šiaip klaida. Tai yra sąmoningas, ciniškas veiksmas. Tai žinutė visiems, kurie dar svarsto grįžti: nevažiuokite. Nes čia jūsų laukia ne pagalba integruojantis, o biurokratinė mėsmalė. Jei, neduok Dieve, grįžęs iškart nerasi darbo – sėdėsi be cento kišenėje, nes tavo sąžiningas darbas užsienyje čia nelaikomas darbu“, – buvo apgailestaujama įraše.
Kokia čia strategija?
Taip pat emigrantams buvo sunku suprasti, kokios strategijos ėmėsi Lietuva. Ar nelipama ant grėblio, kai dar svarstantys sugrįžti to nebenorės daryti?
„Ką jie sau galvoja? Kokia čia, po velnių, strategija? Atbaidyti tuos, kurie turi daugiausiai patirties?
Šita tvarka yra diskriminacinis šū**s. Ji prieštarauja bet kokiai logikai. Žmogus bijo grįžti, nes nežino, ar ras darbą, o valdžia iš jo atima paskutinį saugiklį – nedarbo išmoką, kuri priklauso pagal ES teisę. Tai ne parama, tai draudimas, kurį žmogus užsidirbo! O dabar kažkokia ministrė nusprendė tą uždirbtą stažą tiesiog nubraukti.
Aišku, vietoje grįžtančių lietuvių jums geriau atvažiuojantys imigrantai iš kitų valstybių, nes juos lengviau valdyti nei lietuvius, kurie grįžę iš svetur pastatys jus į vietą.“
SADM: buvo aiškiai apibrėžtas „laikino pobūdžio darbas“
„Delfi“ kreipėsi į SADM atstovus ir paprašė paaiškinti, koks pakeitimas neseniai įsigaliojo ir kodėl jo reikėjo?
„Iš užsienio grįžtantiems asmenims, kurie gyveno, dirbo bei mokėjo mokesčius kitoje valstybėje (ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje (jei asmuo išvyko į Jungtinę Karalystę iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir grįžta į Lietuvą), nedarbo išmokų gavimo tvarka nesikeičia – išlieka tokia pat, kokia buvo iki šiol.
ES galioja bendra taisyklė, kad asmuo dėl nedarbo išmokos mokėjimo turėtų kreiptis į tą valstybę narę, kurioje gyveno, dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Jei neužtenka nedarbo draudimo stažo teisei į nedarbo išmoką nustatyti, sumuojamas kitose ES valstybėse įgytas stažas. Būtina sąlyga, kad paskutinis draudimo laikotarpis būtų įgytas toje valstybėje, kuri skiria nedarbo išmoką“, – aiškino jie.
Taip pat ir pateikė pavyzdį, kokia dabar galioja tvarka: „Pavyzdys: jei asmuo išvyko iš Lietuvos į Švediją ir ten gyveno ir dirbo 5 metus. Paskui sugrįžo gyventi į Lietuvą ir čia įsidarbino, bet po 6 mėn. jis tapo bedarbiu, tai dėl nedarbo draudimo išmokos jis turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, o nedarbo draudimo išmoką skirs „Sodra“. Kadangi nedarbo draudimo išmokai Lietuvoje reikia 12 mėn. stažo, „Sodra“ susisieks su Švedijos kompetentinga įstaiga ir užsiklaus asmens stažo Švedijoje, kuris bus susumuotas Lietuvoje. Nedarbo išmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal Lietuvoje gautas draudžiamąsias pajamas“, – informavo SADM atstovai.
Taip pat pridūrė, kad tuo atveju, jei asmuo laikinai dirbo vienoje valstybėje, bet gyveno kitoje valstybėje (pvz., pasienio darbuotojai, sezoniniai darbuotojai), dėl nedarbo išmokos jis turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos valstybę.
„Nustatant teisę į nedarbo išmoką, sumuojamas kitose ES valstybėse įgytas stažas. Pavyzdys: asmuo gyvena Lietuvoje, bet dirba sezoninius darbus Ispanijoje. Netekus darbo, nedarbo išmoką jam mokės Lietuva. Apskaičiuojant išmoką, bus imamas Ispanijoje gautas atlyginimas ir įgytas nedarbo stažas.
Kadangi „Sodros“ specialistai gaudavo daug klausimų, kaip nustatoma, ar darbas užsienyje yra laikino pobūdžio, nuo šių metų įsigaliojo pakeitimai, kurie aiškiai apibrėžė, kokiais atvejais gali būti taikoma minėta išimties taisyklė.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvo aiškiai apibrėžtas „laikino pobūdžio darbas“ – dabar jis laikomas laikinu, jeigu truko ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos“, – pabrėžė jie.
Be to, pateikė pavyzdį, kad jei asmuo, kuriam buvo paskirtos nedarbo draudimo išmokos kitoje valstybėje narėje, nusprendžia grįžti į Lietuvą ieškoti darbo, kitoje valstybėje narėje jam paskirtos nedarbo išmokos bus eksportuojamos, įvykdžius tam tikras Reglamentuose numatytas sąlygas:
-
prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas gyvenamosios vietos valstybės užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu. Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į prašyme nurodytas objektyvias aplinkybes, gali leisti išvykti nesibaigus keturių savaičių laikotarpiui;
-
atvykęs į Lietuvą, asmuo per 7 dienas turi įsiregistruoti Lietuvos Užimtumo tarnyboje;
-
įsiregistravus būtina laikytis įpareigojimų ir paisyti kontrolės procedūrų, kurias atlieka Lietuvos Užimtumo tarnyba.
„Jei Lietuvos pilietis ilgą laiką gyveno ir dirbo kitoje valstybėje (t. y. išvykimas dirbti į kitą valstybę narę nėra laikino pobūdžio), bet svarsto grįžti į Lietuvą ieškoti darbo, iš pradžių jis turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos valstybės kompetentingą įstaigą dėl nedarbo išmokos skyrimo.
Vėliau, išvykus ieškoti darbo į Lietuvą, jam bus tęsiamas gyvenamosios vietos valstybėje paskirtos nedarbo išmokos mokėjimas (3 mėnesius + galimybė pratęsti dar 3 mėnesius)“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Norėtų panašaus požiūrio į grįžtančius kaip Izraelyje
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka komentavo, kad matė, jog socialiniuose tinkluose kilo šurmulys tarp emigrantų iš Lietuvos. Nors jis dar nespėjo įsigilinti į aptarinėjimo pakeitimo subtilybes, tačiau palaikė grįžtančius ir sakė, kad ne visi gali turėti santaupų, iš kurių galėtų grįžę gyventi Lietuvoje, kol čia ieškos darbo.
„Jeigu žmonės neturėjo darbo Airijoje ir Anglijoje, o čia jų stažas nebus įskaitytas, tai jiems vis tiek reikės iš kažko gyventi. Gerai, jeigu turi santaupų, bet jeigu užsienyje ne visą laiką dirbo, tai gal ir tų santaupų nelabai turi.
Man atrodo, kad tas požiūris į grįžtančius turėtų būti toks kaip Izraelyje. Jie sugebėjo pokariu sukurti valstybę ir sutraukti visame pasaulyje išsibarsčiusius tautiečius.
Lietuviams irgi reikėtų kažkokių originalių priemonių, kad pavyktų susigrąžinti išvykusiuosius. Turint galvoje, kad Airijoje ir Anglijoje pragyvenimo lygis šiuo metu yra labai aukštas. Pavyzdžiui, būsto nuomos kainos ten yra labai didelės, o algos tik du kartus didesnės, nei Lietuvoje“, – sakė profesorius.
Jis svarstė, kad galbūt būtų galima pagalvoti dar būdų, kaip privilioti atgal išvykusius lietuvius: „Galbūt dalinti valstybinę žemę, valstybinių įmonių akcijas, ar pan.
Matyt, vien nedarbo išmokomis nepriviliosi, bet galbūt daugiau priemonių padėtų tai padaryti. Galbūt tos valstybinės žemės jie nedirbtų, bet galėtų nuomoti, ar pan. Tai būtų tam tikras apdovanojimas, kad tautiečiai grįžta.
Aišku, turbūt būtų nepasitenkinimas tarp neišvykusių ir visą laiką gyvenančių Lietuvoje, tačiau tikrai galima pagalvoti daugiau kažkokių priemonių.“