Vilnius šiandien turi visas galimybes judėti sparčiau ir ambicingiau, tačiau, anot buvusio sostinės mero Artūro Zuoko, miestas vis dar gyvena be aiškios ilgalaikės krypties. Politikui pristatant savo poziciją, akcentuojama, kad problema slypi ne lėšų stokoje, o sprendimų ir prioritetų trūkume.
Pasak A. Zuoko, šiemet patvirtintas rekordinis – apie 1,7 mlrd. eurų – miesto biudžetas pats savaime nėra bloga žinia, tačiau kelia klausimų dėl panaudojimo.
„Dideli pinigai be krypties palaiko miesto funkcionavimą, bet nekuria jo ateities“, – pabrėžia jis, atkreipdamas dėmesį, kad savivaldybei papildomai teks skolintis dar daugiau nei šimtą milijonų eurų.
Politikas primena, jog po Konstitucinio Teismo sprendimo Vilnius jau beveik dešimtmetį gauna didesnę ir teisingesnę dalį nuo šalies BVP, o miesto biudžetas per tą laiką išaugo beveik penkis kartus. Tačiau, jo vertinimu, augantis finansavimas nevirto dideliais ateities projektais, kurie realiai keistų vilniečių kasdienybę.
Vienu ryškiausių pavyzdžių A. Zuokas įvardija laiką, kurį gyventojai praranda spūstyse. Remdamasis tarptautiniais duomenimis, jis pažymi, kad Vilnius tapo vienu iš Europos lyderių pagal laiką, prarandamą kamščiuose savo dydžio miestų grupėje.
„Laikas yra brangiausias vilniečių turtas – jo neatgausi nei papildomais biudžetais, nei naujais pažadais“, – teigia jis.
Kritikos sulaukia ir viešasis transportas. Nors parkas atnaujintas, o išlaidos jam išaugo kelis kartus, kelionių skaičius, anot A. Zuoko, iš esmės liko toks pat. Jo teigimu, tai rodo sisteminę problemą: „Šiandien mokame už nuvažiuotus kilometrus, o ne už tai, kad žmonės iš tiesų persėstų į viešąjį transportą.“
A. Zuokas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilnius išsiskiria Europos sostinių kontekste neturėdamas greitojo, nuo bendro eismo atskirto viešojo transporto. Jo manymu, moderni sistema, tokia kaip lengvasis metro ar tramvajus, miestui būtina, jei siekiama realiai spręsti mobilumo problemas.
Ne mažiau aštri kritika skiriama miesto infrastruktūrai. Politikas pažymi, kad sostinė vis dar neturi pilno aplinkkelių tinklo, o magistralinių gatvių plėtra faktiškai sustojo prieš dešimtmetį.
„Tai nėra pinigų klausimas – tai sprendimų ir gebėjimo valdyti strateginius projektus klausimas“, – sako jis.
Kita, jo išskiriama problema – auganti biurokratija. A. Zuokas teigia, kad per pastaruosius metus savivaldybėje ir pavaldžiose įstaigose darbuotojų skaičius reikšmingai išaugo, o tai kasmet kainuoja milijonus eurų, kurie galėtų būti skirti darželiams, mokykloms ar kitai infrastruktūrai.
Kalbėdamas apie ateitį, politikas perspėja, jog didžiausia rizika sostinei – tapti neįperkama jaunoms šeimoms. Augančios būsto kainos, įstrigę statybų projektai ir perteklinė biurokratija, anot jo, skatina žmones rinktis aplinkines savivaldybes ar kitus miestus.
„Miestas, kuris praranda šeimas, ilgainiui praranda ir savo ateitį“, – įsitikinęs A. Zuokas.
Apibendrindamas jis pabrėžia, kad Vilniui reikia ne tik kasdienės priežiūros, bet ir drąsių sprendimų, kurie veiktų dešimtmečiais.
„Mero darbas – statyti miestą, o ne vien jį remontuoti“, – sako politikas, pridurdamas, kad sostinė turi išlikti regiono lydere ir nepasiduoti provincijos sindromui.