Demonstruodami solidarumą ir vilkėdami žalią IRGC uniformą, įstatymų leidėjai per parlamentinę sesiją skandavo „Mirtis Amerikai“, „Mirtis Izraeliui“, „Gėda, Europa“, matyti iš valstybinės televizijos parodytų vaizdų.
Gvardiečio uniformą taip pat apsirengęs parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas (Mohamadas Bageris Galibafas) sakė, kad pagal „Atsakomųjų priemonių prieš IRGC paskelbimą teroristine organizacija įstatymo 7 straipsnį, Europos šalių kariuomenės laikomos teroristinėmis grupėmis“.
Jis pasmerkė ES sprendimą „neatsakingu veiksmu“.
M. B. Ghalibafas teigė, kad sprendimas, „kuris buvo priimtas vykdant Amerikos prezidento ir sionistinio režimo lyderių įsakymus, paspartino Europos kelią į nereikšmingumą būsimoje pasaulio tvarkoje“.
Jis pridūrė, kad šis žingsnis tik padidino vidaus paramą IRGC.
Išlieka neaišku, kokį tiesioginį poveikį turės šis sprendimas.
Minimas įstatymas Irane buvo priimtas prieš septynerius metus, kai JAV paskelbė IRGC teroristine organizacija.
Sekmadienio sesija vyko minint 47-ąsias velionio ajatolos Ruhollah Khomeini (Ruholos Chomeinio), 1979 metais įkūrusio Islamo respubliką, sugrįžimo iš tremties metines.
Revoliucinė gvardija yra ideologinis Irano kariuomenės padalinys, atsakingas už Islamo revoliucijos apsaugą nuo išorinių ir vidinių grėsmių.
Vakarų vyriausybės kaltina ją organizavus susidorojimą su neseniai vykusiais protestais.
Teheranas gyvybių pareikalavusį smurtą per protestus priskyrė Jungtinių Valstijų ir Izraelio kurstomiems „teroro aktams“.
Ketvirtadienį ES užsienio reikalų ministrai susitarė paskelbti IRGC teroristine organizacija dėl masinių protestų malšinimo. Ji pasekė JAV, Kanados ir Australijos pavyzdžiu.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) gyrė valstybių narių sprendimą paskelbti IRGC teroristine organizacija, nors teigė, kad jis priimtas pavėluotai.
Irano valdžia pripažįsta, kad per protestus žuvo tūkstančiai žmonių, nurodydama daugiau nei 3 tūkst. aukų, tačiau teigia, kad dauguma jų buvo saugumo pajėgų nariai arba pašaliniai asmenys, žuvę nuo „riaušininkų“ rankų.
Žmogaus teisių grupės teigia, kad aukų skaičius yra daug didesnis, galbūt siekiantis dešimtis tūkstančių, ir pažymi, kad protestuotojus nužudė saugumo pajėgos, įskaitant Revoliucinę gvardiją, tiesiogiai į juos šaudydamos.