Šiais pokyčiais Lietuvoje įgyvendinama Europos Sąjungos direktyvą, kurios tikslas – užtikrinti vienodą atlygį už vienodą ar vienodos vertės darbą.
Dėl naujovių bendrieji atlyginimų skaidrumo principai bus taikomi visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo jų dydžio. Tačiau papildomi reikalavimai bus taikomi vidutinėms ir didelėms įmonėms.
Įmonės, turinčios 100 ir daugiau darbuotojų, turės periodiškai, pagal nustatytą grafiką, teikti išsamias atlygio atotrūkio tarp vyrų ir moterų ataskaitas, šią informaciją pateikiant įvairiais pjūviais, o turinčios 250 ir daugiau darbuotojų – tai daryti kasmet.
Be to, „Sodra“ viešai skelbs tam tikrus apibendrintus atlygio atotrūkio rodiklius ir mažesnių darbdavių atžvilgiu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad skaidresnė atlyginimų sistema padės žmonėms geriau suprasti, kodėl vieni uždirba daugiau, o kiti – mažiau.
„Manome, kad direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę padės sparčiau mažinti moterų darbo užmokesčio atotrūkį, o kartu ir prisidės prie skurdo mažinimo vyresniame amžiuje.
Be to, didesnis darbo užmokesčio skaidrumas sustiprins darbuotojų derybinę galią – žmonės turės daugiau informacijos, galės drąsiau derėtis dėl savo atlygio ir tinkamai užtikrinti savo teisę į teisingą darbo užmokestį“, – tikina ministerija.
Alga – nebe paslaptis
Vienas svarbiausių pokyčių – atlyginimas nebegalės būti laikomas „slapta informacija“. Jei darbuotojas nori sužinoti, ar jam mokama teisingai, jis galės kalbėti apie savo algą ir klausti darbdavio.
„Nebegalimi susitarimai dėl konfidencialios informacijos, ribojantys darbuotojo teisę atskleisti savo darbo užmokestį, jeigu atskleisdamas savo darbo užmokestį jis siekia užtikrinti savo teisę į teisingą apmokėjimą“, – nurodo ministerija.
Darbuotojas taip pat galės paprašyti informacijos, kiek vidutiniškai uždirba tas pačias pareigas užimantys vyrai ir moterys.
„Visi darbdaviai turės pareigą pateikti kiekvienam darbuotojui prašomą informaciją apie jo darbo užmokestį ir tos pareigybių kategorijos darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkį, bet kuriuo metu darbuotojui paprašius“, – pabrėžia ministerija.
Tačiau pasak jos specialistų, svarbu žinoti, kad konkrečių kolegų algos nebus atskleidžiamos – bus pateikiami tik bendri vidurkiai.
Darbo pokalbiuose – jokių klausimų apie seną algą
Taip pat nuo 2026 m. birželio 7 d. darbdaviai nebegalės klausti būsimų darbuotojų apie tai, kiek jie uždirbo ankstesniame darbe.
„Turi atsirasti draudimas klausti kandidato į darbą apie jo gaunamą ir buvusį darbo užmokestį“, – aiškina ministerija.
Be to, darbdavys turės iš anksto pasakyti, ar tai pareigybei galioja kolektyvinė sutartis ir kokios joje numatytos sąlygos.
„Darbdaviui turi atsirasti pareiga iki pokalbio informuoti kandidatą apie tai pareigybei, į kurią jis kandidatuoja, taikomas kolektyvinės sutarties nuostatas“, – nurodo ministerija.
Tai reiškia, kad žmogus jau prieš darbo pokalbį žinos, kokios taisyklės galioja ir ko gali tikėtis.
Siūlomas atlyginimas turės būti grindžiamas ne tuo, kiek žmogus uždirbo anksčiau, o jo pareigomis, atsakomybe, patirtimi ir darbo sudėtingumu.
Atlygio tvarka – privaloma visiems
Iki šiol aiškią atlyginimų sistemą dažniausiai turėjo tik didesnės įmonės. Nuo 2026 metų birželio pradžios tai taps privaloma visiems darbdaviams – ir mažiems, ir dideliems.
„Po Direktyvos perkėlimo pareigybių vertinimo kriterijus ir darbo nustatymo kriterijus turi turėti visi darbdaviai – privaloma darbo apmokėjimo sistema visiems darbdaviams“, – nurodo ministerija.
Tai reiškia, kad kiekviena įmonė turės aiškiai aprašyti:
- kokios yra pareigybės;
- kaip nustatomas atlyginimas;
- kada ir už ką jis gali būti didinamas.
Įmonės, turinčios 100 ir daugiau darbuotojų, turės reguliariai teikti duomenis apie atlyginimus.
„Valstybinio socialinio draudimo valdyba Direktyvoje numatytu reguliarumu rengs ir viešins darbo užmokesčio skaidrumo ataskaitas apie darbdavius, turinčius 100 ir daugiau apdraustųjų asmenų“, – nurodo ministerija.
Jose bus matyti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai, priedai, premijos ir kitos išmokos. Mažesnės įmonės galės prisijungti savanoriškai.
Naujų taisyklių laikymąsi stebės kelios institucijos. Tad jei darbuotojas jausis nuskriaustas, jis galės kreiptis pagalbos.
Kaip nurodo ministerija, darbdavių priežiūrą įgyvendins pirmiausia patys darbuotojai ir jų atstovai, taip pat Valstybinė darbo inspekcija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Darbdaviui gali tekti aiškintis
Advokatas Mindaugas Šimkūnas sako, kad nuo 2026 metų atlyginimų tvarka taps daug griežtesnė. Vien susitarti „iš akies“ ar pagal simpatiją nebeužteks – viskas turės būti pagrįsta aiškiomis taisyklėmis.
„Atlyginimų nustatymas nebegalės būti grindžiamas vien individualiais susitarimais – jis turės remtis aiškiais, objektyviais ir lyčiai neutraliais kriterijais. Darbdaviai privalės turėti rašytinę darbo apmokėjimo sistemą“, – aiškina advokatas.
Tai reiškia, kad įmonės turės turėti aiškias taisykles, pagal kurias nustatomas atlyginimas – už pareigas, atsakomybę, patirtį, darbo sudėtingumą.
Darbdaviai taip pat turės reguliariai teikti duomenis „Sodrai“ apie darbuotojų atlyginimus ir darbo laiką, o dalis šių duomenų bus naudojama atlygio skirtumų analizei ir viešinimui.
Ką darbuotojai galės sužinoti apie atlyginimus?
Nors žmonės nematys konkrečių kolegų algų, jie galės sužinoti, kiek vidutiniškai uždirba tos pačios pareigybės darbuotojai – atskirai vyrai ir moterys.
„Darbuotojas galės sužinoti vidutinį atlyginimą toje pačioje pareigybių grupėje, suskirstytą pagal lytį. Pavyzdžiui, vyrų vidurkis – 2100 eurų, moterų – 2000 eurų, bet konkrečių kolegų atlyginimai nebus atskleidžiami“, – aiškina advokatas.
Be to, darbuotojai galės sužinoti, kokiais kriterijais remiantis nustatomas atlyginimas ir karjeros galimybės.
Svarbu ir tai, kad darbuotojams nebegalės būti draudžiama kalbėti apie savo algą, jei tai daroma siekiant užtikrinti teisingą apmokėjimą.
„Darbdaviai darbuotojo prašymu privalės raštu pateikti informaciją apie jo paties darbo užmokestį bei vidutinį darbo užmokestį toje pačioje pareigybių grupėje, suskirstytą pagal lytį“, – pabrėžia M. Šimkūnas.
Ši informacija turės būti pateikta ne vėliau kaip per du mėnesius. Jei būtų galima atpažinti konkretų žmogų, duomenys bus pateikiami apibendrinti arba per atsakingas institucijas.
Derybos dėl algos – pagal aiškias taisykles
Pasak advokato, atlyginimų derybos taps ne tik skaidresnės, bet ir labiau „pagal popierius“.
„Atlyginimų derybos taps labiau struktūruotos ir skaidrios. Nors Lietuvoje jau dabar darbo skelbimuose privaloma nurodyti siūlomą atlyginimą arba jo intervalą, naujosios taisyklės dar labiau sustiprins šį principą.
Darbdaviai nebegalės klausti kandidatų apie ankstesnį ar dabartinį atlyginimą, o siūlomas atlygis turės būti grindžiamas aiškiais ir objektyviais kriterijais“, – sako jis.
Taip pat darbdaviai nebegalės drausti darbuotojams kalbėti apie savo algą, jei tai daroma siekiant užtikrinti vienodą atlygį. Jei įmonėje atlyginimai buvo laikomi konfidencialiais, darbdaviams teks peržiūrėti savo vidines taisykles.
Europoje: kas ir kur uždirba daugiausiai? (nuotr. SCANPIX)” class=”articlePhoto”> 
Jei skirtumas per didelis – tikrins
Jeigu paaiškės, kad vienoje pareigybių grupėje vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi daugiau nei 5 proc., darbdavys turės tai pagrįsti.
„Jei tam tikroje darbuotojų grupėje vyrų ir moterų atlygio skirtumas viršys 5 proc. ir nebus objektyviai pagrįstas, ir per 6 mėnesius darbdavys šio nepagrįsto atotrūkio neištaisys, turės būti atliekamas išsamus bendrasis darbo užmokesčio vertinimas“, – aiškina M. Šimkūnas.
Šio vertinimo rezultatai bus pateikti darbuotojams, jų atstovams ir atsakingoms institucijoms. Keisis ir tai, kaip sprendžiami ginčai dėl diskriminacijos atlygio srityje.
„Darbuotojai turėtų žinoti, kad jie turi teisę klausti ir gauti informaciją apie atlygio vidurkius ir atlygio nustatymo kriterijus. Jei kyla įtarimų dėl nepagrįstų atlygio skirtumų, darbdavys privalės juos paaiškinti.
Ginčuose dėl diskriminacijos atlygio srityje įrodinėjimo našta dažniau teks darbdaviui, o darbuotojai galės remtis statistiniais duomenimis“, – apibendrina advokatas.
Jei bus nustatyta, kad žmogui buvo mokama mažiau be rimtos priežasties, jam gali būti priteistos ne tik neišmokėtos sumos, bet ir neturtinė žala bei kiti nuostoliai.
Advokatas pataria darbuotojams visada kreiptis į darbdavį raštu ir saugoti dokumentus.
Kodėl dar siūloma keisti Darbo kodeksą?
Be atlyginimų skaidrumo, Seime svarstomi ir kiti Darbo kodekso pakeitimai. Vienas iš jų – ilgesnis išbandymo laikotarpis gerai apmokamiems darbuotojams.
Numatoma, kad darbuotojams, kurių alga siekia bent du šalies vidurkius, išbandymo laikotarpis galės trukti iki 6 mėnesių.
Taip pat siūloma supaprastinti atleidimo tvarką tam tikrais atvejais ir suteikti daugiau lankstumo darbo santykiuose.
Valdžia aiškina, kad tai reikalinga, kad darbdaviai drąsiau samdytų žmones ir galėtų greičiau reaguoti į verslo pokyčius.
Atlyginimų skaidrumo taisyklės įsigalios nuo 2026 m. birželio 7 d., o kiti Darbo kodekso pakeitimai – daugiausia nuo 2026 m. liepos 1 d.