Ką gi, pradėkime nuo to, kad Nipos (ang. Nipah) virusas pirmą kartą buvo aptiktas 1998 m. Malaizijoje Sungai Nipah kaime šalia Nipah upės. Staigios kiaulių augintojų mirtys pasauliui buvo pavojaus signalas, kad atsirado naujas mirtinai žmogui pavojingas virusas.
Nipos virusas yra zoonozinis, kurio pagrindinis šeimininkas yra vaisėdžiai šikšnosparniai, kurie savo išskyromis apkrečia vaisius, kuriuos valgydami, šiuo virusu užsikrečia ir žmonės. Naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės), maitindamiesi užkrėstais vaisiais, taip pat tampa viruso nešiotojais. Žmogus nuo užkrėstų naminių gyvūnų taip pat gali užsikrėsti, jei jų išskyros (seilės, šlapimas, išmatos) pateks ant žmogaus rankų, o toliau ant maisto produktų. Naminių gyvūnų termiškai neapdorota mėsa taip pat padidina užsikrėtimo riziką. Dalis mokslininkų pažymi, kad palmių aliejus taip pat gali būti užkrėstas Nipos virusu.
Ar galimas viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui. Taip, tikrai galimas, kai glaudžiai kontaktuojama su užsikrėtusio žmogaus biologinėmis išskyromis. Geriausias to įrodymas, kad fiksuoti užsikrėtimai Nipos virusu tarp medikų bei šeimos narių. Daugiau nei per ketvirtį amžiaus laiko pavienių protrūkių užsikrėtimo Nipos virusu Vakarų Bengalijoje buvo registruota jau 2000 m. ir 2007 m. 2018 m. – 19 atvejų, iš kurių 17 pacientų liga pasibaigė mirtimi. 2023 m. – 6 atvejai. 2026 m. – Nipos virusu užsikrėtė du medicinos darbuotojai. Periodiškai pavieniai užsikrėtimai fiksuojami Bangladeše, Filipinuose Singapūre ir Malaizijoje. Ar yra užsikrėtimų kitose pasaulio šalyse – klausimas atviras, nes ištyrus šikšnosparnius Madagaskare bei kai kuriose Afrikos šalyse, rasti antikūnai prieš Nipos virusą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Nipos virusą įtraukė tarp 10 prioritetinių ligų grupėje kartu su COVID-19 ir Zika virusu. Susirgimo formos gali gali būti nuo besimptomių iki mirtinai pavojingų, pasireiškiančiu meningitu ar encefalitu. Ligos simptomai labai panašūs į dabartinį gripą. Aukšta temperatūra, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas, vėmimas, paraudusi gerklė, kosulys, apsunkintas kvėpavimas. Ligai progresuojant, atsiranda grėsmingi meningito ir encefalito simptomai: sprando sustingimas, jautrumas garsui ir šviesai, dezorientacija, kalbos, pusiausvyros sutrikimai, traukuliai, didelis mieguistumas. Beje, skirtingai nuo gripo inkubacinis periodas tęsiasi nuo 4 iki 21 dienos, o mirštamumas siekia net 75 proc.
Aišku didelį pavojų kelia besimptomės (subklinikinės) ligos formos, kada dalis užsikrėtusių asmenų gali nejausti jokių ligos požymių, tačiau jų organizme virusas vis tiek aptinkamas. Vis dėlto kyla klausimas, kodėl tiek daug kalbama apie šį virusą. Juk stebimi tik pavieniai, negausūs ligos protrūkiai regione, kuriame gyvena 2 milijardai gyventojų. Laikotarpyje nuo 1998 m. iki 2026 m. fiksuotos tik 437 mirtys nuo Nipos viruso, tuo tarpu kai Lietuvoje per vieną savaitę nuo gripo komplikacijų mirė net 8 pacientai. Ar tikrai nėra perdėtos baimės.
Oksfordo universitetas, bendradarbiaudamas su Indijos ir Bangladešo mokslininkais, kuria vakciną nuo Nipos viruso, lygiagrečiai kuriami monokloninių antikūnų pagrindu specifiniai priešvirusiniai vaistai. Bengalijos, Tailando, Nepalo oro uostai įveda specifines keleivių patikras, o kai kurie Europos oro uostai apie tai irgi galvoja. Matyt, visuotinę baimę kelia tas faktas, kad užsikrėtimas Nipos virusu praktiškai reiškia mirtį. Todėl grįžtame prie pagrindinio klausimo, ar gali Nipos virusas kelti grėsmę Europai ir Lietuvai.
Teoriškai galima sumodeliuoti situaciją, kad turistas iš Europos užsikrečia virusu ir atveža jį į namus, bet turint omenyje aukštas europines sanitarines higienines normas, tolesnis viruso plitimas beveik neįmanomas. Ar būtina specialiai tikrinti atvykusius iš „pavojingo regiono“ piliečius, kurie atvyksta čia dirbti. Galbūt, bet tam reikalingas politinis sprendimas. O kaip apsisaugoti mūsų turistams, vykstantiems į pavojingus regionus, kur registruojami Nipos viruso atvejai, geriausiai pataria Australijos ligų kontrolės centras.