Sinoptikai tikri – šiemet potvynis yra neišvengiamas. Visgi vilniečiams jie turi ir gerų žinių – Didysis Vilniaus potvynis tikrai nepasikartos. Gyventojai taip pat raginami nelipti ant užšalusių upių, nes toks elgesys gali būti pavojingas sveikatai ir gyvybei.
Jau dabar galima neabejoti tuo, kad potvynio Lietuvos miestai neišvengs. Visgi Vilnius bent kol kas gali atsikvėpti – šiuo metu ties Vilniumi nėra konkrečios vietos, kur potvynio atveju būtų galima tikėtis didelės žalos. Šiuo metu didžiausia potvynio grėsmė išlieka Kauno rajone.
Kaip portalui MadeinVilnius.lt pasakojo hidrologas Gediminas Sližys, potvynio grėsmė kyla tada, kai laikosi teigiama oro temperatūra. Kol kas tokia situacija Lietuvoje nefiksuojama ir bent jau artimiausią savaitę teigiama oro temperatūra nėra prognozuojama.
Potvynio tikimybė, anot hidrologo, yra didžiausia tada, kai dėl teigiamos temperatūros pajuda ledai, kurie gali užkimšti upės vagą. Pajudėję ledai lemia staigų vandens lygio kilimą, dėl ko upė gali išsilieti.
„Šiemet potvynis dėl šalto sausio gali būti didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, bet iki to, kas buvo prieš beveik šimtmetį, dar labai toli“, – sako Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Anot meteorologo, 1930 m. rudenį Neries baseine iškrito 13 proc. daugiau kritulių nei norma. Tuo metu, prieš užšąlant, vandens lygis buvo 114 cm aukštesnis už daugiametį vidurkį. Žiemos pradžioje pati žemė įšalo labai šlapia, o žiema buvo ilga ir šalta.
„Sniegas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje, esant aukštai oro temperatūrai (orui sušilus iki +19 °C), todėl visas spartaus tirpsmo vanduo dėl įšalo greitai žemės paviršiumi sutekėjo į upę“, – pasakoja G. Valaika.
Verta pabrėžti ir tai, kad 1931 m. krantinių šlaitai buvo lėkštesni. Šiandien Vilniuje Neries krantinių šlaitai yra gerokai statesni nei prieš šimtą metų.
Gyventojai taip pat perspėjami, kad upių ledas yra pavojingas reiškinys, traukiantis smalsuolius. Ledas upėse yra labai nestabilus, ypač ties tiltais, o dėl nepastovios ledo dangos upės viduryje gali susidaryti properšų. Būtent todėl gyventojai raginami nelipti ant upių ledo, nes tai gali kelti pavojų sveikatai ir gyvybei.
Primename, kad Didžiojo Vilniaus potvynio metu buvo užlieta Katedros aikštė ir žemiausios miesto vietos, vanduo pateko į Arkikatedros požemius, sutriko susisiekimas (kai kur judėta valtimis), o stichija pridarė didelės žalos pastatams ir turtui.
Nuotr.: Žygimantas Gedvila (ELTA)
Nuotr.: Žygimantas Gedvila (ELTA)
Nuotr.: Žygimantas Gedvila (ELTA)
Nuotr.: Žygimantas Gedvila (ELTA)MadeinVilnius.lt informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujosios medijos grupės“ sutikimo neleidžiama.