– Kada supratai, kad piešimas ir tapyba tau – daugiau nei hobis?
– Supratau tai, kai pradėjau kurti ne tik tada, kai buvo linksma, bet ir tada, kai jausdavausi prastai ar pro šalį eidavo sunkūs momentai. Taip pat, kai pradėjau piešti ir tapyti pagal užsakymus, pamačiau, kad mano darbai gali džiuginti kitus ir turėti prasmingą vertę ne tik man, bet ir kitiems. Su laiku supratau, kad kūryba tapo mano kasdienybės dalimi – be jos gyvenimas atrodytų tuščias ir nuobodus. Piešimas tapo būdu pabūti su savimi, sustoti ir išgirsti savo mintis.
– Ar prisimeni pirmą darbą, kuriuo pati nuoširdžiai didžiavaisi?