„Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas aiškino, kad Skandinavijos bei Baltijos šalių rinkos turi ne tik bendrą akcijų ir obligacijų biržinės prekybos operatorių – „Nasdaq“, bet ir kitų panašumų dėl vyraujančių sektorių. Svarią dalį rinkos abiejuose regionuose užima finansų sektorius ir investuotojai noriai investuoja tiek į šio sektoriaus akcijas, tiek į obligacijas.
Pasak jo, krentant palūkanoms abiejose regionuose didėja ir nekilnojamo turto sektoriaus akcijų patrauklumas. Taip pat galima paminėti energetikos sektorių, kuris Baltijos rinkose iš dalies nukraujavo iš Estijos biržos pasitraukus „Enefitgreen“ bendrovei, tačiau išpirkus šias akcijas ne retas investuotojas suinvestavo į Lietuvos flagmaną, „Ignitis grupę“. Skandinavijoje energetika, o ypač atsinaujinanti, nepraranda populiarumo net ir kritus elektros ar kitų energetikos resursų kainoms. Didžiausias Šiaurės šalių energetikos bendroves apimantis „NASDAQ OMX Nordic Energy“ indeksas 2025 m. uždirbo 20,8 % grąžą.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ verslo plėtros vadovas Lukas Alijošius atkreipė dėmesį, jog Skandinavijos regionui istoriškai būdinga tai, kad čia didelė dalis (30-50%, priklausomai nuo valstybės) gyventojų investicijų yra nukreipta į pensijų fondus. ES vidurkis šiuo metu siekia 26-27%, o Lietuvoje – apie 10%. Tokius rezultatus Skandinavijoje lemia ilgametės tradicijos, automatinis įtraukimas, taip pat didelis pasitikėjimas fondų įmonėmis bei šios srities reguliavimu. Todėl į naujus finansinius produktus skandinavai žvelgia atsargiau. Kitaip nei Pietų Europoje ar Baltijos šalyse, skandinavai nėra entuziastingi dėl investavimo į NT, nes čia grąžą riboja didelis šios veiklos reguliavimas ir mokesčiai.
Baltijos šalyse ir Lietuvoje vaizdas kitoks. Čia pensijų fondams tenka apie 10% investicijų. Didelę, tačiau oficialiai sunkiai išmatuojamą dalį sudaro investicijos į NT tiesiogiai.
Lietuvos banko duomenimis, spalį lietuviai 19 mlrd. Eur laikė tiesiog bankų sąskaitose ir dar beveik 8 mlrd. Eur – terminuotuose indėliuose. Populiarus tiesioginis investavimas į akcijas ar su jomis susietus indeksus, taip pat obligacijas ir sutelktinį finansavimą.
„Nors Lietuvos investuotojų aktyvumą Europos ar Šiaurės šalių kontekste vis dar galima laikyti menku, per pastaruosius penketą metų ryškėja spartūs augimo tempai. Lietuvos banko šią vasarą skelbtais duomenimis, Lietuvoje investuoja daugiau kaip 176 tūkst. gyventojų, o jų sudarytų sandorių skaičius per metus augo net dvigubai. Tikėtina, kad reikšmingai augantį susidomėjimą investavimu galėjo lemti jau apie 2 metus mažinamos centrinių bankų (taigi ir indėlių) palūkanos, taip pat aktyvesnė rinkos dalyvių bei valstybės institucijų komunikacija finansinio raštingumo klausimais“, – sakė L. Alijošius. Prie aktyvumo prisideda ir didėjanti investicinių produktų pasiūla, o pastaraisiais metais čia ryškiausios obligacijos ir sutelktinio finansavimo platformos.
Nepasinaudojame galimybėmis
Investuodami į gerai pažįstamus produktus kartais galime pražiūrėti pelningas galimybes, apie kurias net nepagalvojome. D. Šetikas pataria, jog Baltijos rinkų vertybiniai popieriai, ypač akcijos šiuo metu nėra itin pabrangę palyginus su kitais regionais, o investuojant dar galima tikėtis uždirbti ne vien iš akcijų kainos augimo, tačiau papildomai gauti aukštą dividendų pelningumą.
Galimybių praradimą gali lemti ir bendrai žemas investavimo lygis. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse vietiniai, eliminavus Estiją, negausiai investuoja į akcijų rinkas ir nepasinaudoja namų rinkos patraukliais kainų įverčiais. Lietuvoje įvairiais skaičiavimais vertybinių popierių turi virš 200 tūkstančių gyventojų. Dar mažiau investuotojų turi savo portfeliuose akcijų – iki 3 % gyventojų. Tuo tarpu Estijoje į akcijas investuoja netoli 10 % visų gyventojų, ES vidurkis šiek tiek viršija 10 %. Gausesnis investuotojų įsitraukimas į namų rinką leistų padidinti vietinių vertybinių popierių paklausą ir likvidumą, tuo pačiu padidinti šios rinkos patrauklumą emitentams (įmonėms) ir užsienio investuotojams.
L. Alijošius pritarė kolegai dėl pasyvaus Baltijos regiono investavimo – einamosiose sąskaitose Lietuvoje laikoma suma yra beveik dukart didesnė nei sukaupta antros pakopos pensijų fonduose.
„Tikiu, kad didžiausią augimo potencialą bent Lietuvoje turi sutelktinis NT finansavimas. Lietuvos banko duomenimis, šalies sutelktinio finansavimo rinka pernai sudarė 278 mln. Eur arba 20% daugiau nei 2023 m. Išankstinės indikacijos rodo, kad panašus augimo tempas bus išsilaikęs ir šiemet“, – sakė sutelktinio finansavimo platformos atstovas. Nuo 2016 m. vienu pirmųjų pasaulyje atskiru įstatymu Lietuvoje reglamentuojama ir kokybiškai reguliuojama sutelktinio finansavimo rinka iš esmės išvengė kitose šalyse fiksuotų nesėkmių, pelnė gyventojų pasitikėjimą, vystosi tvariai.
Kokios grąžos tikėtis?
Prieš investuojant bene kiekvienas, patikintis savo pinigus, pasidomi būsima grąža o taip pat – srities, į kurią investuojama, plėtra ar susitraukimu ateityje. Anot D. Šetiko, Baltijos regione vis dar matomas didelis poreikis investicijų energetikos, finansų ir nekilnojamo turto srityse. Švedijoje šiuo metu pastebimas gynybos pramonės apimčių augimas, Suomijoje svarbią reikšmę ekonomikai išlaiko sunkioji ir medienos pramonė, Norvegijoje netrūksta aktyvumo jūrinės infrastruktūros sektoriuje.
Danijoje išskirtinė situacija farmacijos sektoriuje, kurio atstovė „Novo Nordisk“ prieš gerus metus pasiekė akcijos kainos piką ir tapo didžiausia biržoje prekiaujama Europos įmone. Tačiau bent 10 % Danijos BVP lemiančios įmonės akcijos kaina per pusantrų metų keitėsi net 70 %.
L. Alijošius būsimiems investuotojams priminė, jog kiekviena investicija – rizikinga, net ir tuo atveju, jeigu sričiai prognozuojamas augimas. Pavyzdžiui, Suomijoje 2022-2023 m. laikotarpiu buvo stebimas beveik 13% NT kainų mažėjimas, sandorių skaičius šiuo laikotarpiu krito apie 50%, o būsto rinka ryškiau pradėjo atsigauti tik šiemet. Visgi vertinant plačiąja prasme, Skandinavijos šalys laikytinos brandžiomis, kokybiškai reguliuojamomis, ilgametes tradicijas turinčiomis bei stabiliomis investicinėmis rinkomis.
Rizika ir palūkanos skiriasi nuo lietuviškų
Dar du esminiai investuotojams kylantys klausimai – su kokia galima rizika jie susidurs ir kokios palūkanos bus taikomos. Tai itin svarbu investuojant užsienio rinkose, kurios gali būti menkiau pažįstamos, nei mūsiškės.
Skandinavijos rinkos priskiriamos išsivysčiusių rinkų grupei ir bendras investavimo rizikos lygis yra mažesnis nei Baltijos šalyse. Tačiau kiekvieną investavimo galimybę ar finansinę priemonę reikia vertinti atskirai. Visų pirma, atkreipti dėmesį į valiutos riziką, kuri aktuali jei perkamos akcijos ar obligacijos Švedijos bei Norvegijos kronomis. Danijos kronos kursas yra susietas su euru ir svyruoja itin mažame rėžyje.
D. Šetikas atkreipė dėmesį, kad investuotojams taip pat svarbu suprasti, jog Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje sprendimus dėl bazinių palūkanų priima vietiniai centriniai bankai, o ne ECB. Tad palūkanų normoms jautrios įmonės gali turėti kitokias verslo aplinkos sąlygas nei Baltijos šalių ar Suomijos konkurentai.
„Kitas rizikos aspektas investuojant į Skandinaviją yra sektorinė koncentracija. Bendra konkrečios šalies ekonomikos ir akcijų rinkos tendencija gali būti reikšmingai paveikta dėl vienos ar kelių įmonių individualios situacijos“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis detaliau paaiškino, kaip svyruoja palūkanos, priklausomai nuo šalies bei sektoriaus, kuriame investuojama.
Pasak jo, lyginant palūkanų normas ir investicinę grąžą atskaitos taškas yra taip vadinamos nerizikingos grąžos lygis. Baltijos šalyse ir Suomijoje jis svyruoja pagal ECB euro valiutai nustatomas bazines palūkanas ir šiuo metu siekia apie 2 %. Švedijoje ir Danijoje vietinėmis valiutomis šis lygis siekia apie 1,7–1,9 %, o Norvegijoje bazinės palūkanos yra aukštesnės – 4 %. Investuojant į šių šalių vyriausybines obligacijas 1 metų termino pajamingumai bus arti šių šalių bazinių palūkanų lygių. Kalbant apie įmonių obligacijas, kurias leidžia eurais visų 4 šalių emitentai, investicinio reitingo obligacijų pajamingumas gali siekti tarp 3–5 %, aukšto pajamingumo tarp 6–8 %.
Pašnekovas apibendrino, kad 2025 metais akcijų rinkų rezultatai Skandinavijoje svyravo nuo ~16 % Švedijoje ir Norvegijoje iki ~21 % Danijoje ir 32 % Suomijoje. Vidutinė metinė pastarųjų 10 metų grąža Skandinavijos akcijų rinkose siekė tarp ~7–11 %. Švedijoje ir Danijoje – 7 %, Norvegijoje – 11 %, o Suomijoje – 8,5%, skaičiuojant vietinėmis valiutomis. Tuo tarpu Baltijos indekso vidutinė metinė grąža tuo pačiu laikotarpiu neatsiliko ir siekė solidžius 10,4 %. Pagrindinius šių šalių akcijų indeksus apimančių įmonių pajamingumas istoriškai didžiausias būdavo Norvegijoje (tarp 4–6%), o kukliausias – Danijoje (tarp 2–2,5 %).