Sausį tęsėsi 2025 m. pabaigos tendencijos. Akcijos nežymiai brango, obligacijų pelningumai kito nedaug, o metalai toliau brango neregėtais tempais: vertinant eurais, sidabras per mėnesį pabrango dar 18 proc., auksas 12 proc., o JAV doleris atpigo 1 proc. Technologijų sektoriaus įmonės, nors ir skelbė geresnius finansinius rezultatus, susidūrė su investuotojų atsargesniu vertinimu dėl debesijos ir duomenų centrų plėtros perspektyvų, todėl „Microsoft“ ir „Oracle“ akcijų kainos krito atitinkamai 11 ir 15 proc.

Pingantis JAV doleris D.Trumpui tinka

Pingantis JAV doleris, didėjanti valstybių ir įmonių skola išliko pagrindiniais veiksniais, skatinusiais investuotojus ieškoti saugesnių investicijų. Tuo metu geopolitinė įtampa didėjo Donaldui Trumpui pagrasinus karine ataka prieš Iraną, jei šis nesutiktų riboti savo branduolinės programos. Na, o paklaustas dėl JAV dolerio vertės kritimo D.Trumpas atsakė, kad tai jam nekelia susirūpinimo.

Pingantis JAV doleris gali būti patogus JAV eksportuotojams. Vis dėlto, jei tai lemtų didėjančią infliaciją, tai gali labai apsunkinti kitą D.Trumpo tikslą – priversti Federalinio rezervų banko (FED) narius toliau mažinti pinigų politikos palūkanų normas.

Paskelbta, kad D.Trumpas į FED pirmininko vietą skirs savo patikėtinį Keviną Warshą, kuris seniau buvo infliacijos „vanagas“, t.y. siekė riboti infliacijos augimą, bet pastaruoju metu pasisakė už mažesnes pinigų politikos palūkanų normas. Tiesa, sausio 28 d. FED susitikime, kaip ir tikėtasi, palūkanų normos nebuvo pakeistos, o dabartinis pirmininkas J.Powelas paminėjo, kad ekonomikos lūkesčiai gerėja ir darbo rinka veikia stabiliai.

Aukso euforija – ar kartojasi istorija?

Nesustabdomas aukso brangimas verčia atsigręžti į istoriją. Aukso standartas buvo panaikintas 1971 m., kai JAV nustojo keisti dolerį į auksą. Nuo to laiko fiksuoti trys laikotarpiai, kai aukso kaina pakilo daugiau nei 400 proc.

1971–1974 m. ir 1976–1980 m. staigus aukso brangimas sutapo su infliacijos laikotarpiais JAV, kai infliacija po keletą metų iš eilės viršijo 10 proc. Kitas ilgesnio brangimo etapas stebėtas 2000–2012 m., kai auksas pabrango daugiau nei penkis kartus. Šį augimą iš pradžių paskatino „dot-com“ burbulo sprogimas, o vėliau dar sustiprino 2008 m. finansų krizė, po kurios sekė pinigų pasiūlos didėjimas, skatinimo priemonės ir skolų augimo bumas.

Dabartinis aukso brangimo laikotarpis prasidėjo 2020 m. COVID-19 sukeltu infliacijos šuoliu ir tęsiasi iki šiol – auksas vėl įgauna saugios investicijos vaidmenį augant valstybės skoloms, pingant JAV doleriui ir didėjant neapibrėžtumui dėl galimo dirbtinio intelekto burbulo. Nuo 2020 m. auksas jau pabrango apie 200 proc., todėl dar atsilieka nuo istorinių rekordų, bet pastarųjų kelių mėnesių parabolinis kainos didėjimas ir 16 proc. kainos kritimas pastarosiomis dienomis labiau primena savą spekuliacinį burbulą.

Fondų rezultatai ir ateities lūkesčiai

„Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondų grąžą daugiausiai lėmė pasaulio rinkos – pensijų fondai sausį uždirbo teigiamą grąža. Akcijų pensijų fondai per mėnesį brango apie 1 proc., o konservatyvūs obligacijų fondai kiek mažiau.

Apibendrinant, sausis neatnešė aiškumo, o svyravimai metalų rinkoje dar padidėjo. Išlieka bendras nepasitikėjimas JAV doleriu ir nežinia dėl dirbtinio intelekto ateities. Visgi ekonomikos augimas stabilus, o lūkesčiai dėl akcijų kainų augimo bent jau 2026 m. pirmoje pusėje liko nepasikeitę.