Darbuotojas. Life Of Pix/ Pexels
Masiniai atleidimai atskleidžia gilėjančias Vokietijos pramonės problemas
Vokietijos pramonės milžinė „Bosch“ patvirtino planus atleisti apie 20 tūkst. darbuotojų, kai bendrovės pelnas per praėjusius metus beveik perpus sumažėjo. Šis sprendimas tapo vienu ryškiausių signalų, rodančių, kad ilgą laiką Vokietijos ekonomikos pagrindu laikyta gamybos pramonė susiduria su struktūrine krize.
Bendrovės vadovas Stefanas Hartungas 2025 metus apibūdino kaip sudėtingus ir kai kuriais atvejais skausmingus, pabrėždamas, kad ekonominė realybė neišvengiamai atsispindi ir finansiniuose rezultatuose. Situaciją dar labiau paryškina oficialūs duomenys apie augantį nedarbą.[1]
Sausį Vokietijos nedarbo lygis pakilo iki 6,6 proc. ir pasiekė aukščiausią tašką per dvylika metų. Bedarbių skaičius šalyje pirmą kartą per ilgą laiką peržengė trijų milijonų ribą.
Tai didina spaudimą Berlyne dirbančiai kanclerio Friedricho Merzo vyriausybei, kuri vis dažniau kritikuojama dėl nepakankamai ryžtingų sprendimų ekonomikos ir pramonės politikoje.
Automobilis. Brian Kungu/Unsplash nuotraukaAutomobilių sektoriaus nuosmukis virsta politiniu išbandymu
Didžiausią smūgį Vokietijos pramonei šiuo metu patiria automobilių sektorius, kuris dešimtmečius buvo šalies ekonomikos stuburas. Vien per praėjusius metus, remiantis EY tyrimu, Vokietijoje buvo panaikinta daugiau nei 50 tūkst. darbo vietų automobilių pramonėje.
Šis nuosmukis nebėra laikinas – jis atskleidžia gilesnes problemas, susijusias su brangia energija, vangiu perėjimu prie elektromobilių ir vis agresyvesne Kinijos gamintojų konkurencija. Silpnėjant automobilių gamintojams, problemos persimeta ir tiekėjams, tarp jų – metalo, komponentų, elektronikos bei inžinerijos bendrovėms.
Rizika palaipsniui keičiasi: nuo trumpalaikių pelno svyravimų pereinama prie ilgalaikio konkurencingumo praradimo. Dėl atidedamų investicijų ir augančio atleidimų skaičiaus Vokietijos valdžia sulaukia vis didesnio spaudimo iš profsąjungų ir verslo organizacijų peržiūrėti pramonės strategiją.
Vis dažniau keliamas klausimas, ar šalis sugebės išlaikyti savo, kaip pagrindinio Europos ekonominio variklio, vaidmenį.
Pramonė kenčia ir Lietuvoje: sausį fiksuota grupinių atleidimų banga
2026 metų sausį Lietuvoje Užimtumo tarnyba gavo pranešimus apie grupinius darbuotojų atleidimus iš keliolikos skirtingų įmonių, veikiančių baldų gamybos, metalo apdirbimo, inžinerijos, transporto, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose. Įspėjimai dėl būsimų atleidimų apėmė tiek regionuose veikiančias gamyklas, tiek didžiuosiuose miestuose įsikūrusias bendroves.
Reikšmingi atleidimai sausį fiksuoti gamybos sektoriuje. Baldų gamybos bendrovė „Visagino linija“ pranešė nutrauksianti darbo sutartis su 99 darbuotojais. Įmonė nurodė, kad sprendimą lėmė investicijos į modernesnes gamybos linijas bei dalies produktų gyvavimo ciklo pabaiga. Bendrovės vadovas Justas Baltrušis-Baltrušaitis teigė, kad veikla išlieka stabili, o ateityje, pradėjus gaminti naujus baldų modelius ir išaugus apimtims, etatų skaičius galėtų vėl didėti. Įmonė bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir informuoja darbuotojus apie persikvalifikavimo bei įsidarbinimo galimybes.[2]
Metalo pramonėje sausį taip pat fiksuoti reikšmingi pokyčiai. Metalo konstrukcijų gamintoja „Ryterna modul“ įspėjo apie 130 darbuotojų atleidimą, o Ukmergėje ilgus metus veikusi bendrovė „Normetas“ paskelbė bankrotą ir nutraukė darbo sutartis su visais 40 darbuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, bankrotą lėmė smarkiai sumažėję užsakymų kiekiai, apyvartinių lėšų trūkumas ir nebegalėjimas finansuoti einamosios veiklos. Dar dalis metalo sektoriaus bendrovių, tarp jų „FERN PRODUCTION“, „FERN EPC“ ir „MS Maritime“, sausį taip pat pranešė apie dalinius darbuotojų atleidimus.[3]
Atleidimų statistika. 77 iliustracija
Atleidimai palietė ir paslaugų bei technologijų sektorius. Informacinių technologijų bendrovė „MA Lithuania“ įspėjo apie 50 darbuotojų atleidimą iš 122 dirbančiųjų. Užimtumo tarnybos teigimu, daugiausia darbo neteks programinės įrangos testuotojai, grafikos dizaineriai, projekto vadovai ir kiti kūrybiniai bei techniniai specialistai. Bendrovė nurodė, kad sprendimą lėmė perteklinių funkcijų naikinimas ir veiklos optimizavimas. Anksčiau bendrovėje dirbo daugiau nei 300 žmonių, o darbuotojų skaičius nuosekliai mažėja jau kelerius metus.
Sausį apie grupinius atleidimus taip pat pranešė keleivių vežimo įmonė „Pajūrio autobusai“, telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, restoranų sektoriuje veikianti „Piano Ozas“, baldų gamintoja „Vestetti furniture“ bei IT konsultacijų įmonė „Devoteam Lithuania“. Užimtumo tarnybos duomenimis, atleidimų priežastys dažniausiai siejamos su sumažėjusiomis darbo apimtimis, užsakymų struktūros pokyčiais, veiklos efektyvinimu ar bankroto procedūromis.
Sausio mėnesio duomenys rodo, kad darbuotojų mažinimas Lietuvoje apėmė platų ekonomikos spektrą – nuo pramonės iki paslaugų ir aukštos kvalifikacijos sektorių. Nors dalis bendrovių pabrėžia, jog atleidimai yra laikino pobūdžio ir susiję su pertvarka ar investicijomis, Užimtumo tarnybos statistika signalizuoja apie padidėjusį spaudimą darbo rinkai jau pačioje metų pradžioje.