„Generolo Zhang Youxia, artimo sąjungininko ir vaikystės draugo, kurį Kinijos lyderis vadino „vyresniuoju broliu“, areštas eliminuoja bet kokius vidinius autoritetą turinčius balsus, kurie galėtų sutrukdyti Xi Jinpingui imtis bet kokių veiksmų prieš Taivaną, demokratinę, savivaldžią salą, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi“, – rašoma straipsnyje.
„The Wall Street Journal“ primena, kad prieš kelerius metus Pekinas iškėlė karinei vadovybei užduotį iki 2027 m. modernizuoti kariuomenę. Verta pastebėti, kad Vakaruose ši data interpretuojama kaip galimos invazijos į Taivaną data.
Kodėl išlėkė generolas?
Nors formali ne vieną dešimtmetį režimui lojaliu išlikusio generolo atleidimo ir arešto priežastis buvo korupcija ir tikėtinas slaptos informacijos perdavimas Jungtinėms Valstijoms, sklando teorija, kad Zhangas Youxia ir Xi Jinpingas nesutarė dėl kariuomenės planų galimam karui su Taivanu. Anot šios teorijos, Xi Jinpingas norėjo „operatyvinės parengties“ iki 2027 m., o Zhangas Youxia esą mąstė realiau ir galvojo, kad tam galėtų būti pasiruošta iki 2035 m.
AP/ „Scanpix“/Zhangas Youxia
Tuo tarpu kiti analitikai mano, kad galimi politiniai nesutarimai tarp Zhang Youxia ir Xi Jinpingo galėjo kilti dėl kariuomenės komplektavimo, apmokymo ir aprūpinimo.
„Kad JAV atgrasymo strategija būtų veiksminga, mums reikia, kad Xi Jinpingą suptų kompetentingi generolai, kurie duotų jam objektyvius patarimus“, – neseniai atliktoje analizėje rašė Drewas Thompsonas, buvęs Pentagono strategas, dabar dirbantis Singapūre įsikūrusioje S.Rajaratnamo tarptautinių studijų mokykloje.
Ekspertas pažymėjo, kad, panaikinus aukščiausią kariuomenės sprendimų priėmimo instituciją, Xi Jinpingui bus sunkiau vadovauti ir kontroliuoti, o tai sukels operacinę riziką, kad lyderis bandys vadovauti milijoninei armijai per „vieno žmogaus komitetą“.
„Be Zhang Youxia, – įvertino D.Thompsonas, – padidėja klaidingų apskaičiavimų rizika“.
Ekspertas, susipažinęs su posėdžio, kuriame svarstytas Zhango Yuoxia atleidimas iš pareigų, teigė, kad jo nušalinimas rodo didesnį nei bet kada anksčiau Xi Jinpingo pasitikėjimą Taivano „susijungimo“ su Kinija perspektyvomis. Ir dabar šį pasitikėjimą palaiko jo rankose atsidūrusi absoliuti kariuomenės kontrolė.
Nebus geriau nei Trumpas
Be to, kaip pastebima, tai lemia ir tai, kad Vašingtonas iš naujo įvertina savo pasirengimą ginti sąjungininką Taivaną. Pekinas mano, kad Donaldas Trumpas neturi didelio noro kištis į potencialiai didelio masto karą Taivano sąsiauryje.
RS/MPI/„Capital Pictures“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas
„Pekinas įsitikinęs, kad galbūt niekada nematys JAV prezidento, kuris būtų abejingesnis Taivano sąsiaurio atžvilgiu nei Trumpas“, – „The Wall Street Journal“ paaiškino Vašingtone įsikūrusio Stimsono centro Kinijos programos vadovas Yun Sunas.
Kitokia užkariavimo strategija
Tačiau tuo pat metu kai kurie analitikai įsitikinę, kad po serijos „valymų“ Kinijos karinėje vadovybėje karo tikimybė artimiausiu metu iš tikrųjų šiek tiek sumažėjo. Jų nuomone, Xi Jinpingas pereina prie Taivano užkariavimo strategijos, kuriai tiesioginis jėgos panaudojimas nereikalingas.
Spėjama, kad Pekinas remsis taktika, kuri yra vos per plauką nuo atviro konflikto slenksčio. Tai apima pastovias karines pratybas, kuriomis siekiama imituoti Taivano jūrų ir oro blokadą, daryti psichologinį spaudimą salos valstybei, derinant tai su ekonomine prievarta ir kibernetinėmis operacijomis.
Taivano pareigūnai jau skundžiasi Kinijos kibernetinėmis atakomis, kuriomis siekiama paralyžiuoti salos energetikos ir medicinos infrastruktūrą.
Pekinas taip pat atveria naujus kelius „teisiniam karui“, naudodamasis Kinijos vidaus teisės aktais, kad nukreiptų dėmesį į Taivano pareigūnus, ir taip didindamas riziką Taivano gyventojams keliauti į žemyninę dalį, nes anksčiau įprasta politine saviraiška laikyta veikla dabar gali būti perkvalifikuota į kriminalinius nusikaltimus.
Negana to, Kinija bando įbauginti Taivanui draugiškas šalis, įskaitant Japoniją, taip palikdamas salą diplomatinėje izoliacijoje.
Panašu, kad blogėjant JAV ir Europos santykiams, Kinija bando pasinaudoti situacija ir siūlo Europai partnerystę. Kol D.Trumpas kritikuoja Europos politiką ir grasina muitais, Kinija siūlosi tapti atvira ekonomine partnere.
Taivanas / / AP
Ekspertai pripažįsta, kad Europai tikslinga suartėti su Kinija strateginėse srityse, tačiau jie taip pat perspėja, kad priklausomybės nuo JAV nereikėtų pakeisti nauja priklausomybe nuo Pekino.
Tai, kad Kinija nuolat ieško būdų daryti spaudimą Taivanui, patvirtina ir naujos didelio masto pratybos. Neseniai Rytų Kinijos jūroje pastebėta tūkstančiai Kinijos žvejybos laivų, sudarančių masinį ir labai koordinuotą geometrinių darinių junginį, kuris pagal palydovų stebėjimo ir analitikų duomenis neatitinka įprastos žvejybinės veiklos.
Ekspertai šiuos veiksmus sieja su „pilkosios zonos“ scenarijų repeticijomis, kai jūrų blokados operacijos vykdomos nedalyvaujant kariniam laivynui.