Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ šį sausį gyventojams jau išsiuntė 400 pranešimų, įspėjančių apie jų būstų vidaus vandentiekio sistemų užšalimo riziką. Apie vamzdžių užšalimo riziką taip pat buvo informuoti ir kauniečiai – AB „Kauno energija“ informavo gyventojus, kad dėl ekstremalaus šalčio vasario 2 d. nuo 6 iki 10 val. rekomenduoja nenaudoti karšto vandens arba jį apriboti.
15min gavo pranešimą, kad pastato, esančio adresu Vido Maciulevičiaus g. 53, pirmame aukšte įsikūrusios spaudos paslaugas teikiančios įmonės UAB „Print In“ direktorius Ramojus Kęstutis Talmantas teigia problemą pastebėjęs tik šiandien.
„Ryte pamatėme, kad vanduo nebėga. Bandome prisikviesti specialistus, tačiau kol kas nieko nepavyksta rasti“, – 15min sakė įmonės direktorius.
Nepaisant nepatogumų, biuro veikla nesustojo – darbuotojai tęsia darbą, tačiau laikinai negali naudotis vandeniu. „Dirbame tiesiog nesinaudodami vandeniu“, – trumpai situaciją apibūdino įmonės direktorius.
Jo teigimu, kol kas nėra aišku, kada gedimas bus pašalintas. „Tikrai nežinome, kada pataisys. Greičiausiai šiandien to padaryti jau nepavyks“, – pridūrė R.K.Talmantas.
Pastato antrame aukšte yra nuomojamos biurų patalpos, kuriose dirba kelios skirtingos įmonės.
Kodėl užšalo?
„Vilniaus vandenys“ pranešimą apie užšalusius vandentiekius gauna tad, kai į būstą atitekančio vandens temperatūra nukrenta iki žemesnės nei 4 laipsnių temperatūros – taip gali nutikti, jei patalpa, kurioje įrengtas skaitiklis, nėra pakankamai apsaugota nuo šalčio arba joje nepalaikoma teigiama temperatūra. Tokiais atvejais klientams rekomenduojama patikrinti, ar vidaus sistemos veikia tinkamai, ir apšiltinti skaitiklį ir šalto vandens vamzdynus, rašoma „Vilniaus vandenų“ pranešime spaudai.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Speigas mieste
„Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Martynas Augaitis sako, kad vidaus vamzdynų sistemų užšalimo atvejų gyventojų būstuose pasitaikydavo kasmet, tačiau šiemet dėl ilgai užsitęsusių šalčių tokia tikimybė padidėjo.
„Mūsų valdomi centralizuoti vandentiekio tinklai neužšąla, nes yra įrengti giliai po žeme ir įšalas jų nepasiekia. Rizika gyventojams šiuo metu kyla tik dėl pastatų vidaus vamzdynų. Šiuolaikinės technologijos leidžia realiuoju laiku stebėti tinklų būklę ir identifikuoti galimus sutrikimus net ir vidaus tinkle, todėl siekiame veikti proaktyviai – laiku informuoti gyventojus ir padėti jiems išvengti galimų nuostolių“, – pranešime spaudai sakė M.Augaitis.
Ką daryti vamzdžiams užšalus?
Pastatų, kuriuose užšalo vamzdžiai, savininkai visų pirma turėtų pasirūpinti vamzdžių izoliacija nešildomose patalpose, kruopščiai užsandarinti angas, palaikyti bent minimalią teigiamą temperatūrą. Nenaudojamuose būstuose prieš žiemą taip pat patartina iš vamzdžių išleisti vandenį. Esant dideliems šalčiams derėtų reguliariai atsukti vandenį ir leisti jam kurį laiką tekėti – judantis vanduo užšąla sunkiau.
Vamzdžių jokiu būdu negalima šildyti atvira liepsna.
Jei vamzdžiai vis dėlto užšalo, „Vilniaus vandenų“ atstovas, M.Augaitis, pirmiausia pataria kreiptis į pastato administratorių ar kvalifikuotą santechniką – jie geriausiai įvertins sistemų būklę ir parinks racionaliausią sprendimą. Gyventojus jis perspėja užšalusių vamzdžių jokiu būdu nebandyti šildyti atvira liepsna – tai labai pavojinga ir gali baigtis ne tik vamzdynų sugadinimu, bet ir gaisru.