Premjeras penktadienį trečią ir paskutinį kartą prastūmė biudžetą per parlamentą be balsavimo, sukeldamas dar vieną nepasitikėjimo pareiškimų bangą iš kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų.
Jei S. Lecornu atlaikys iššūkius – kurie, kaip tikimasi, bus atmesti pirmadienio vakarą – biudžetas bus perduotas galutiniam patvirtinimui.
Šie pareiškimai seka po keturių mėnesių politinės aklavietės dėl biudžeto, kuri praėjusį mėnesį privertė S. Lecornu pakeisti savo pažadą neprastumti biudžeto per parlamentą be balsavimo – sprendimą, kurį jis pavadino „daline nesėkme“.
Tačiau tikimasi, kad 39 metų premjeras atlaikys naujausius iššūkius, padaręs nuolaidų, kad gautų socialistų – pagrindinės svyruojančios grupės parlamente – paramą.
Deficito mažinimo pastangos
Įstatymo projektu siekiama sumažinti Prancūzijos deficitą iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) 2026 metais nuo 5,4 procento 2025 metais, vyriausybei atsitraukus nuo ankstesnio 4,7 procento tikslo.
Biudžete taip pat numatyti didesni mokesčiai kai kurioms įmonėms, kurie, kaip tikimasi, 2026 metais atneš apie 7,3 mlrd. eurų, nors socialistams nepavyko užsitikrinti paramos siūlomam turto mokesčiui itin turtingiems asmenims.
Tačiau socialistai iškovojo kelias pageidaujamas priemones, įskaitant vieno euro valgio kainą studentams ir papildomos išmokos padidinimą mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.
Planas taip pat padidina karines išlaidas 6,5 mlrd. eurų – žingsnis, kurį premjeras praėjusią savaitę apibūdino kaip biudžeto „širdį“.
Ginčas dėl valstybės išlaidų
Gruodį įstatymų leidėjai nedidele persvara priėmė socialinės apsaugos biudžetą, kuris yra platesnio išlaidų plano dalis, atidėdami nepopuliarią pensijų reformą iki 2028 metų sausio, pasibaigus prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kadencijai.
Tačiau jiems nepavyko pasiekti kompromiso dėl valstybės išlaidų, ką apsunkino dešiniųjų pažiūrų Senato, siekiančio taupymo, ir žemųjų rūmų, kur kairieji reikalavo didesnių mokesčių pajamų, kova.
Prancūzija patiria Europos Sąjungos (ES) spaudimą suvaldyti savo skolos ir BVP santykį – trečią didžiausią bloke po Graikijos ir Italijos – kuris yra beveik dvigubai didesnis už ES 60 procentų ribą.
Šalis yra įklimpusi į politines krizes nuo tada, kai E. Macronas 2024 metais paskelbė pirmalaikius rinkimus, kuriuose prarado parlamento daugumą.
S. Lecornu buvo paskirtas premjeru rugsėjį – o vėliau kitą mėnesį, atsistatydinęs, vėl juo tapo – po to, kai du jo pirmtakai buvo nuversti parlamento dėl išlaidų mažinimo priemonių.