Kinijos vietos valdžios institucijų skolos problema sparčiai gilėja ir tampa viena pagrindinių sisteminių grėsmių šalies ekonomikai. Ne centrinės valdžios, o būtent regionų ir savivaldybių skolos vis labiau silpnina Kinijos finansinį stabilumą.
2025 m. savivaldybių skolos siekia apie 60 trln. juanių (apie 48 proc. BVP), dar maždaug 40 trln. juanių sudaro regioninė skola. Šios skolos vis dažniau dengiamos naujomis paskolomis, leidžiant obligacijas.
Situaciją dar labiau komplikuoja nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis. Daugelį metų iki pusės vietos biudžetų pajamų sudarė pajamos iš žemės sklypų pardavimo statyboms. Smukus nekilnojamojo turto paklausai, smarkiai krito žemės kainos ir sumažėjo regionų pajamos, o tai verčia vietos valdžią dar giliau klimpti į skolų spąstus.
Oficialiai skelbiama 100 trln. juanių skola atspindi tik dalį realios padėties. Egzistuoja ir vadinamosios „paslėptos skolos“ – tai įmonių skolos, už kurias iš tikrųjų atsako vietos valdžia. Skaičiuojama, kad jų apimtis gali siekti dar 50 trln. juanių, o bendra vietos valdžios skola – 150 trln. juanių, arba apie 120 proc. Kinijos BVP.
Vien per 2025 m. sausio ir vasario mėnesius Kinijos vietos valdžios išleido obligacijų už 1,7 trln. juanių (apie 240 mlrd. JAV dolerių).
„Kinijos skolos problema sudėtingesnė nei JAV, nes juanis nėra visiškai laisvai konvertuojama valiuta. Dėl to Pekinas negali lengvai perkelti skolos naštos į užsienį. Todėl Kinija vis dažniau bendradarbiauja su Rusija kaip laikinu ekonominiu ir finansiniu partneriu – siekdama užsitikrinti išteklius, alternatyvius atsiskaitymus ir manevravimo galimybes, bet vengdama ilgalaikių įsipareigojimų“, – teigiama Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pranešime.