Klimatologas Arūnas Bukantis Žinių radijui sakė, kad daugelis Lietuvoje jau buvo atpratę nuo tokių žiemų.
„Buvome jau atpratę. Tie, kas prisimena 1996 ar 2012-uosius, tai tokios temperatūros buvo tada sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Ši žiema ypatinga dar ir dėl to, kad ji pasitaikė tokia šalta po šiltų žiemų serijų. Žmonės ir psichologiškai nėra pasirengę tokiam šalčiui, bet, svarbiausia, ir mūsų ūkis, galima sakyti, jau atprato nuo tokių šalčių. Matome, kad ir vamzdžiai sproginėja, ir elektros laidai trūkinėja“, – sakė jis.
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – klimatologas Arūnas Bukantis
Kodėl užklupo tokie šalčiai?
A.Bukantis išsamiai paaiškino, kodėl ši žiema šalta.
„Pagrindinė priežastis yra Arkties vandenyne, kadangi ten stratosferoje poliarinis sūkurys labai pradėjo judėti link Skandinavijos, link Europos. Ir pasislinko toksai šalčio branduolys iš ašigalio daugiau į Europos žemyno pusę. Kartu prie žemės paviršiaus pradėjo formuotis anticiklonai, kurie užsipildo arktiniu oru ir tada arktinis oras veržiasi į Lietuvą“, – pasakojo jis.
Tačiau klimatologas pabrėžė, kad po šios žiemos negalima daryti prielaidos, kad ir būsimos žiemos bus tokios:
„Ne, tokios prielaidos negalima daryti, kadangi jei per 30 metų pasitaikė dvi ar trys šaltesnės žiemos, tai vis tiek tai yra labai retas reiškinys. Prieš 40-50 metų tokių žiemų pasitaikydavo vos ne kas trečia. Dėl to kaltas, aišku, klimato atšilimas. Tokių žiemų tikimybė pasidarė mažesnė, pasikartojimas mažesnis. Dėl to jokių negalima daryti išvadų apie tai, kokios bus ateinančios žiemos. Šaltų žiemų tikimybė vis tiek liks maža, šiltų bus didesnė“.
Išskirtinis sausis
A.Bukančio teigimu, šis šaltas sausis yra išskirtinis, nes nutiko tai, kas retai būna.
„Jis buvo išskirtinis pirmiausia tuo, kad mes patekome į dviejų procesų, lemiančių šalčio susidarymą, įtaką. Pirmiausia mus užklupo iš Sibiro atslinkęs Sibiro anticiklono vakarinis gūbrys. O kai jis pasitraukė, tada susidarė dar virš Skandinavijos anticiklonas, kuris irgi lemia labai stiprių šalčių susidarymą. Tokie du procesai, kurie labai retai vieną žiemą būna abu kartu vienas po kito. Tai šiuo požiūriu ir ypatinga ši žiema, nes užtruko šalčiai ir dar nematyti, kada baigsis“.
Šalčiausios vietos
Paklaustas, kodėl net nedidelėje teritorijoje gana ryškūs temperatūrų skirtumai, A.Bukantis sakė, kad tai susiję su keliais faktoriais.
„Šiemet, galima sakyti, šalčio polius buvo Šeduva (Lietuvoje šiemet užfiksuotas vasario 2-os dienos šalčio rekordas. Šeduvoje paryčiui termometrai rodė 34,3 laipsnio šalčio. Iki šiol šalčiausia vasario 2-oji buvo 1970 metais. Tada Varėnoje termometrai rodė –32,1°C, – red. past.). Šią naktį šalčiausia buvo Šalčininkuose, Varėnoje (-26,5 laipsnio šalčio).
Kas turi atsitikti? Turi būti giedras dangus. Šiuo atveju jis buvo beveik visoje Lietuvoje giedras. Tada veikia jau kiti veiksniai. Ypatingai svarbūs yra reljefo faktoriai. Jeigu tik vietovė yra žemesnėje vietoje, kaip, pavyzdžiui, yra Šeduva, į rytus nuo Šeduvos kalvagūbrio, ten renkasi, slenka, čiuožia šaltas oras į tokius, galima sakyti, ežerus šalto oro, rezervuarus, kur ir susidaro žemiausia temperatūra. Dar vyksta labai stiprus spindulinis atvėsimas. Kadangi oras sausas, tai beveik visa šiluma iškeliauja į kosminę erdvę. Ir Varėna šiuo atveju yra žemumoje smėlingoje, tad tai irgi gera vieta susirinkti šaltiems oro srautams ir tekėti iš aplinkinių rajonų. Netgi užtenka kelių metrų skirtumo ir jau šaltas oras slenka dėl gravitacijos ir susikoncentruoja kažkokioje žemoje vietoje“.
Vasario prognozės
Paklaustas, ko galime tikėtis per paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį vasarį, A.Bukantis sakė, kad šalčiai dar nesitrauks.
Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo irgi numatomas šaltesnis, ypatingai pirmieji du jo dešimtadieniai. Gali būti žemesnė temperatūra net 5-6 laipsniais už vidutinę daugiametę.
„Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo irgi numatomas šaltesnis, ypatingai pirmieji du jo dešimtadieniai. Gali būti žemesnė temperatūra net 5-6 laipsniais už vidutinę daugiametę. Na, bet turėkime omenyje, kad sausio mėnesio antro ir trečio dešimtadienio temperatūra buvo žemesnė net 10-čia laipsnių nei vidutiniškai.
Didesnio orų pasikeitimo į šilumos pusę laukiama tik trečiame dešimtadienyje. Taigi, dar artimiausias dvi savaites turėsime ir iki -15, ir iki -20 laipsnių naktimis. O trečiajame dešimtadienyje jau tikėtina, kad dienomis jau sulauksime ir teigiamos temperatūros, o pašals tik naktimis.
Ir dar numatomi krituliai. Šią savaitę – ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir kitą savaitę ciklono įsiveržimo laukiama. Taip kad ir kritulių, ir netgi su lijundra susijusių reiškinių, netgi ir pūgos atvejų turėsime dar šį mėnesį“, – kalbėjo klimatologas.