Vėžys – viena aktualiausių temų
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, vasario 4-oji – Pasaulinė vėžio žinomumo diena – yra data, kai verta sąmoningai sustoti ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad vėžys išlieka viena aktualiausių šių dienų sveikatos temų. Tačiau kalbėti apie vėžį svarbu ne tik ligos diagnozės ar gydymo kontekste. Tai taip pat yra kalba apie bendrystę, atsakomybę ir visų mūsų santykį su šia liga.
„Vėžys nėra tik individuali patirtis. Ši liga vienaip ar kitaip paliečia mus visus – per artimuosius, pažįstamus, kolegas ar net per asmeninę baimę susidurti su liga ateityje. Todėl kalbėdami apie vėžį vis dažniau vengiame karo retorikos ar kovos metaforų. Tai ne mūšis, kurį galima „laimėti“ ar „pralaimėti“. Greičiau tai – akistata su realybe. Vėžys nuolat yra mūsų akiratyje, net jei apie jį sąmoningai negalvojame“, – sako POLA atstovė.
Jos teigimu, sveikiems žmonėms itin svarbu išlaikyti budrumą. Viena vertus, tai reiškia aktyvų dalyvavimą prevencinėse vėžio programose: moterims – jau nuo 25 metų, vyrams – nuo 50 metų, pagal galiojančias rekomendacijas. Kita vertus, tai gebėjimas įsiklausyti į savo kūną ir neignoruoti neįprastų simptomų, jų nenurašyti vien nuovargiui ar stresui. Kartais būtent laiku atliktas tyrimas tampa lemiamu veiksniu.
Trečiasis, ne mažiau svarbus aspektas – situacija, kai liga jau diagnozuota. Tokiais atvejais ypatingą reikšmę turi savalaikė gydymo pradžia, prieiga prie šiuolaikinių gydymo metodų ir visapusiška psichosocialinė pagalba. „Sergantis žmogus neturi likti vienas – nei medicinine, nei emocine, nei socialine prasme. Tik taip galima realiai didinti galimybes ligą suvaldyti“, – sako pacientų organizacijos atstovė.
Akistata su vėžiu, anot N. Čiakienės, taip pat yra stipriai vienijantis veiksnys. Norint pasiekti tvarių sprendimų, būtinas bendras gydytojų, pacientų, sveikatos politikų ir visos sistemos darbas. Tik veikiant kartu galima kurti tokią sveikatos apsaugos sistemą, kuri būtų pakankamai talpi, lanksti, atliepianti skirtingus poreikius ir mažinanti įtampą tiek pacientams, tiek medikams.
„Reikia pripažinti ir dar vieną faktą – vėžio visiškai išvengti nepavyks. Tai realybė, su kuria tenka susitaikyti. Vėžys egzistavo prieš tūkstančius metų ir, pasak mokslininkų, neišnyks ateityje. Priešingai – prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų susirgimų skaičius tik augs. Viena iš pagrindinių priežasčių – ilgėjanti gyvenimo trukmė: kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau ląstelių pažeidimų patiria mūsų organizmas. Kita priežastis – aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas, kurie taip pat didina vėžio riziką. Tai reiškia, kad vėžys išliks mūsų kasdienybės dalimi, nepriklausomai nuo pažangos“, – sako pašnekovė.
Didelė problema – vėlyva diagnostika
Kalbant apie Lietuvą, N. Čiakienės teigimu, viena didžiausių problemų išlieka pavėluota diagnostika. Vis dar per dažnai onkologinės ligos nustatomos vėlyvose – trečioje ar net ketvirtoje – stadijose. Tai ypač akivaizdu vertinant, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio statistiką: daugiau nei pusė atvejų diagnozuojami per vėlai, nors tai viena iš tų ligų, kurią galima aptikti anksti, pasitelkus veikiančias prevencines priemones. Tokie skaičiai rodo, kad sistema ne visuomet sugeba „pagauti“ ligą tada, kai tai dar įmanoma padaryti laiku.
Situacija dar sudėtingesnė kalbant apie retesnius ar sunkiau diagnozuojamus vėžius. Tokiais atvejais pacientui dažnai tenka pačiam stengtis, kad jo simptomai būtų išgirsti, o reikalingi tyrimai – atlikti. Kelias nuo pirmojo įtarimo iki vizito pas gydytoją onkologą kartais užsitęsia neleistinai ilgai. Nors statistiškai apie 75 proc. pacientų pas specialistą patenka per mėnesį, daliai žmonių šis kelias trunka pusmetį ar net metus. Būtent tokios situacijos yra pačios skaudžiausios ir skatina ieškoti atsakymų, kaip sistemą tobulinti, kad taip nebebūtų.
„Iššūkis yra ir tai, kad iš daugiau nei 200 vėžio rūšių prevencinės patikros programos šiuo metu taikomos tik keturioms, – sako POLA direktorė. – Tai labai maža dalis, tačiau taip yra ne dėl valios stokos, o dėl mokslo reikalavimų – prevencinės programos turi būti pagrįstos įrodymais, kad jos iš tiesų mažina mirtingumą ir duoda realią naudą. Vis dėlto visoje Europoje šiuo metu vyksta aktyvūs svarstymai ir pilotiniai projektai, įgyvendinami pagal Europos kovos su vėžiu planą. Diskutuojama apie galimas naujas programas – burnos, skrandžio, plaučių vėžio ankstyvąją patikrą.“
N. Čiakienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jau baigtas plaučių vėžio prevencinės programos pilotinis projektas, kurio rezultatai laikomi pakankamai viltingais. Dabar svarbiausias klausimas – politinė valia ir sprendimas, kada ir ar ši programa bus diegiama nacionaliniu mastu. „Tokia programa reikalauja ne tik finansinių išteklių, bet ir žmogiškųjų resursų, ypač radiologų įsitraukimo. Todėl būtina atsakingai subalansuoti visą sistemą, kad, stiprinant vieną sritį, nenukentėtų kitos“, – sako POLA direktorė.
Būtent todėl Pasaulinė kovos su vėžiu diena tampa ne tik simboline data, bet ir galimybe viešai kelti svarbius klausimus: apie prevenciją, apie ankstyvą diagnostiką, apie sistemos pasirengimą ir apie sprendimus, kuriuos anksčiau ar vėliau vis tiek teks priimti. Kuo anksčiau tai padarysime, tuo daugiau gyvybių galėsime išsaugoti.
Plaučių vėžys ypač dažnas
Kasmet plaučių vėžys nusineša daugiau gyvybių nei kiti dažniausi piktybiniai navikai kartu sudėjus. Tai liga, kuri ilgai tyli – be skausmo, be simptomų, be įspėjimo. Kai pagaliau pasibeldžia, dažnai jau būna per vėlu.
Valstybės duomenų agentūros ir Higienos instituto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė apie 1080 žmonių. Trachėjos, bronchų ar plaučių vėžys buvo pagrindinė priežastis iš visų 1 577 mirčių su rūkymu susijusių vėžio formų.
Mokslas ir technologijos leidžia ne tik pastebėti pirmuosius ligos požymius, bet ir kovoti su ja ne tik tradiciniais gydymo metodais, bet ir visiškai naujais būdais – biologine terapija, imunoterapija, individualizuotu gydymu. O netrukus Lietuvoje gali prasidėti ir ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa – sprendimas, nuo kurio priklausys šimtai gyvybių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo gydytojo pulmonologo prof. Edvardo Danilos teigimu, sergamumas plaučių vėžiu didėja visame pasaulyje. To priežasčių gali būti daug: keičiasi klimatas, didėja urbanizacija, stiprėja pramonė, plečiasi miestai, atsiranda daugiau įvairių teršalų ore. Kitas dalykas – ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, o ilgėjant trukmei minėti žalingi veiksniai lemia genetinius pokyčius, kurie skatina vystytis plaučių vėžį.
Pasak profesoriaus, tendencijos ir modeliavimai rodo, kad dar kokius 15-20 metų sergamumas plaučių vėžiu didės ir didės būtent nerūkančių žmonių dalimi, o ilgainiui sergančių plaučių vėžiu nerūkančių žmonių bus net daugiau negu rūkančių. Tad visuomenėje gaji nuostata, kad plaučių vėžiu serga tik rūkantys asmenys, nebeatitinka tikrovės.
„Kalbant apie mirštamumą nuo plaučių vėžio – tai mirtina liga, ir ji tokia vis dar išlieka, nuo jos miršta tiek žmonių, kiek nuo kitų dažniausių piktybinių navikų kartu sudėjus, – sako E. Danila. – Europos Sąjungos šalyse tiek vyrams, tiek moterims plaučių vėžys yra antra pagal dažnį onkologinė liga. Vyrams pirmoje vietoje – prostatos vėžys, moterims – krūties vėžys. Bet pagal mirčių skaičių plaučių vėžys pirmauja tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Ir nėra tendencijų, kad mirštamumas mažėtų, gal tik dėl gerėjančios priežiūros, modernių vaistų ilgėja sergančiųjų gyvenimo trukmė.“
Specialisto teigimu, plaučių vėžys pirmą kartą aptinkamas dažniausiai jau pažengęs, trečios ar ketvirtos stadijos, kai tikimybė išgyventi penkerius metus ir ilgiau tėra vos keli procentai. Tačiau jeigu plaučių vėžys „pagaunamas“ ankstyvoje – pirmoje ar antroje – stadijoje, tikimybė išgyventi penkerius metus ir ilgiau yra didesnė negu 50 proc. Skirtumas – milžiniškas, todėl labai svarbu diagnozuoti ligą kuo anksčiau.
Ankstyvos diagnostikos paieškos užtruko
Paklaustas, kokios yra ankstyvo vėžio diagnostikos galimybės, E. Danila pasakojo, jog istoriškai bandymų buvę nemažai. Buvo mėginama kas metus daryti krūtinės ląstos rentgenogramą, bet klausimo tai neišsprendė iš esmės, nes krūtinės ląstos rentgenogramos skiriamoji geba nėra tokia, kad galima būtų pastebėti ankstyvą vėžį – tik kai kuriais atvejais galima pamatyti židinį, bet tada, kaip taisyklė, liga jau būna vėlesnės stadijos.
Tam tikru laikotarpiu buvo siekiama tirti kosinčių pacientų skreplius, bet problema ta, kad dauguma žmonių nieko neiškosi ir nėra ką tirti – irgi nepasiteisino.
Buvo mėginama plaučius apžiūrėti atliekant bronchoskopiją – tyrimą su specialiais davikliais, kurie apšviečia gleivinę, apžiūrint plaučius iš vidaus. Tačiau toks tyrimas – invazinis, tad žmonės jo vengia. Negana to, ji brangus.
„Prieš keliolika metų tapo aišku, kad vienintelis metodas, kuris padėtų anksti pastebėti pakitimus, yra mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, – sako profesorius. – Šiuolaikiniais kompiuteriniais tomografais galima atlikti diagnostinį tyrimą sukeliant labai mažą apšvitą žmogui. Tai yra visiškai saugu ir galima aptikti plaučių vėžį anksti, kol jis dar nepasireiškia kliniškai“.
Būtent šiuo tyrimu yra paremta Lietuvoje parengta nauja Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa. Panaši programa vykdoma ir kai kuriose kitose šalyse, Jungtinėse Amerikos valstijose tokia ankstyvos diagnostikos programa vykdoma jau ilgiau kaip 12 metų. Per tą laiką labai pagerėjo kompiuteriniai tomografai, atsirado dirbtinio intelekto programos, kurios padeda gydytojui radiologui aptiktus pakitimus identifikuoti, interpretuoti.
Bandomosios programos rezultatai akivaizdūs
Bandomoji Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa jau vykdyta ir Lietuvoje, ištirta 1014 pacientų. Kokie rezultatai?
„Europos Komisijos direktyva gana primygtinai sako, kad Europos šalys turi įsidiegti plaučių vėžio atrankos programą. Tad natūralu, kad mes su didele įvairių specialistų – gydytojų pulmonologų, radiologų, šeimos gydytojų, krūtinės chirurgų, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Seimo sveikatos komiteto, Prezidentūros atstovų komanda parengėme tą programą, ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, kartu su dviem kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis, atlikome bandomąjį tyrimą, – sako E. Danila. – Turėjome atsakyti, ar įmanoma tokią programą įgyvendinti Lietuvoje žmonėms nuo 50 iki 70 metų, kurie dar niekuo nesiskundžia, nepriklausomai nuo to, rūko jie ar nerūko.“
Bandomasis tyrimas parodė, kad programa kuo puikiausiai veikia. Pirmiausia tai įrodo žmonių dalyvavimas. Jei, tarkime, JAV pradėjus įgyvendinti tokią programą pirmąjį dešimtmetį programoje dalyvaudavo vos 6 proc. tikslinės grupės žmonių, dabar dalyvauja apie 16 proc., tai Lietuvoje net 76 proc. žmonių sutiko dalyvauti tokiame tyrime, o 91 proc. iš tų, kurie sutiko, ir atvyko tyrimui. Profesoriaus įsitikinimu, tie skaičiai būtų dar didesni, jei tyrimas būtų vykęs ne žiemą ir ne per didžiąsias metų šventes.
Programos tikslas – aptikti vėžį, kol jis nepasireiškia kliniškai. Kitaip sakant, atliekant mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją pamatyti plaučiuose dėmelę, įspėjančią apie galimą plaučių vėžio židinį, o aptikus pagal tam tikrus požymius įvardinti jį kaip nepiktybinį, įtartiną, labai įtartiną ar ypač įtartiną vėžio prasme. Ta dalis židinių, kurie priskiriami įtartiniems, labai įtartiniems ar ypač įtartiniems, toliau stebimi – po kurio laiko atliekamas tyrimas, ar židinys didėja, ar atsiranda kažkokie pakitimai. Tuomet sprendžiama dėl papildomų tyrimų poreikio.
„Tirtoje žmonių grupėje mes aptikome vieną vėžio atvejį, o 14 asmenų nustatyti židiniai, kurie priskirti įtartiniems, labai įtartiniems ir ypač įtartiniems. Beje, noriu pažymėti, kad iš minėtų 14 asmenų, net 8 buvo nerūkantys. Tai tik patvirtina, kad plaučių vėžiu serga ir nerūkantieji“, – teigia E. Danila.
Negana to, pasak profesoriaus, tiriant siekiama žiūrėti į žmogų kaip į visumą. Krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos vaizde matomi ne tik plaučiai, bet ir širdis, tarpuplaučių organai, aorta, kasa, kepenys, antinksčiai, dalis inkstų, skydliaukė ir kt. Tad atliekant tyrimą buvo siekiama stebėti viską, ne tik plaučius. Rezultatas – maždaug 18 proc. tirtų asmenų aptiktos ligos, apie kurias jie nežinojo – laimė, santykinai ankstyvose stadijose, kai dar galima jų eigą koreguoti, kad liga neprogresuotų, regresuotų (savaime išnyktų) ar visiškai ją išgydyti.
„Vadinasi, ši programa gali padėti „pagauti“ ne tik ankstyvą plaučių vėžį, bet ir daugelį kitų ligų. Tai mūsų tyrimas tikrai buvo labai vertingas“, – sako gydytojas.
Programa padės sutaupyti
E. Danilos teigimu, Lietuvoje yra techninės galimybės vykdyti ankstyvos plaučių patikros programą jau dabar: kompiuterinės tomografijos aparatų yra tiek, kiek reikia, ir dar net šiek tiek daugiau, jų išsidėstymas visoje šalyje yra gana tolygus, tad tiriamiesiems nereikėtų toli važiuoti. Pakankamai yra ir specialistų, galinčių tyrimą atlikti bei aprašyti rezultatus, o kadangi tyrimas nėra skubus, tai ir tas aprašymas neprivalėtų būti skubus. Yra galimybės į šį procesą pasitelkti ir dirbtinio intelekto programas, kurios padeda vaizdus vertinti.
„Bandomąją programą įvykdėme, pateikėme rezultatus sprendimų priėmėjams – Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai. Jie sutiko, kad programa gera, tačiau kilo klausimas, kiek kainuos ją įgyvendinti, – pasakoja profesorius. – Mes kreipiamės į nepriklausomą mokslinę organizaciją Nyderlanduose, atliekančią įvairių medicininių ekonominių modelių skaičiavimus, prognozavimus, pateikėme jiems visą medžiagą. Jie atliko skaičiavimus ir rezultatai mus nustebino gerąja prasme“.
Paskaičiuota, kad per kiekvieną penkerių metų laikotarpį tokia programa Lietuvai sutaupytų mažiausiai 25 milijonus eurų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų (neskaičiuojant lėšų, kurios sutaupomos socialinei pagalbai ir t. t.). Ne pareikalautų, o sutaupytų! Kaip tai įmanoma? Ogi labai paprastai: aptinkamos ligos ankstyvoje stadijoje, anksti pradedamos gydyti arba imamasi prevencinių veiksmų ir jos netampa sunkiomis lėtinėmis ligomis, nereikia operacijų, neatsiranda komplikacijų, nereikia brangiausių tyrimų. Negana to, modeliavimas parodė, kad per tą patį laikotarpį galima išgelbėti 310 gyvybių – tiek žmonių išvengtų priešlaikinės mirties.
Laukiama sprendimo
Bandomoji programa įvykdyta, rezultatai pateikti, vertinimas ir prognozuojama nauda gauta, tačiau Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa vis dar nėra vykdoma kaip nacionalinė programa. E. Danilos teigimu, laukiama valstybės sprendimo.
„Mes turėjome kažkada drąsos parengti tokią programą, išbandyti, paskaičiuoti, dabar reikia valdžios institucijų drąsos leisti ją įgyvendinti, – sako profesorius. – Gal nelengva tam pasiryžti, bet tai yra neišvengiama, tai yra progresas. Jau daugelis šalių juda į priekį, laikas judėti ir Lietuvai. Suprantama – lėšos šalies gynybai svarbu, bet jeigu galvosime tik apie tai, niekada neatsiras papildomų lėšų progresui, kurių reikia pradėti programai ir kuri paskui tas pačias lėšas grąžins ir dar pridės, nes sutaupys. Juo labiau, kad šios investicijos atsipirks ir net duos finansinės naudos jau po penkerių metų, jau nekalbant apie išgelbėtas žmonių gyvybes“.