„Šios savaitės derybų rezultatas galiausiai parodys, ar Rusijos prezidentas kalba rimtai“, – sako jis.
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2026-ųjų vasaris (nuotr. SCANPIX)
Ar Vladimiras Putinas pasiruošęs taikai?
Derybininkai iš Ukrainos, Rusijos ir JAV trečiadienį turi susirinkti Abu Dabyje, siekdami tęsti įtemptas derybas dėl ketverius metus trunkančio karo užbaigimo.
Anot J. Dettmerio, bendrai žiūrint Ukrainos perspektyvos atrodo gana niūrios, tačiau yra ženklų, kad šios savaitės derybos galiausiai atsakys į pagrindinį klausimą: ar Vladimiras Putinas kalba rimtai?
Prieš šias derybas Rusija po trumpos pertraukos atnaujino didelio masto atakas prieš Ukrainą. Rusai smūgiuoja Ukrainai tuo metu, kai šalį spaudžia rimti šalčiai.
„Iš Putino turi būti atimtos iliuzijos, kad jis gali ką nors pasiekti savo bombardavimais, teroru ir agresija“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Nei numatytos diplomatinės pastangos Abu Dabyje šią savaitę, nei jo pažadai Jungtinėms Valstijoms nesustabdė jo nuo tolesnio teroro prieš paprastus žmones atšiauriausią žiemą“, – pabrėžia jis.
J. Dettmeris sako, kad tai vargu ar yra palankus startas deryboms.
„Daugelis Ukrainos politikų teigia, kad Rusija tik imituoja besiimanti veiksmų, siekdama užsitikrinti, kad nepatektų į neprognozuojamo JAV lyderio nemalonę – nors šis ir atrodo nepaprastai kantrus Putino atžvilgiu, bet kur kas mažiau – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu“, – pastebi apžvalgininkas.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sako, kad padėtis yra nenuspėjama, Rusija nesiruošia baigti karą.
„Sunku nesutikti su jo pesimizmu. Putino Kremlius jau seniai naudojasi taikos derybomis, kad vilkintų, klaidintų, išsekintų priešininkus ir tęstų karą. Tai yra dalis strategijos, kurią Rusijos lyderis ir jo niūrus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą naudojo Ukrainoje ir jau kelerius metus Sirijoje.
Pasikeitė Rusijos elgesys derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos: vardija, ką tai galėtų reikšti
Vis dėlto, pasak kai kurių Ukrainos ir JAV šaltinių, susipažinusių su derybų eiga, yra požymių, kad dabartinės derybos gali būti perspektyvesnės, nei plačiai manoma. Jie sako, kad abi pusės iš tiesų yra „konstruktyvesnės“ – tai, žinoma, yra dažnai netinkamai vartojamas būdvardis“, – rašo apžvalgininkas.
„Anksčiau šios derybos buvo tarsi dantų rovimas be nuskausminamųjų“, – cituojamas šaltinis politikos ekspertas.
„Anksčiau man norėjosi rėkti, kai tik turėdavau skaityti dar vieną pranešimą, kad diskusijos yra „konstruktyvios“. Bet dabar manau, kad jos tam tikru atžvilgiu yra konstruktyvios. Pastebiu, kad rusai šias derybas vertina rimčiau“, – priduria jis.
Anot šaltinio, tai iš dalies lemia dabartinės Ukrainos komandos įgūdžiai. Ją dabar sudaro prezidento kanceliarijos vadovas ir buvęs pagrindinės žvalgybos direkcijos vadovas Kyryla Budanovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovos ir Davydas Arakhamia.
„Pastebiu, kad nuo tada, kai Davydas įsitraukė į procesą, Rusijos derybininkų pozicija pastebimai pagerėjo. Manau, kad taip yra todėl, kad jie juos gerbia – ypač Davydą – ir laiko juos realybės žmonėmis, pasirengusiais kompromisams“, – aiškina šaltinis.
„Esu atsargiai optimistiškas, kad turime pagrįstą galimybę pavasarį užbaigti šį konfliktą“, – priduria jis.
Buvęs aukštas Ukrainos pareigūnas, straipsniui taip pat komentavęs anonimiškai, buvo mažiau optimistiškas, bet net ir jis sutiko, kad derybų stalo nuotaika pasikeitė ir Rusijos tonas tapo kitoks. Kartu jis spėja, kad prie pokyčių galėjo prisidėti ir besikeičiantis Europos požiūris į žemyno gynybą.
Tačiau neatmetama, kad Rusijos tono pasikeitimas gali būti dar viena bandymas apgauti Trumpą.
„Putinas neturi beveik nieko, ką galėtų parodyti už milžiniškas karo išlaidas. Priimti dabar derybų būdu pasiektą susitarimą, kai jis negali pasigirti aiškia „pergale“ Rusijai ir Rusijos žmonėms, būtų didelė problema vidaus politikoje“, – sako Australijos atsargos generolas Mickas Ryanas.
„Nepriklausomai nuo priežasčių, tai, kas paaiškės Abu Dabyje artimiausiomis dienomis, tikriausiai parodys, ar Putinas pagaliau rimtai nusiteikęs“, – apibendrina J. Dettmeris.