„Turėsime energetinių išteklių kainų šuoliuką“
„Kainos šių metų sausį jau bus didesnės negu buvo praėjusiais metais. Panaikintas PVM – tik lašas jūroje. Vidutinė mėnesio temperatūra, ko gero, bus žemesnė nei 10 laipsnių šalčio ir skirtumas bus apie 10 laipsnių. Todėl sąskaita bus gerokai didesnė, nei praėjusiais metais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pabrėžė Ž. Mauricas.
Meteorologai prognozuoja, kad sausis gali būti šalčiausias per 14 metų, o vasario prognozėse taip pat numatomas šaltesnis mėnuo, nei įprastai. Kokią ekonominę įtaką turi tokia šalta žiema?
„Sąskaitas, mes, didžioji dauguma žmonių, sumokėsime. Tai nėra šildymo sezonas kaip kažkoks Armagedonas, kaip būdavo prieš 12 metų. Aš kaip tik netgi buvau paskaičiavęs, kiek mes mokėdavome 2012–2013 metų sezono metu ir kiek mokėsime 2025–2026 m. Tikėtina, kad sumos bus panašios. Jos galbūt bus kažkiek didesnės šiais metais, apie 10 proc., bet atlyginimai ir pajamų lygis yra maždaug tris kartus didesnis nei buvo tada“, – paaiškino jis.
Lyginant su tuo, kaip per žiemos šalčius karo metu turi gyventi Ukraina, Lietuvos situacija nepalyginama, mano Ž. Mauricas.
„Viskas dėliojasi taip, kad mes turėsime energetinių išteklių kainų šuoliuką, bent jau žiemos laikotarpiu, kuris gali būti kaip tramplinukas spartesniam infliacijos augimui. Nes mes Europoje turime kylančias gamtinių dujų kainas – atsargų lygis nėra toks didelis, koks buvo prieš keletą metų ir reikalavimai buvo sušvelninti. Europa galbūt tikėjosi, kad vėl bus šilta žiema, o žiema rodo savo nagučius ir atitinkamai dujų kainos jau yra pašokusios beveik du kartus nuo rudens lygio.
Taip pat kyla ir naftos kaina dėl Donaldo Trumpo minčių apie Iraną. Jau dabar matome, kad tai energetikai irgi turės poveikį, jei smūgiai bus“, – dėstė banko ekonomistas.
Infliacija galėtų pakilti iki 4 ar 5 proc.
Anot jo, energetinių išteklių kainos nuo 2022 m. piko leidosi žemyn, tačiau dabar kainų judėjimo kryptis gali pasikeisti ir padidinti infliaciją.
„Vietoje to, kad sumažintų bendrą infliaciją, tai šiek tiek kilstelės bendrą infliaciją. Mes turime paslaugų infliaciją 6 proc., dar galbūt turėsim ir didesnę dėl įsiliesiančių pinigų iš antrosios pensijų pakopos ir dėl kitų įliejamų pinigų. Taip pat turime ir pakankamai spartų maisto kainų augimą. Jeigu energetikos kainos šoktelės, tai mes galime bendrą infliaciją labai greitai turėti ne 3 proc., o, jeigu tęsis energetinių kainų šuolis, judėsime link 4–5 proc.“ – pastebėjimu laidoje pasidalijo pašnekovas.
Kaip teigė, 5 proc. infliacija gali būti laikoma psichologine riba šalies gyventojams.
Tačiau jau iš matomų praėjusių metų rezultatų, Lietuvos ekonomika juda pirmyn: BVP augo 2,7 proc. ir aplenkė estus bei latvius.
Fasadas gražus, bet namo viduje matome tam tikrus įtrūkius.
Žygimantas Mauricas
Vis dėlto, pramonės gamyba neberodo tokių sparčių augimo tempų, nors mažmeninės prekybos apimtys ir augo.
Ž. Maurico teigimu, jei prie mažėjančio eksporto ir užsienio investuotojų prisidės ir kylanti infliacija bei pinigai iš antrosios pakopos ir kitų šaltinių, gali kilti klausimų dėl Lietuvos ekonomikos augimo tvarumo.
„Tik Airija ir Ispanija mus aplenkė, augome greičiau, nei bet kuri kita šalis. Ko gero, Vokietija ir Prancūzija pavydėtų tokio ekonomikos augimo, kokį mes turime“, – pridūrė pašnekovas.
SEB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, 2026 m. sieks 3,3 proc., pagal „Swedbank“ prognozę, infliacija bus 3,5 proc., o „Luminor“ duomenys rodo, kad galime fiksuoti ir iki 4 proc. siekiančią infliaciją.
Lietuvos bankas kol kas yra numatęs, kad šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 3,1 proc.