Ji pristatė UNHCR parengtą prognozės modelį, kuris numato pabėgėlių grįžimą į Ukrainą pasibaigus karui – kas grįš, kur grįš ir kokių sąlygų tam reikės.
Pasak B. Castel-Hollingsworth, kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo mažiau žmonių nori grįžti. Tai taikoma ir užsienyje esantiems pabėgėliams, ir Ukrainos viduje perkeltiems žmonėms.
„Kuo ilgiau žmogus gyvena šalyje, kuri jį priėmė, tuo mažesnė tikimybė, kad jis grįš. 2024 m. liepą norą grįžti išreiškė 61 proc. pabėgėlių, o 2025 m. gruodį – jau tik 49 proc. Tarp šalies viduje perkeltų asmenų šie rodikliai sudarė atitinkamai 73 ir 35 proc.“, – sakė UNHCR atstovė.
Ji taip pat priminė, kad per karą laikinosios apsaugos statusą užsienyje gavo apie 4,3 mln. ukrainiečių.
„Mūsų modelis rodo, kad pasibaigus karui į Ukrainą grįš apie 3–3,5 mln. žmonių“, – pabrėžė ji.
JT prognozėmis, daugiau ukrainiečių grįš iš Pietų ir Rytų Europos, o mažiau – iš Šiaurės Europos.
„Yra skirtumas tarp pabėgėlių Centrinėje ir Rytų Europoje bei Šiaurės Europoje – iš pietų ir rytų daugiau žmonių linkę grįžti“, – teigė pareigūnė.
Žmonės greičiausiai grįš, jei turės kur ir pas ką grįžti. Šeimos su vaikais paprastai grįžta greičiau. Sprendimą galimai lems darbo galimybės, būsto prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugos.
Anot jos, ne visi grįš į savo gimtuosius namus – dalis jų sunaikinti arba liko užimtose teritorijose. Todėl, JT vertinimu, didelė dalis grįžtančiųjų rinksis didžiuosius miestus, kur jau gyvena daug šalies viduje perkeltų asmenų. Tai sukels papildomų iššūkių savivaldai – dėl apgyvendinimo, darbo vietų ir socialinės pagalbos.
JT prognozuoja, kad jei taika bus pasiekta Ukrainai darant nuolaidas, reikšminga dalis pabėgėlių nuspręs negrįžti.
Didesnė tikimybė grįžti yra vyresnio amžiaus, vienišiems žmonėms ir vienišoms motinoms su vaikais.
Sprendimui grįžti įtakos turės ir būsto prieinamumas Ukrainoje, darbo pasiūla, kompensacijos už prarastą turtą, administracinių paslaugų ir sveikatos apsaugos prieinamumas.