Lietuvą sukaustęs stiprus speigas Kėdainių daugiabučių gyventojams tapo ne tik gamtos išbandymu, bet ir priminimu apie įsisenėjusias problemas. Kol tvarkingų namų gyventojai džiaugiasi šiluma, apleistų, prasiskolinusių ar pustuščių pastatų kasdienybė tapo kone apokaliptinė. Juose ir trūkinėjo radiatoriai, ir užšalo vandentiekio stovai, ir sugedo šildymo sistemos. O tai reiškia, kad yra daugiabučių, kur žmonės gyvena be vandens ir šilumos tada, kai lauke spaudžia rekordiniai šalčiai. Jie guodžiasi miegantys su drabužiais arba laikinai išsikelia gyventi pas draugus ir gimines. Bėda ta, kad bent jau vieno, garsiai per visą Lietuvą nuskambėjusio daugiabučio, skolos dydis įspūdingas, o dėl jame gyvenančių skolininkų kenčia šio namo mokūs ir tvarkingi gyventojai.
Mokūs gyventojai – kaimynų įkaitai
Nieko nuostabaus, kad seni, dešimtmečius tinkamai neprižiūrėti dėl pinigų stygiaus pastatai ir jų susidėvėjusios vidaus sistemos neatlaiko ekstremalių temperatūrų. Mokūs ir atsakingi daugiabučių gyventojai šiandien yra tapę savo pačių kaimynų įkaitais.
Dalis gyventojų ne tik neturi socialinių įgūdžių prižiūrėti bendrą turtą, bet ir yra sukaupę milžiniškas skolas, kurios neleidžia operatyviai vykdyti remonto darbų.
Teisiškai daugiabučius administruojanti įmonė „Kėdainių butai“ net neprivalėtų teikti paslaugų namams, kurie yra beviltiškai prasiskolinę. Visgi, pasak įmonės vadovo, žmogiškasis faktorius čia nusveria sausas įstatymo raides – palikti žmones šalti per speigą būtų nehumaniška.
Šiame name gausu apleistų, negyvenamų butų, rūsiai netvarkingi, o gyventojų skola administratoriui viršija 30 tūkst. eurų.
Šėtos gatvės daugiabutis šąla kelias dienas
Šėtos gatvės 116-asis namas, visai neseniai garsiai nuskambėjęs per visą Lietuvą, šąla jau kelias dienas. Gyventojai guodžiasi, kad nėra ne tik šilumos, bet ir vandens. Miegoti tenka apsitūlojus rūbais ir keliais sluoksniais antklodžių.
Sudėtingiausia yra šiame name gyvenančioms daugiavaikėms šeimoms. Neturėdami kitos išeities, tėvai šildo butus elektriniais radiatoriais, bet baiminasi milžiniškų sąskaitų už elektrą.
Visgi neturintys kur bent laikinai išsikelti, neturi kitos išeities – juk nepaliksi vaikų šalti.
Tačiau pasak „Kėdainių butų“ direktoriaus Pauliaus Zyko, šis pastatas yra prastos būklės visomis prasmėmis.
Čia gausu apleistų, negyvenamų butų, rūsiai netvarkingi, o gyventojų skola administratoriui viršija 30 tūkst. eurų. Nepaisant to, reikalavimai ir skundai iš šio namo netyla.
Pastarosiomis dienomis name sugedo vandens siurblys. Administratorius rado išeitį – sumontavo naudotą siurblį, už kurį gyventojams mokėti nereikės, tačiau avariniai darbai savaitgalį ir būsimas naujo siurblio pastatymas (kainuojantis apie tūkstantį eurų su PVM) bus įtraukti į sąskaitas.
Vis dėlto nors problemą įmonė išsprendė sąlyginai greitai, realiai šilumos gyventojai nepajus dar kurį laiką. Mat naujo siurblio nepavyko sumontuoti dėl to, kad viename bute sprogo radiatorius.
„Deja, siurblio pirmadienį nepavyko pastatyti dėl viename iš apleistų butų nuo šalčio sprogusio radiatoriaus.
Butas negyvenamas, langai kiauri, per juos patenka šaltas oras į patalpas. Tad, teko vėl šalinti avariją, uždaryti šildymo sistemą, ją sutvarkyti ir vėl paleisti darbui.
Šiandien tame bute bus užsandarinamos kiaurymės, kad dėl šaltų orų nebūtų pažeistas bendras šildymo stovas“, – informavo P. Zykas.
Bėda ta, kad bent jau vieno, garsiai per visą Lietuvą nuskambėjusio daugiabučio, skolos dydis įspūdingas, o dėl jame gyvenančių skolininkų kenčia šio namo mokūs ir tvarkingi gyventojai.
Aut. past.
Namo administratorius neatgaus nei pusės sąnaudų
Nors „Kėdainių butai“ yra savivaldybei pavaldi įmonė, vis dėlto dirbti nemokamai ji negali. Teoriškai įmonė turėtų dar ir užsidirbti ir gauti pelno iš daugiabučių namų administravimo, bet praktiškai gyventojų skolos ir tokie namai, kaip Šėtos gatvėje, yra resursus ryjanti ir grąžos kone neduodanti „juodoji skylė“.
„UAB „Kėdainių butai“ už visus šiuos darbus neatgaus nė pusės patirtų sąnaudų. Kaip administratorius, galėjome nieko nedaryti, kol savininkai nepadengs skolų, tačiau reaguojame žmogiškai“, – sakė daugiabučius namus administruojančios įmonės direktorius.
Jo teigimu, mokiems gyventojams tokiose situacijose belieka viena – prisitaikyti ir ieškotis alternatyvų, pavyzdžiui, elektrinių šildytuvų.
Tikėtis, kad kažkas kompensuos padidėjusias išlaidas elektrai ar šildymui būtų naivu, nes būtent dėl kaimynų nemokumo administratorius negali užtikrinti tinkamos prevencinės priežiūros.
Gyventojai guodžiasi, kad nėra ne tik šilumos, bet ir vandens. Miegoti tenka apsitūlojus rūbais ir keliais sluoksniais antklodžių.
Aut. past.
Atsakomybė – pačių savininkų rankose
Problemų kyla ne tik dideliuose daugiabučiuose. Mažai apgyvendintuose, individualiai šildomuose namuose, daugiausia kaimiškosiose seniūnijose, taip pat užšąla vandentiekio stovai laiptinėse ar nešildomuose butuose.
Kai kuriais atvejais be pačių gyventojų aktyvaus įsitraukimo nieko padaryti neįmanoma – teks laukti atšilimo.
Direktorius primena Civilinio kodekso 4.83 straipsnį: pastato savininkai privalo bendrą turtą valdyti ir tinkamai prižiūrėti.
„Administratorius ar bendrija yra tik įrankis, o pagrindinė atsakomybė tenka patiems savininkams“, – pabrėžia P. Zykas.
Ar galima tikėtis, kad šis speigas prisikas iki kai kurių gyventojų ir pakeis jų suvokimą apie mokesčių mokėjimą ir bendrą daugiabučio namo priežiūrą? Vargu… Kai kurie gal ir mokesčių nemoka ne iš blogos valios, o tiesiog dėl kritiškai mažų piniginių įplaukų. Tačiau akivaizdu, kad žiemos Lietuvoje dar gali būti tokios, „kaip senais laikais“, ir jas ramiai pragyvena renovuotų arba tiesiog tvarkingų ir laiku prižiūrėtų daugiabučių gyventojai. Kurie laiku susimoka mokesčius.
Deja, apleistų ir nemokių gyventojų apgyvendinti daugiabučiai kol kas gali tapti nebent gera pamoka kitiems.
1 445