„Delfi“ kiek anksčiau kalbinta Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo klausimu itin trūksta ne tik diskusijų, bet ir realių sprendimų. Anot jos, teisinė bazė nebeatitinka šiuolaikinių realijų, o dėmesio šiam klausimui poreikis – akivaizdus.
Platformas siekia paversti saugesne erdve
Pasak P. Sánchez, būtina skaitmenines platformas paversti saugesne erdve, todėl kitą savaitę šalies vyriausybė ketina patvirtinti priemonių paketą, kurio dalis yra ir minėtas draudimas jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais, pranešė naujienų portalas „El Confidencial“, remdamasis naujienų agentūros EFE informacija.
Taip pat numatoma įgyvendinti papildomas priemones, skirtas stiprinti skaitmeninių platformų kontrolę ir užtikrinti, kad jų valdytojai prisiimtų atsakomybę už pažeidimus. P. Sánchez pabrėžė, kad platformos privalo taikyti veiksmingas kontrolės priemones, kurios užkirstų kelią nepilnamečiams prieiti prie jiems netinkamo turinio.
„Šiuo metu mūsų vaikai yra veikiami erdvės, kurioje jiems niekada neturėtų būti leidžiama naršyti vieniems, taip pat priklausomybės, piktnaudžiavimo, smurto, pornografijos ir manipuliacijų. Mes to daugiau netoleruosime“, – teigė ministras pirmininkas.
Socialinius tinklus vadina „žlugusia valstybe“
Ispanijos ministras pirmininkas jau anksčiau buvo skelbęs apie ketinimą įpareigoti socialinių tinklų vadovus prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta jų platformose, o antradienį detaliau pristatė priemones, kurias planuoja įgyvendinti jo vadovaujama vyriausybė.
Pasak P. Sánchez, siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui, skaitmeninių platformų valdytojai bus teisiškai atsakingi už bet kokius jų platformose vykstančius pažeidimus. Be to, kartu su prokuratūra ketinama nagrinėti būdus, kaip tirti galimus platformų, tokių kaip „Grok“, „TikTok“ ir „Instagram“, teisės pažeidimus.
P. Sánchez taip pat paskelbė apie stebėjimo, kiekybinio vertinimo ir atsekamumo sistemos sukūrimą, kuri leis nustatyti tai, kaip jis pavadino, „neapykantos ir poliarizacijos pėdsakus“.
Premjeras taip pat pažymėjo, kad šios priemonės yra būtinos, nes, jo vertinimu socialiniai tinklai tapo „žlugusia valstybe – vieta, kur ignoruojami įstatymai, toleruojami nusikaltimai, dezinformacija vertinama labiau nei tiesa, o didelė dalis naudotojų kenčia nuo neapykantos išpuolių“.
Ribojimus svarsto ir kitos šalys
Kaip praneša „Euronews“, Australija 2025 m. gruodį tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais.
Australijos interneto reguliavimo institucija sausį informavo, kad socialinės žiniasklaidos bendrovės, siekdamos laikytis gruodžio 10 d. įsigaliojusio įstatymo, pašalino apie 4,7 mln. jaunesnių nei 16 metų asmenų paskyrų. Vis dėlto pasirodo pranešimų, kad dalis jaunuolių randa būdų, kaip apeiti taikomus ribojimus, pavyzdžiui, imituodami raukšles veido mimikomis, kad atrodytų vyresni.
Panašias priemones, kaip Australija bei Ispanija, svarsto ir kitos Europos šalys, tarp jų – Jungtinė Karalystė, Danija ir Prancūzija.
Sausį Prancūzijos įstatymų leidėjai patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti socialinę mediją vaikams iki 15 metų.
„Mūsų vaikų smegenys nėra parduodamos – nei amerikiečių platformoms, nei kinų tinklams. Jų svajonių neturi diktuoti algoritmai“, – sakė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prezidentas paragino įstatymą priimti skubos tvarka, artimiausiomis savaitėmis jis turėtų būti svarstomas Senate.
Lietuvoje būtina kelti diskusijas
Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė kiek anksčiau vykusiame interviu naujienų portalui „Delfi“, pažymėjo, kad organizacija bendrauja su tūkstančiais mažamečių, kurie jau dabar turi socialinių tinklų paskyras.
„13 metų yra mažiausia daugumos socialinių tinklų amžiaus riba, tačiau kad galėtų susikurti paskyras, vaikai nurodo ne savo realų amžių, o parašo, kad jiems 30, 24, 60, 300 metų“, – įvardijo „Delfi“ pašnekovė.
„Tokia situacija susijusi su didelėmis rizikomis ir kartais per dideliais iššūkiais vaikams. Darome išvadą, kad suaugusieji nepakankamai žino apie rizikas arba nepakankamai rimtai jas vertina“, – pridūrė ji.
Dėl šios priežasties, anot R. Gaudinskaitės, ir Lietuvoje būtina kelti diskusijas dėl amžiaus ribojimų socialiniuose tinkluose.
„Manome, kad prisijungimas prie socialinių tinklų, ypač tokių, kokie jie yra dabar, turėtų būti galimas ne anksčiau nei 15–16 metų, o pirmasis išmanusis įrenginys rekomenduojamas nuo 13-os“, – teigia ekspertė.
„Ši pozicija atitinka Danijos Gerovės komisijos rekomendacijas. Komisija, įsteigta prie Danijos Vyriausybės, 2025 m. pateikė išsamų tyrimą ir 35 rekomendacijas, tarp jų – siūlymą riboti naudojimąsi socialiniais tinklais jaunesniems nei 15 metų asmenims ir nesiūlyti išmaniųjų įrenginių iki 13 metų. Šios rekomendacijos tapo pagrindu Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetams, susijusiems su vaikų apsauga skaitmeninėje erdvėje“, – pažymi ji.
Draudimas reikštų tikriausią apsaugą
Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja taip pat akcentuoja, kad valstybės, imdamosi tokių sprendimų, siekia labiau saugoti vaikus.
„Stebimas neigiamas socialinių tinklų poveikis jų psichikos ir fizinei sveikatai – nerimas, depresija, dėmesio, miego, valgymo sutrikimai, spaudimas dėl kūno įvaizdžio, priklausomybės nuo interneto rizika. Specialistai stebi augančius tokių atvejų skaičius“, – atkreipia dėmesį ji.
„Yra ir daugiau problemų – vaikų duomenų apsaugos iššūkiai, dezinformacija, žalingas turinys. Visa tai aiškiai rodo, kad reikalingi operatyvūs sprendimai. Neabejokime – šiuo atveju draudimas reikštų pačią tikriausią apsaugą ir suaugusiųjų atsakomybę“, – teigia ji.
Dėmesio šiam klausimui poreikis – akivaizdus
R. Gaudinskaitė taip pat pabrėžė, kad nors dėl šios temos vyksta įvairių Lietuvos institucijų atstovų susitikimai, – pavyzdžiui, 2025 m. pavasarį vyko posėdis Seime, tačiau tolesnių diskusijų, o ypač sprendimų labai trūksta.
„Trūksta ir susirūpinimo šia problema tarp šalies lyderių, galią turinčių sprendimų priėmėjų, todėl dažnai klausiame – kieno darbotvarkėje tarp prioritetų šiandien yra šis klausimas“, – svarstė „Delfi“ pašnekovė.
„Kol kas neturime žinių ir apie nacionalinių teisės aktų pokyčius, nors matome, kad, tarkime, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatyme nėra net socialinių tinklų sąvokos, o žodis internetas panaudotas vos 3 kartus viename punkte, kalbant apie kompiuterių tinklus. Manome, kad teisinė bazė nebeatitinka šiuolaikinių realijų, o dėmesio šiam klausimui poreikis – akivaizdus“, – pabrėžė ji.
R. Gaudinskaitė: esame pasiklydę
Anot „Delfi“ pašnekovės, būtina suprasti ir įsisąmoninti, kad greta tikrai įspūdingų ir šaunių galimybių internetas kelia visą puokštę rizikų, kurios turi ir ekonominę kainą šaliai, ir kartais daro sunkiai suvokiamo dydžio žalą asmeniui arba jo artimiesiems.
„Dėl šios priežasties svarbiausių šalies sprendimų priėmėjų darbotvarkėje turėtų rastis vietos vaikų apsaugos internete klausimams – jiems būtinas visai kitokio lygio dėmesys šalies mastu. Šiuo metu gyvename taip, tarsi problemos yra kažkur toli“, – teigia ji.
Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja taip pat atkreipia dėmesį, kad kol viena po kitos šalys praneša apie vis aukščiau keliamą saugesnio amžiaus ribą, kuri būtų tinkama vaikui duoti pirmąjį išmanųjį, mūsų šalyje stebime priešingą kryptį.
„Reprezentatyvi apklausa, kurią pernai Skaitmeninės etikos centro užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, parodė, kad 69,5 proc. žmonių mano, jog iki dešimties metų amžius yra tinkamas išmaniajam telefonui. Šiemet taip manančių jau 76 proc.“, – įvardija ji.
„Esame pasiklydę“, – nusivylimo neslepia „Delfi“ pašnekovė.
Vien švietimo nepakanka
R. Gaudinskaitė taip pat pažymėjo, kad labai svarbu yra visuomenės švietimas, tačiau, anot jos, vien to nepakanka.
„Kaip ir situacijoje su saugos diržais – tai turi tapti privaloma taisykle. Amžiaus ribojimo tema, saugant vaikus nuo rizikų, turi aidėti institucijose, kurios imtų glaudžiau bendradarbiauti“, – akcentavo ji.
„Būtina stiprinti skaitmeninį raštingumą – ne tik vaikų, bet ir tėvų, mokytojų, politikų. Mokykloms reikia nuolatinių prevencijos programų. Įsivaizduokime, kiek saugesni taptų vaikai, jei išmaniaisiais įrenginiais pradėtų naudotis tik po mokymų apie grėsmes ir saugų elgesį internete, taip pat tai vyktų tinkamu jų raidos etapu“, – įžvalgomis dalijosi ekspertė.
Anot jos, skaitmeninių tinklų platformos taip pat turi prisiimti daugiau atsakomybės už privatumo apsaugą, netinkamo turinio ribojimą nepilnamečiams.
„Jos, remdamosi elgsenos duomenimis, kalbos modeliais, naršymo įpročiais ir turinio sąveika, jau dabar naudoja pažangius algoritmus, kurie geba gana tiksliai identifikuoti vartotojo amžių. Vadinasi, jau dabar platformos galėtų nerodyti vaikui netinkamo turinio, nerinkti duomenų reklamai, neraginti kurti viešo turinio ar dalyvauti žalingose diskusijose“, – teigė „Delfi“ pašnekovė.
„Vis dėlto kol nebus reguliavimo, vargu, ar platformos imsis pokyčių. Vaikų apsauga internete turi būti ne mūsų reakcija į krizę, o ilgalaikė strategija, paremta pagarba vaiko raidai, teisėms, ateities galimybėms“, – apibendrina ji.