Nuo 1964 m. Insbruko olimpinių žaidynių, kurios prasidėjo sausio 29 d., visi žiemos olimpinių žaidynių medaliai buvo išdalinti vasario mėnesį.
Perkėlimas šio renginio į sausio mėnesį veikiausiai sutrikdytų tiek įvairių sporto šakų pasaulio taurės etapų kalendorių, tiek įneštų chaoso dėl to, jog sutaptų ir su NFL bei NBA tvarkaraščiais.
Tačiau tokia yra realybė.
IOC pranešė, kad pirmaisiais Kirsty Coventry prezidentavimo metais išanalizuos visas galimybes.
„Mes svarstome galimybę žiemos olimpines žaidynes surengti šiek tiek anksčiau. Norėtume tai padaryti sausio mėnesį, nes tai turi įtakos ir parolimpinėms žaidynėms“, – teigė už žaidynių programą atsakingas IOC narys Karlas Stossas.
Milano-Kortinos žiemos parolimpinės žaidynės vyks kovo 6–15 d.
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) jau seniai pripažino, kad klimato kaita yra didžiulis iššūkis ieškant būsimų žaidynių šeimininkų ir organizuojant varžybas.
„(Kovas) yra labai vėlu, nes saulė tuo metu jau yra pakankamai stipri ir dažniausiai ištirpdo sniegą, – teigė austras K.Stossas. – Galbūt parolimpinės žaidynės galėtų vykti vasario mėnesį, o įprastos – sausį. Ši perspektyva aptariama vis rimčiau.“
Daugiau nei 100 IOC narių trečiadienį susitiko dar vienam diskusijų raundui ir analizavo visas galimybes. K.Coventry šią sesiją pavadinimo „Fit For The Future“ (Pritaikyta ateičiai).
IOC prezidentė vėliau vykusioje spaudos konferencijoje prasitarė, kad „gali prireikti šiek tiek laiko“ įgyvendinant naujuosius sumanymus, bet užtikrino: „Ieškosime būdų, kaip galima būtų viską paankstinti.“
IOC nariai ketina susitikti dar kartą birželio mėnesį. Tuomet bus aptariamas ne tik šis klausimas, bet ir galimybė įtraukti naujas sporto šakas bei rungtis į olimpinių žaidynių programą, kurios 2030-aisiais vyks Prancūzijos Alpėse.
Pagal pirminį planą šios olimpinės žaidynės turėtų vykti vasario 1–17 d., 2034 m. Jutos žiemos žaidynės – vasario 10–26 d.