Taupymo ir investavimo tema šiemet bus itin aktuali, nes nemaža dalis žmonių ketina atsiimti savo pinigus, sukauptus antros pakopos pensijų fonduose. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. šalies ekonomiką pasieks apie 1,2 mlrd. eurų iš pensijų fondų atsiimtų lėšų.

Kiek šių pinigų bus ištaškyta naujiems televizoriams, dulkių siurbliams ar kelionėms, o kiek lėšų gyventojai skirs savarankiškam taupymui ir investavimui, kol kas pasakyti sunku. Bet aišku viena – investavimo ir elementaraus finansinio raštingumo žinių žmonėms trūksta. Ir tai nėra vien Lietuvos problema.

Kaip rašo įtakingas britų verslo ir ekonomikos leidinys „Financial Times“ (FT), daugelyje Senojo žemyno šalių finansinės žinios yra prastos, o santaupos laikomos mažos grąžos produktuose, todėl lėtėja Europos ekonomika. Ne išimtis ir Lietuva, kur gyventojai indėliuose ir sąskaitose neįdarbinę laiko virš 27 mlrd. eurų.

Italijos centrinio banko atlikta apklausa parodė, kad 40 proc. 18–34 metų italų namuose niekada nekalba apie pinigus, o dar tokia pati dalis jaučiasi nejaukiai kalbėdami apie finansus. Turino taupymo muziejaus įkūrėja ir direktorė Giovanna Paladino sako, kad nenoras kalbėti apie pinigus yra švietimo, institucinių ir kultūrinių nesėkmių rezultatas.

Italai (beje, kaip ir mes, lietuviai) yra kilę iš katalikiškos kultūros, kurioje pinigai turi neigiamą atspalvį, jie siejami su godumu. Italijoje, kaip ir kitur, santūrumas dėl pinigų taip pat reiškia žemą finansinio raštingumo lygį, o tai turi neigiamų pasekmių tiek individams, tiek visai visuomenei.

FT pastebi, kad pastaraisiais metais finansinio raštingumo tema Briuselyje pakilo į politinės darbotvarkės viršūnę, nes įstatymų leidėjai bando kovoti su lėtu Europos ekonomikos augimu ir didėjančiu fiskaliniu spaudimu dėl senėjančios visuomenės.

Manoma, kad labiau investavimo srityje išprususi Europos visuomenė padėtų mobilizuoti dalį iš 11 trilijonų eurų privačių santaupų, kurios daugiausia laikomos banko sąskaitose. Tačiau finansinių žinių stoka trukdo gyventojams savo pajamas paversti ilgalaikėmis investicijomis ir santaupomis, o tai apsunkina ir taip įtemptus viešuosius finansus.

Tyrimai rodo, kad yra stiprus ryšys tarp finansinio raštingumo ir dalyvavimo akcijų rinkose (ar investavimo pasirenkant kitus finansinius instrumentus). Ir atvirkščiai – kuo labiau finansiškai neraštingi gyventojai, tuo didesnės jų santaupos.

Prieš kelerius metus atliktos Europos Sąjungos (ES) gyventojų apklausos (kuria buvo tikrinamas respondentų supratimas apie tokias sąvokas kaip infliacija ir sudėtinės palūkanos) duomenimis, apie 64 proc. europiečių finansinio raštingumo lygis yra vidutinis, o likusi dalis pasiskirstė po lygiai tarp labiau ir mažiau išmanančių respondentų.

Tačiau visame žemyne ​​yra didžiulių skirtumų. Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje ir Estijoje maždaug keturi iš dešimties respondentų demonstruoja aukštą finansinių žinių lygį. Tačiau Rumunijoje, Portugalijoje, Kipre, Ispanijoje ir Graikijoje šis skaičius sumažėja perpus iki mažiau nei dviejų iš dešimties, o likusiose šalyse yra kažkur per vidurį.

Šiuos skirtumus galima paaiškinti daugeliu veiksnių, įskaitant socialinę ir ekonominę padėtį, išsilavinimo lygį ir lytį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apklausos rodo, kad finansinis raštingumas yra didesnis tarp labai išsilavinusių, darbingo amžiaus vyrų, gaunančių didesnes pajamas ir gyvenančių miestuose.

Tačiau yra ir teigiamas aspektas – rezultatai pagerėja šalyse, kuriose finansinis švietimas yra integruotas į mokyklų programas. Puikus pavyzdys – Švedija. Dar 2011 m. ši Skandinavijos šalis įvedė privalomą finansinį švietimą į vidurinės mokyklos programą.

Vos po metų, 2012 m., Stokholme buvo pristatyta „Investeringssparkonto“ (ISK) – patogi naudoti investicinė sąskaita, skatinanti gyventojus investuoti, pasinaudojant mokesčių lengvata ir supaprastintu mokesčių deklaravimo procesu.

Dėl to 46 proc. švedų turi investicinių produktų – beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis, kuris siekia 24 proc. Tai taip pat prisidėjo prie to, kad Švedijos kapitalo rinkos tapo vienomis sėkmingiausių Europoje, nukreipiant mažmeninių ir institucinių investuotojų santaupas į novatoriškas ir pelningas įmones, kurios savo ruožtu gali sparčiai augti ir mokėti dividendus.

Galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvos ekonomika pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, vis daugiau žmonių turėjo galimybę džiaugtis didesnėmis pajamomis ir atitinkamai vis daugiau gyventojų galėjo tam tikrą turto dalį atsidėti. Tačiau pagal finansinį turtą nuo Skandinavijos šalių, į kurias mėgstame lygiuotis, vis dar atsiliekame.

Prieš kelerius metus atliktų apklausų duomenimis, apie 70 proc. viso finansinio turto lietuviai laiko grynaisiais, bankų sąskaitose ir indėliuose, o skandinavai – tik 26 proc. Lietuviai likusią dalį (30 proc.) investuoja į grąžą generuojančius aktyvus, kurių didesnę dalį sudaro pensijų fondai. Tuo tarpu skandinavai į grąžą generuojančius aktyvus investuoja net 74 proc. ir jų investicinis portfelis yra labai diversifikuotas.

Kaip taikliai pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, jei Lietuvoje klausiama: „Ar investuoji?“, tai Skandinavijos šalyse klausimas formuojamas kitaip: „Kur investuoji, kaip investuoji?“

Nors investuojančiųjų skaičius mūsų šalyje kasmet auga ir siekia apie 200 tūkst., lietuviai investuoja vis dar per mažai. Ir čia nėra nieko keisto, nes mūsų atkurta nepriklausoma valstybė gyvuoja dar tik 35 metus. Sovietmečiu dauguma neturėjo nei finansinio turto, nei galimybių investuoti, todėl nesusiformavo ir investavimo tradicijos, kaip išsivysčiusiose Vakarų šalyse.

Vieninteliai masiškesni kaupimo ir taupymo instrumentai Lietuvoje iki šiol buvo indėliai ir antros pakopos pensijų fondai. O investavimo galimybių dabar turime ne mažiau nei skandinavai – nuo pensijų fondų iki akcijų ar sutelktinio finansavimo, kuris pagal išvystymą Lietuvoje yra tarp TOP 5 ES valstybių. Taip pat nuo šių metų atsirado ir investavimui palanki investicinė sąskaita.

Tad tie, kurie nuspręs atsiimti pensijų fonduose sukauptus pinigus, turės pasirinkimą, kaip juos ar dalį atsiimtų lėšų įdarbinti savarankiškai. Svarbiausia – neskubėti, nepasikliauti vien emocijomis, o viską gerai apgalvoti ir įvertinti galimas rizikas. Rinkoje investavimo instrumentų yra įvairių – pradedant konservatyvios rizikos sutelktinio finansavimo platformomis ir baigiant investavimu į aukštos rizikos akcijas.

Jei ieškote investavimo ar portfelio diversifikavimo galimybių su fiksuota metine grąža ir konservatyvia rizika, kviečiame susipažinti su „Letsinvest“ pasiūlymais. Platformoje registruoti vartotojai pirmieji gauna naujausią informaciją apie atrinktus investicinius NT projektus. Spauskite nuorodą https://tinyurl.com/5h8nxuha bei būkite žingsniu priekyje savo investavimo kelionėje.