Visgi draudikų statistika rodo, kad ne visiems keliautojams atostogos šiuose regionuose klostosi sklandžiai – žalų skaičius Pietryčių Azijoje per pastaruosius 4 metus išaugo beveik 6 kartus, rašoma „Lietuvos draudimo“ pranešime žiniasklaidai.
Remiantis duomenimis, praėjusiais metais keliautojų iš Lietuvos draudimo žalų skaičius Pietryčių Azijos šalyse pasiekė kone 300. Palyginimui, 2022 m. tokių žalų kreipinių buvo fiksuota kiek daugiau nei 50 vnt.
Kaip pažymi Artūras Juodeikis, bendrovės žalų departamento direktorius, per 4 metų laikotarpį bendra išmokėta kelionių šiame regione žalų suma viršijo 330 tūkst. eurų. Vien didžiausia vienkartinė išmoka siekė beveik 37 tūkst. eurų, o vidutinė žala, priklausomai nuo metų, svyravo nuo kelių šimtų iki daugiau nei 800 eurų.
„Daugiausia įvykių fiksuojama Tailande, populiariausioje kelionių kryptyje šiame regione. Čia lietuviai patiria daugiau nei pusę visų Pietryčių Azijoje registruojamų žalų. Toliau rikiuojasi Indonezija, Balis, Vietnamas ir Filipinai. Šiose šalyse kasmet taip pat nuosekliai daugėja atvejų, kai keliautojams prireikia medicininės pagalbos ar patiriami kiti su kelione susiję nuostoliai“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiemet keliautojų atostogos irgi nepraeina be nesklandumų – per sausį jau fiksuoti 23 kelionių žalų kreipiniai, o didžiausia žala siekia daugiau nei 1,6 tūkst. eurų.
Didžioji dalis žalų šiame Azijos regione yra susijusios su sveikatos sutrikimais ir ligomis, rodo duomenys. Absoliuti dauguma arba daugiau nei 90 proc. visų atvejų – tai ligos ir medicininės išlaidos, įskaitant gydymą bei repatriaciją. Po jų seka nelaimingi atsitikimai, o kitos rizikos, tarp kurių bagažo praradimas ar kelionės trikdžiai, sudaro gerokai mažesnę visų žalų dalį.
„Matome kasmet pasikartojančias tendencijas, kad keliautojai dažniausiai kreipiasi dėl karščiavimo, virškinimo ir apsinuodijimo problemų, dehidratacijos, taip pat dėl kojų ar pėdų traumų.
Nemažą dalį žalų sudaro ir nelaimingi atsitikimai, susiję su incidentais ar avarijomis vairuojant motorolerius, kurie Azijos šalyse yra dažnai turistų naudojama transporto priemonė. Taip pat pasitaiko ir gyvūnų sukeliamų traumų, vabzdžių įkandimų, ausų, akių ar odos uždegimų“, − komentuoja A. Juodeikis.
Pasak eksperto, kitas svarbus ir aktualus aspektas – dabar Pietų Azijos šalyse, o ypač Indijoje ir Bangladeše, aptinkamas Nipos virusas (angl. Nipah), kurį platina vaisiniai šikšnosparniai. Šio viruso mirtingumas siekia 40–75 proc., ir šiuo metu patvirtintos vakcinos nėra.
„Saugantis susirgimų keliautojams patariama negerti šviežiai spaustų sulčių, neapdoroto kokosų pieno, nevalgyti neplautų ir nenuluptų vaisių bei laikytis griežtų higienos taisyklių – kruopščiai plauti rankas, naudoti dezinfekcinį skystį, vengti kontakto su sergančiais Nipos virusu“, − sako bendrovės atstovas.
Kas yra Nipos virusas?
„Delfi“ jau anksčiau išsamiai pranešė naujienas apie Nipos virusą. Indijoje užfiksavus mirtino Nipos (angl. Nipah) viruso protrūkį, dalis oro uostų Azijoje sustiprino prevencines priemones. Nuo šiol juose sugriežtintas sveikatos stebėjimas ir tikrinami keliautojai visai kaip per COVID-19 pandemiją.
Nipos virusas paplito Indijos Vakarų Bengalijos ligoninėse, daugiausia užsikrėtė gydytojai ir slaugytojos, vienos būklė kritinė. Vietos žiniasklaida pranešė, kad beveik 100 žmonių buvo paprašyta laikytis karantino namuose, o užsikrėtę pacientai gydomi sostinės Kalkutos ir jos apylinkių ligoninėse.
Nipos virusas (NiV) yra zoonozinis virusas, kuriuo žmonės gali užsikrėsti nuo laukinių ir naminių gyvūnų (šikšnosparnių, kiaulių, avių, ožkų, šunų, kačių, arklių). Natūralus Nipos viruso šeimininkas yra Pteropodidae šeimos vaisėdžiai šikšnosparniai, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje.
Iki šiol NiV protrūkių buvo nustatyta tik Azijoje. Pirmasis protrūkis buvo registruotas 1998–1999 m. tarp kiaulių augintojų Sungai Nipah kaime (Malaizija). Nuo to laiko pavienių protrūkių buvo registruota Bangladeše, Indijoje, Filipinuose ir Singapūre. Liga taip pat periodiškai nustatoma Rytų Indijoje.
Nipos viruso infekcija gali būti besimptomė arba pasireikšti lengva forma. Pagrindiniai simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, vėmimas, gerklės skausmas. Taip pat gali pasireikšti: galvos svaigimas, mieguistumas, sąmonės sutrikimai, neurologiniai požymiai. Kai kuriems žmonėms gali išsivystyti netipinis plaučių uždegimas ir sunkūs kvėpavimo sutrikimai.
Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo paprastai trunka nuo 4 iki 14 dienų, tačiau gali būti ir ilgesnis (apie 45 dienos). Daroma prielaida, kad užsikrėtę asmenys išlieka užkrečiami iki 21 dienos nuo simptomų pasireiškimo.