2025\/2026 m. apklausose jo palankus vertinimas nukrito iki ma\u017edaug 38,2 %, o nepalankus pasiek\u0117 42,6 %. Tai yra pirmas kartas per daugiau nei 30 met\u0173, kai vis\u0105 kadencij\u0105 pareigose i\u0161buv\u0119s Lietuvos prezidentas sulauk\u0117 daugiau neigiam\u0173 vertinim\u0173 nei teigiam\u0173.<\/p>\n
Prezidento populiarumas paprastai krinta ne tada, kai jis padaro klaid\u0105, o tada, kai visuomen\u0117 pradeda jausti, kad prezidentas neb\u0117ra auk\u0161\u010diau politini\u0173 batalij\u0173, o tampa j\u0173 dalyviu.<\/p>\n
Pastar\u0173j\u0173 keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 Lietuvos prezidento pareigas einan\u010dio Gitano Naus\u0117dos reiting\u0173 dinamika b\u016btent tai ir signalizuoja: i\u0161 visiems priimtino arbitro jis vis da\u017eniau matomas kaip aktyvus ir gana nevyk\u0119s \u017eaid\u0117jas – tiek formuojant vald\u017ei\u0105, tiek formuluojant u\u017esienio politikos prioritetus.<\/p>\n
Ir kai prezidentas pradeda atrodyti kaip politin\u0117s darbotvark\u0117s sudarytojas, o ne institucinis vald\u017ei\u0173 balanso garantas, jis nei\u0161vengiamai praranda didel\u0119 dal\u012f savo auditorijos.<\/p>\n
Pirmiausia – ne emocijos, o bejausmiai skai\u010diai.<\/p>\n
2025 met\u0173 pabaigoje ir 2026 met\u0173 prad\u017eioje lietuvi\u0161koje \u017einiasklaidoje pla\u010diai cituotos \u201eVilmorus” apklausos rod\u0117 akivaizd\u0173 l\u016b\u017e\u012f: per kelis m\u0117nesius palankumas prezidentui smuko, o nepalank\u016bs vertinimai augo, pasiekdami pa\u010dius blogiausius rodiklius nuo savo kadencijos prad\u017eios 2019 metais.<\/p>\n
Prezidento nem\u0117gstanti LRT su neslepiamu d\u017eiugesiu ra\u0161\u0117 apie \u201erekordines \u017eemumas”, pabr\u0117\u017edama staig\u0173 kritim\u0105 lyginant net ir su ankstesniais m\u0117nesiais.<\/p>\n
Kitaip tariant, \u010dia buvo jau ne normalus statistinis reiting\u0173 bangavimas, o did\u017eiul\u0117 reputacijos skyl\u0117, kuri\u0105 teks ai\u0161kinti konkre\u010diu turiniu, o ne pesimistin\u0117mis vald\u017eia nepatenkint\u0173 pilie\u010di\u0173 nuotaikomis.<\/p>\n
T\u0105 turin\u012f visuomen\u0117 jau kur\u012f laik\u0105 ai\u0161kiai mato vidaus politikoje: prezidentas vis aktyviau kalba apie tai, kas tur\u0117t\u0173 vadovauti vienai ar kitai ministerijai, kas tur\u0117t\u0173 ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti valdan\u010dioje koalicijoje.<\/p>\n
Dar 2024 met\u0173 rinkim\u0173 kampanijos metu jis vie\u0161ai svarst\u0117 apie b\u016btinyb\u0119 \u201ekoreguoti Vyriausyb\u0117s sud\u0117t\u012f” po rinkim\u0173 – \u017einut\u0117, kuri daugeliui nuskamb\u0117jo kaip i\u0161ankstinis \u012fsitraukimas \u012f vykdomosios vald\u017eios komplektavim\u0105.<\/p>\n
Geriausias to pavyzdys buvo tuomet, kai Gitanas Naus\u0117da nepaskyr\u0117 \u012f aplinkos ministrus garsaus Lietuvos mokslo bendruomen\u0117s atstovo, gamtininko ir profesoriaus Sigito Pod\u0117no, kuris yra Gamtos tyrim\u0173 centro direktorius ir yra \u017einomas mokslininkas ekologijos ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s srityje.<\/p>\n
Pastarasis koalicijos buvo si\u016blomas aplinkos ministro postui, ta\u010diau Naus\u0117da atmet\u0117 jo kandidat\u016br\u0105 kaip netinkam\u0105 b\u016bti ministru.<\/p>\n
V\u0117liau, art\u0117jant koalicin\u0117ms deryboms, Gitanas Naus\u0117da pasiskyr\u0117 tris savo ministrus, o dar v\u0117liau prisiskyr\u0117 sau net savoti\u0161k\u0105 \u201einstitucinio sanitaro” vaidmen\u012f – kalb\u0117jo, kad jo vaidmuo ministr\u0173 skyrime bus \u201esanitarinis”, t. y. jis nenor\u0117t\u0173 matyti Vyriausyb\u0117je \u017emoni\u0173, kurie \u201egadint\u0173 santykius su partneriais” ar kelt\u0173 \u012ftampas.<\/p>\n
Vieniems tai skamba kaip atsakomyb\u0117s demonstravimas, kitiems – kaip i\u0161 anksto paskelbta politin\u0117 filtravimo sistema.<\/p>\n
Didel\u012f rezonans\u0105 suk\u0117l\u0117 situacija, kai po rinkim\u0173 prezidentas kriti\u0161kai pasisak\u0117 apie koalicijos sud\u0117t\u012f ir teig\u0117 band\u0119s atkalb\u0117ti socialdemokratus nuo pasirinkim\u0173.<\/p>\n
Lietuvos \u017einiasklaida citavo jo teiginius, kad koalicijos formavimas buvo klaida, o jis netvirtins kandidat\u0173 \u012f ministrus i\u0161 Nemuno au\u0161ros, kuriai vadovauja Remigijus \u017demaitaitis.<\/p>\n
\u010cia ir gl\u016bdi reiting\u0173 problema: daliai rink\u0117j\u0173 tai atrodo kaip principingumas, ta\u010diau kitai daliai – kaip tiesioginis spaudimas partijoms, t. y. ki\u0161imasis \u012f vald\u017eios formavim\u0105 ne per Konstitucijoje numatyt\u0105 balans\u0105, o per politin\u0119 \u201emyliu-nemyliu” pozicij\u0105<\/p>\n
Politolog\u0173 reakcijos \u0161i\u0105 logik\u0105 tik sustiprino. Komentuodami reiting\u0173 kritim\u0105, kai kurie ekspertai pabr\u0117\u017e\u0117, kad prezidentui atkurti populiarum\u0105 bus sunku, o kritim\u0105 gal\u0117jo lemti jo laviravimas visuomen\u0119 skaldan\u010diais klausimais – kai bandai vienu metu b\u016bti ir vir\u0161 kovos, ir joje dalyvauti, pradedi atrodyti nenuoseklus.<\/p>\n
B\u016btent nenuoseklumo arba pernelyg aktyvaus \u012fsitraukimo \u012fsp\u016bdis yra klasikinis pasitik\u0117jimo politikais \u201etirpiklis”: rink\u0117jui reikia ai\u0161kaus vaidmens – arba esi arbitras, arba politinis lyderis su programa.<\/p>\n
Antra Prezidento reiting\u0173 kritimo prie\u017eastis – u\u017esienio politika, ypa\u010d bes\u0105lygin\u0117 meil\u0117 su Ukraina.<\/p>\n
\u010cia Naus\u0117da ne\u012ftik\u0117tinai nuosekliai laikosi pozicijos, kad Ukrainos ateitis tiesiogiai susijusi su Lietuvos ir rytinio NATO flango saugumu, tod\u0117l parama turi b\u016bti ilgalaik\u0117, o Lietuva visada pasirengusi prisid\u0117ti prie saugumo garantij\u0173.<\/p>\n
Prezidentas taip pat vie\u0161ai kalb\u0117jo apie pasirengim\u0105 prisid\u0117ti prie taikdari\u0173 ar daugia\u0161ali\u0173 paj\u0117g\u0173 id\u0117jos, jeigu b\u016bt\u0173 pasiektos paliaubos ar susitarimai.<\/p>\n
V\u0117liau Lietuvos verslo \u017einiasklaida citavo jo linij\u0105, kad Lietuva kas be\u012fvykt\u0173 visada i\u0161liks tarp aktyviausi\u0173 Ukrainos r\u0117m\u0117j\u0173, pabr\u0117\u017eiant politin\u012f t\u0119stinum\u0105.<\/p>\n
Ir b\u016btent \u010dia atsiranda logi\u0161kas klausimas – ar tikrai Ukrainos interesai yra vir\u0161 Lietuvos interes\u0173? Pats prezidentas atvirai taip nekalba; jo argumentas, prie\u0161ingai, remiasi prielaida, kad Ukrainos atsilaikymas yra Lietuvos nacionalinis interesas, nes ma\u017eina gr\u0117smes regione.<\/p>\n
Ta\u010diau politikoje veikia ne vien argument\u0173 logika – veikia ir emocinis \u201ekainos-naudos” d\u0117snis.<\/p>\n
Kai visuomen\u0117 girdi apie galimus kari\u0173 siuntimus, taikdari\u0173 misijas ar ilgalaikes finansines garantijas i\u0161 m\u016bs\u0173 biud\u017eeto, daliai \u017emoni\u0173 nat\u016braliai kyla klausimas: kiek tai mums kainuos, kokia rizika, kokios yra tokio veikimo alternatyvos ir ar prezidentas pakankamai garsiai kalba apie augan\u010dias valstyb\u0117s vidaus problemas.<\/p>\n
\u017diniasklaida taip pat nuolat kaitino diskusijas apie tai, kiek realiai Lietuva gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti (net kalbant apie skai\u010dius ir scenarijus), kas tik sustiprina \u012fsitraukimo \u012fsp\u016bd\u012f.<\/p>\n
Taigi iki tol nematyt\u0105 populiarumo smukim\u0105 maitina ne vien faktin\u0117s valstyb\u0117s politikos kryptys, o tai, kaip jos mums yra pateikiamos.<\/p>\n
Vidaus politikoje prezidentas vis da\u017eniau pasirodo kaip koalicij\u0173 korektorius ir ministr\u0173 \u201efiltruotojas” – net jei formaliai jis turi instrumentus t\u0105 daryti, retorikos tonas sukuria \u012fsp\u016bd\u012f, kad prezident\u016bra per\u017eengia moderatoriaus rib\u0105.<\/p>\n
U\u017esienio politikoje, ypa\u010d Ukrainos klausimu Naus\u0117da kalba maksimalistiniu tonu (\u201eilgam”, \u201eaktyviausi”, \u201epasireng\u0119”), kuris tarptautiniu lygmeniu kuria ai\u0161k\u0173 nusistatym\u0105, bet vidaus auditorijai tai gali skamb\u0117ti kaip prioritet\u0173 hierarchija, kurioje Lietuva turi \u201eatidirbti” ka\u017ekieno tai nurodymu.<\/p>\n
\u0160ioje vietoje verta prisiminti labai paprast\u0105 politin\u0117s reputacijos taisykl\u0119: prezidentas visada laimi, kai jis yra moralinis autoritetas ir kompasas, nurodantis \u0161alies u\u017esienio politikos krypt\u012f, bet da\u017eniausiai pralaimi, kai tampa vidaus politin\u0117s darbotvark\u0117s operatoriumi.<\/p>\n
Reitingai krenta tada, kai pilietis ima manyti, kad prezidentas ne tik atstovauja valstyb\u0119 u\u017esienyje, o bando perstatyti jos vidin\u0119 architekt\u016br\u0105, tuo tarpu tuo pa\u010diu metu apie geopolitik\u0105 kalba taip, tarsi visuomen\u0117 netur\u0117t\u0173 teis\u0117s klausti apie jo sprendim\u0173 kain\u0105.<\/p>\n
Net jei dalis kritikos yra emocin\u0117 ar oportunistin\u0117, ji veikia, nes remiasi matomu elgesio modeliu: daugiau \u012ftakos, daugiau komentar\u0173, daugiau \u201ea\u0161 neleisiu” ir \u201ea\u0161 koreguosiu”.<\/p>\n
Politin\u0117 realyb\u0117 paprasta: prezidento stipryb\u0117 Lietuvoje da\u017enai yra ne radikalus aktyvumas, o ai\u0161kus savo galios rib\u0173 poj\u016btis.<\/p>\n
Kai Konstitucijoje ai\u0161kiai nubr\u0117\u017etos ribos ima nykti, tuomet prezidentas atrodo ir kaip koalicij\u0173 architektas, ir kaip Ukrainos politikos v\u0117liavne\u0161ys.<\/p>\n
Tada jis nei\u0161vengiamai praranda dal\u012f visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo, kuriai reikia ne papildomo politin\u0117s galios centro, o stabilaus institucinio balanso valstyb\u0117je. Ir b\u016btent tai, pana\u0161u, \u0161iuo metu ir atsispindi apklausose.<\/p>\n
Abraomas Linkolnas yra pasak\u0119s: \u201eVie\u0161oji nuomon\u0117 lemia visk\u0105. Su \u017emoni\u0173 pasitik\u0117jimu nieko ne\u012fmanoma sugriauti, be jo – nieko ne\u012fmanoma pastatyti.”<\/p>\n
Ir b\u016btent \u010dia \u0161iandien atsiduria Lietuvos prezidentas: ne teisini\u0173 gali\u0173 tr\u016bkume, o visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo deficite.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 2025\/2026 m. apklausose jo palankus vertinimas nukrito iki ma\u017edaug 38,2 %, o nepalankus pasiek\u0117 42,6 %. Tai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":100127,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,359,30,31,34,35,1981,24,32,33,37,39,36,38,40,23,417,22,28,29,7089,684,14756,26,27],"class_list":["post-100126","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-apklausa","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-furmanavicius","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-nauseda","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-populiarumas","tag-prezidentas","tag-reitingas","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116022847899591915","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/100126","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=100126"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/100126\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/100127"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=100126"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=100126"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=100126"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}