Tiesa, konservatori\u0173 vald\u017eia pasisteng\u0117, kad \u201eVakaro \u017eini\u0173”, kurios penktadieniais i\u0161eina su \u201eRespublikos” priedu, prieinamumas gyventojams b\u016bt\u0173 apribotas iki minimumo. Vienas garsiausi\u0173 to meto \u017eurnalist\u0173 Vladas VAICEKAUSKAS, \u012fsidarbin\u0119s \u201eRespublikoje” tre\u010diaisiais jos gyvavimo metais, liko jai i\u0161tikimas iki \u0161iol. Jo ir klausiame: ar buvo verta?<\/p>\n
– Vladai, ar vert\u0117jo pereiti \u0161it\u0105 golgot\u0105, turint galvoje, kad \u0161iandien\u0117 Lietuva apskritai yra pametusi krypt\u012f ir fakti\u0161kai nebeturinti nepriklausomyb\u0117s? Ar vert\u0117jo rizikuoti? Ir d\u0117l ko?<\/p>\n
– Ar vert\u0117jo? Vert\u0117jo, nes \u201eRespublika” buvo ir yra karys. B\u016bti jos pus\u0117je, atsilaikyti su ja buvo puikus pasirinkimas. I\u0161tirpti, prisitaikyti, kaip pliu\u0161kiui, didelio proto nereikia. Deja, sulauk\u0117me dien\u0173, kai valstyb\u0117je nebeliko n\u0117 vieno rimto pla\u010dios apr\u0117pties dienra\u0161\u010dio. Spaudos ir \u017eurnalistikos reikalai apverktini – liko tik glam\u016briniai draiskalai, vir\u0161\u0173 ima beskonis nuomoni\u0173 formuotoj\u0173 verdamas jovalas.<\/p>\n
U\u017esienio valstyb\u0117s saugo dienra\u0161\u010dius \u0161imt\u0105 met\u0173, j\u0173 neu\u017edarin\u0117ja, nenuk\u0117lin\u0117ja, neniekina, nes valstyb\u0117, neturinti dienra\u0161\u010di\u0173, yra akla. Gi n\u0117 viena m\u016bs\u0173 vyriausyb\u0117 nesusirinko \u012f pos\u0117d\u012f aptarti laisvos spaudos reikal\u0173, o \u201eRespublik\u0105” tiesiog gniu\u017ed\u0117, pasitelkdama politinius \u017eindukus, nes ji niekam ne\u012ftiko ir prie nieko neprilipo. Vald\u017eia \u201eRespublik\u0105” laik\u0117 ir turb\u016bt tebelaiko savo prie\u0161u, jeigu iki \u0161iol jos negalima rasti did\u017eiausiuose prekybos centruose. Vitas Tomkus, \u201eVakaro \u017einios” ir keli\u0173 puslapi\u0173 \u201eRespublikos” \u012fklija yra laikomi valstyb\u0117s kenk\u0117jais.<\/p>\n
Tai yra gilios politin\u0117s provincijos po\u017eymis. Apskritai nebe\u017einai, kas \u0161ioje valstyb\u0117je tikra, o kas priskirtina fantazijai.<\/p>\n
– Koki\u0173 asociacij\u0173 sukelia \u201eRespublikoje” praleistas laikas?<\/p>\n
– Joje praleidau laimingiausius ir k\u016brybi\u0161kiausius gyvenimo metus. Prisimenu puikias kolektyvines keliones \u012f \u0160veicarijos kalnus slidin\u0117ti, kartu aplankant Italij\u0105, keliones \u012f Izrael\u012f, puikius kasmetinius \u201eRespublikos” gimtadienius.<\/p>\n
Prisimenu darbuotoj\u0173 draugi\u0161kum\u0105 ir netipi\u0161k\u0105 leid\u0117j\u0173 jautrum\u0105 tam tikromis aplinkyb\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, mirus Klaip\u0117dos zonos korespondentei, Tomkus man buvo prisak\u0119s pagloboti jos vaikus, kol \u017eurnalist\u0117s at\u017ealos baigs vidurin\u0119 mokykl\u0105 ir tam kasmet skyr\u0117 nema\u017eus pinigus. Pavyzd\u017eiui, jis finansavo ra\u0161ytojo Ri\u010dardo Gavelio laidotuvi\u0173 i\u0161laidas, suteik\u0117 na\u0161lei nemenk\u0105 vienkartin\u0119 pa\u0161alp\u0105 ir t.t.<\/p>\n
Buvo laikas, kai su laikra\u0161\u010dio ap\u017evalgininku R.Gaveliu s\u0117d\u0117jome viename kabinete. Jis nebuvo itin kalbus, persimesdavome rytais keliais \u017eod\u017eiais ir jis bematant \u012fnikdavo \u012f kompiuter\u012f… Labai da\u017enai \u012f redakcij\u0105 ateidavau \u0161e\u0161tadienio rytais (taip myl\u0117jau \u017eurnalisto darb\u0105) ir… ten jau rasdavau Vit\u0105 Tomk\u0173. Gird\u0117jau, kaip jo kabinete stuks\u0117jo ra\u0161omoji ma\u0161in\u0117l\u0117 – kompiuteri\u0173 dar tik lauk\u0117me.<\/p>\n
O vien\u0105 ankst\u0173 ryt\u0105, pamenu, ateinu \u012f redakcij\u0105, o ten prie budin\u010dio stovi keturios moterys ir vienas vyras, mano kra\u0161tietis. \u201eMes i\u0161 Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos, – sako, – laukiam redaktoriaus”. Pasirodo, po a\u0161tri\u0173 \u017eurnalist\u0117s Aldonos Kvedarien\u0117s publikacij\u0173 apie socialdemokrat\u0173 korupcines makles buvo \u012fsakyta i\u0161kr\u0117sti \u201eRespublikos” buhalterij\u0105.<\/p>\n
Buvo are\u0161tuotos visos s\u0105skaitos banke, paimti finansiniai dokumentai, inspektoriai kone apsigyveno redakcijos kabinetuose. Pla\u010diai pasklido \u017einia, kad inspekcija tar\u0161o \u201eRespublik\u0105” ir jai bus krachas. Kaip laik\u0117si Vitas Tomkus? Sukviet\u0119s \u017eurnalistus pasak\u0117: \u201eNiekas nesikei\u010dia – ramiai ir dr\u0105siai dirbame savo darb\u0105”…<\/p>\n
Po kiek laiko vienas, nuo vaikyst\u0117s pa\u017e\u012fstamas inspektori\u0173 grup\u0117s narys pasak\u0117: \u201eNieko neradome, ko ie\u0161kojome. Finans\u0173 apskaita tvarkinga”. Juodas debesis nuslinko. I\u0161 esm\u0117s \u201eRespublika” t\u0105kart liko sveika. Tuometis Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos vir\u0161ininkas Petras Navikas, kur\u012f gerai pa\u017einojau, prasitar\u0117, kad \u201eRespublik\u0105” u\u017e nuo\u017emi\u0105 socialdemokrat\u0173 partijos kritik\u0105 liep\u0119s i\u0161kr\u0117sti pats Algirdas Brazauskas.<\/p>\n
Atrod\u0117, kad d\u0117l nuolatini\u0173 i\u0161puoli\u0173, nuolatini\u0173 patikrinim\u0173 \u201eRespublika” pakeis savo krypt\u012f ir ton\u0105, bet Vitas Tomkus i\u0161liko nepalau\u017eiamas. U\u017e tai j\u012f gerbiu ir gerbsiu iki paskutini\u0173 dien\u0173. Jis manyje prik\u0117l\u0117 laikra\u0161tin\u0119 dvasi\u0105, pasikviet\u0117 \u012f Vilni\u0173 ir net atsisveikin\u0119s su \u201eRespublika” likau jai i\u0161tikimas.<\/p>\n
– Kaip klost\u0117si j\u0173dviej\u0173 santykiai per \u0161itiek bendro darbo redakcijoje?<\/p>\n
– Laikiausi principo nesigerinti, nesilai\u017eyti, nesk\u0173sti. Niekada nesiekiau ir nesiekiu bi\u010diulyst\u0117s. Niekados be reikalo ar d\u0117l ma\u017eo reikalo nelindau \u012f vyriausiojo redaktoriaus kabinet\u0105. Laikiausi nuostatos – jei prireiks, pats pakvies.<\/p>\n
Kitas principas, kurio laikiausi: niekada nesigilinau \u012f \u0161efo asmenin\u012f gyvenim\u0105 ir jo turtus, nors \u017einau, buvo laikas, kai \u201eRespublika” laik\u0117si i\u0161 Tomkaus santaup\u0173; nelindau su patarimais, nes jis pats visk\u0105 geriau u\u017e kitus \u017eino ir supranta.<\/p>\n
– Ra\u0161ytoja Dalia Jazukevi\u010di\u016bt\u0117, kalb\u0117dama apie savo patirt\u012f m\u016bs\u0173 laikra\u0161tyje, u\u017esimin\u0117, es\u0105 Vitas Tomkus nebuvo protingesnis u\u017e j\u0105, tik daug gudresnis…<\/p>\n
– Jos paklaus\u010diau, ar labai gudru buvo visais laikais tarnauti vienai pagrindinei id\u0117jai \u201epirmiausia Lietuva ir lietuvyb\u0117”, kai kiti k\u016bliais nusivijo ir pasivijo pinig\u0105 ir vald\u017eios malon\u0119? Nebuvo gudru.<\/p>\n
Trys vyrukai – Vitas Tomkus, Rytis Taraila ir Vitas Lingys basomis kojomis ir plikomis rankomis, nebijodami susi\u017eeisti, \u0117jo \u012f pa\u010dius kar\u0161\u010diausius \u012fvyki\u0173 s\u016bkurius, ra\u0161\u0117 ugningus, kar\u010dius, dr\u0105sius, naujo sur\u0117dymo straipsnius ir suk\u016br\u0117 stebukl\u0105 – naujo turinio, naujo stiliaus \u201eRespublik\u0105”.<\/p>\n
Sub\u016br\u0117 talentingus, jaunus \u017eurnalistus, juos globojo ir daug ko i\u0161mok\u0117. J\u0173 asmenyje gim\u0117 naujoji naujo sur\u0117dymo \u017eurnalistika. Nemuilindamas aki\u0173 pasakysiu: Vitas Tomkus buvo gabiausias, talentingiausias \u017eurnalistas i\u0161 tos trijul\u0117s. Toks ir i\u0161liko. Tai jo id\u0117j\u0173, jo l\u016bkes\u010di\u0173 jo meil\u0117s ir nemeil\u0117s laikra\u0161tis buvo \u201eRespublika”. Tai jo charakterio spygliai ir \u0161ilkas atsispind\u0117jo jos puslapiuose.<\/p>\n
– \u0160iandien pasklidusi \u017einia, kad \u201eRespublika” nuvert\u0117 ilgamet\u012f diktatori\u0173”, nes pagrindinis \u201eRespublikos” leidini\u0173 grup\u0117s akcininkas Vitas Tomkus dovanoja did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo \u0161eimos akcij\u0173 respublikonams. Taip pat sutikai \u0161i\u0105 fraz\u0119 su humoru?<\/p>\n
– Jeigu tai buvo diktat\u016bra, tai diktat\u016br\u0105 \u201epirmiausia Lietuva ir lietuvyb\u0117” a\u0161 pri\u0117miau ir priimu. Nori b\u016bti lietuviu – myl\u0117k ir gerbk savo Lietuv\u0105. Tik Lietuva – tavo, kitos valstyb\u0117s yra kit\u0173 taut\u0173. Neu\u017esidaryk, bet neparsiduok. Tikiuosi, \u0161i id\u0117ja m\u016bs\u0173 laikra\u0161tyje liks kertin\u0117 ir ateityje. Kita \u201ediktatori\u0161ka” \u201eRespublikos” laikra\u0161\u010dio savyb\u0117 yra ta, kad ji nepaken\u010dia abejing\u0173, \u010dia dirban\u010diam \u017eurnalistui reikia b\u016bti u\u017esidegusiam, ra\u0161yti ai\u0161kiai, logi\u0161kai, \u012fsimintinai. Tai yra tai, ko pats siekiau ir siekiu – kad ra\u0161iniai tur\u0117t\u0173 savo kvap\u0105, savo ritm\u0105, savo puls\u0105.<\/p>\n
– Kvietimas dirbti \u201eRespublikoje” u\u017eklupo tave Dauguose, kur buvai visi\u0161kai pakeit\u0119s profesij\u0105 – \u0117jai fermos ved\u0117jo pareigas. Man iki \u0161iol smalsu, kas gal\u0117jo nutikti, kad ry\u017eaisi tokiam ekstremaliam pos\u016bkiui?<\/p>\n
– 1986 metais atsisveikinau su \u201eJaunimo gret\u0173” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo postu ir i\u0161vykau \u012f Alytaus rajono tuomet\u012f Daug\u0173 tarybin\u012f \u016bk\u012f-technikum\u0105. Gerai pa\u017e\u012fstamas jo direktorius Andrius Kliminskas pa\u017ead\u0117jo lauk\u0173 ap\u017ei\u016br\u0117tojo darb\u0105. Sutar\u0117me, kad paskirs Daug\u0173 e\u017eero pa\u0161on\u0117je sklyp\u0105 ir parems statant namus.<\/p>\n
Kas mane paskatino palikti sostin\u0119 ir gerai apmokam\u0105 \u017eurnalisto darb\u0105 (kartu su honorarais mano alga prilygo ministro u\u017edarbiui) ir atsibelsti \u012f kaim\u0105?<\/p>\n
Du dalykai: gimiau ir augau upi\u0173, e\u017eer\u0173 ir mi\u0161k\u0173 apsuptose Roki\u0161kio rajono Kriaun\u0173 apylink\u0117se. \u012e pradin\u0119 mokykl\u0105 \u0117jau laukuose i\u0161mintais takeliais, padang\u0117je \u010direnant vieversiams, kr\u016bmuose \u010diulbant pauk\u0161\u010diams, o \u017eemum\u0173 pievose pemp\u0117ms sukant lizdus. \u012esiklausydamas ir \u012fsi\u017ei\u016br\u0117damas \u012f gamtos vyksm\u0105 v\u0117luodavau \u012f pamokas. Mokytojai teisindavausi ap\u017ei\u016brin\u0117j\u0119s pemp\u0117s klykuol\u0117s lizdus.<\/p>\n
Kita vertus, gyvendamas kaime, gerai i\u0161maniau visus kaimi\u0161kus darbus. Na, o 42 dien\u0173 kelion\u0117 ve\u017eimu po Lietuv\u0105 (nuva\u017eiuota 1500 km) su garsiuoju \u017eemdirbi\u0173 profesoriumi Petru Vasinausku \u012ftikino, kad gyvenimas kaime ir kasdienis darbas gali suteikti kur kas didesn\u012f d\u017eiaugsm\u0105 nei reglamentuotas \u017eurnalisto darbas.<\/p>\n
– Taip ir buvo i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Nepaai\u0161k\u0117jo, kad kartais teorija esti saldi, o vaisiai kart\u016bs?<\/p>\n
– Baigiau m\u0117nesio trukm\u0117s broileri\u0173 auginimo kursus, dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 – veterinarijos darbuotojo kursus, i\u0161laikiau VI-os kategorijos metalo tekintojo kvalifikacinius kursus, tapau penki\u0173 ferm\u0173 – karvi\u0173, kiauli\u0173, ver\u0161eli\u0173, jau\u010di\u0173 ir broileri\u0173 (pauk\u0161\u010di\u0173 auginimas ne\u0161\u0117 ger\u0105 peln\u0105) – ved\u0117ju.<\/p>\n
Darbas prasid\u0117davo 5 val. ryto ir baigdavosi v\u0117lai vakare. Karvi\u0173 ver\u0161iavimosi metu fermoje bud\u0117jau naktimis – ne kart\u0105 teko pad\u0117ti ateiti \u012f pasaul\u012f ver\u0161eliams. Buvau kruvinas iki pa\u017eas\u010di\u0173. Ketverius metus dirbau pragari\u0161k\u0105 darb\u0105 tam, kad pasistaty\u010diau namus. Darbas sek\u0117si, u\u017edirbdavau daugiau nei \u016bkio vadovas, bet pinigus nubraukdavo, kaip pervir\u0161\u012f – pagal tuomet\u0119 tvark\u0105 niekas negal\u0117jo u\u017edirbti daugiau, nei siek\u0117 direktoriaus alga.<\/p>\n
Atvirai \u0161nekant, sunkus darbas fermose mane jau buvo nukamav\u0119s. Maniau, kad \u012fsik\u016br\u0119s sodyboje plunksnos \u012f rankas nebepaimsiu. Bet vien\u0105 dien\u0105 sulaukiau skambu\u010dio i\u0161 \u201eRespublikos” – \u012f Vilni\u0173 kviet\u0117 vyr. redaktorius Vitas Tomkus: \u201eMums reikia zonos korespondento. Aptarnautum Var\u0117nos, Alytaus ir Lazdij\u0173 rajonus”.<\/p>\n
Pasi\u016blymas dirbti zonos korespondentu atgaivino profesin\u012f \u017eingeidum\u0105 – \u201eRespublika” br\u0117\u017e\u0117 nauj\u0105 vag\u0105 \u017eurnalistikoje. Tai mane labai \u017eav\u0117jo ir trauk\u0117 prisid\u0117ti. J\u0105 prenumeravau ir skai\u010diau nuo a iki z. Namus buvau pasistat\u0119s, pasodin\u0119s sod\u0105, tad para\u0161iau parei\u0161kim\u0105, kad i\u0161einu i\u0161 darbo, nes pri\u0117miau \u201eRespublikos” pasi\u016blym\u0105. Pusantr\u0173 met\u0173 va\u017ein\u0117jau po trij\u0173 rajon\u0173 kaimus, ra\u0161iau reporta\u017eus, apybrai\u017eas, perdavin\u0117jau \u017einias, kaip jud\u0117jo sovietin\u0117 karo technika i\u0161 Alytaus karin\u0117s apygardos. Laikai buvo neram\u016bs: Lietuva atkovojo nepriklausomyb\u0119…<\/p>\n
– Jie buvo neram\u016bs ir laikra\u0161\u010dio leid\u0117jams, \u017eurnalistams..<\/p>\n
– Vien\u0105 dien\u0105 mane pasiek\u0117 kraupi \u017einia: susirengus va\u017eiuoti \u012f darb\u0105, kieme prie automobilio nu\u017eudytas Vitas Lingys. Per dr\u0105siai, per giliai \u017eurnalistas \u012fsiskverb\u0117 \u012f po\u017eeminius bandit\u0173 gaujos, terorizavusios sostin\u0119, po\u017eemius. \u0160ita \u017einia man at\u0117m\u0117 \u017ead\u0105, vos gal\u0117jau pajud\u0117ti i\u0161 vietos.<\/p>\n
Gyvenu Antakalnyje, netoli kapini\u0173, kur palaidotas V.Lingys. Jo kap\u0105 \u017eymi suglam\u017eytas laikra\u0161\u010dio puslapis. Kap\u0105 aplankau, priklaupiu – buvome artimi savo po\u017ei\u016briu \u012f nauj\u0105j\u0105, respublikoni\u0161k\u0105 \u017eurnalistik\u0105.<\/p>\n
Neilgai trukus Vitas Tomkus pasi\u016bl\u0117 persikelti \u012f Vilni\u0173 ir tapti jo pavaduotoju. Tur\u0117jau globoti zonos korespondentus ir kartu apra\u0161yti, kurti provincijos gyvenimo paveikslus. Jis suteik\u0117 neprocentin\u012f kredit\u0105 butui nusipirkti.<\/p>\n
Kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f zon\u0173 korespondentai susirinkdavome redakcijoje. Tylomis tatai vadinome i\u0161pa\u017eintiniais kursais. Aptardavome savo \u201enuod\u0117mes”, kaip pavienius \u012fvykius gal\u0117jome apra\u0161yti kitaip – giliau, \u0161maik\u0161\u010diau, atsakant \u012f klausimus: \u012fvyki\u0173 atsiradimo prie\u017eastys, k\u0105 tie \u012fvykiai rei\u0161kia visuomenei dabar ir kokias pasekmes gali tur\u0117ti ateityje, analizuoti, galvoti ir daryti protingas netik\u0117tas i\u0161vadas, – tokia buvo naujoji \u201eRespublika”.<\/p>\n
Neprisimenu, kad b\u016b\u010diau sulauk\u0119s priekai\u0161t\u0173 d\u0117l savo paties, ar d\u0117l mano kuruojam\u0173 \u017eurnalist\u0173 darbo. Ne tik k\u016brybi\u0161kai bendravau su zonos korespondentais, bet tvarkiau ir taip vadinam\u0173 leidybini\u0173 sutar\u010di\u0173 su vyriausybin\u0117mis \u012fstaigomis reikalus. Sutar\u0117me, kad u\u017esakomieji straipsniai tur\u0117s savo \u017eymen\u012f, bus profesionaliai parengti, dalyki\u0161ki, be panegirikos ir liaupsi\u0173. Bet tai netrukdys \u012f valstyb\u0117s \u012fstaig\u0173 darbo kompetencijas \u017evelgti a\u0161triu \u017evilgsniu.<\/p>\n
– Apie kelion\u0119 su prof. Vasinausku, kuri, kaip sakai, paakino i\u0161m\u0117ginti \u017eemdirbio duon\u0105, buvo sukurtas dokumentinis filmas, j\u0105 vainikavo Arklio muziejaus id\u0117ja. Jis buvo \u012fkurtas Anyk\u0161\u010di\u0173 rajone, Ni\u016bronyse. Kasmet dalyvauji jo gimtadienio renginiuose. \u0160iemet, baigdamas savo prakalb\u0105, pavie\u0161inai \u201e\u0161ird\u012f drums\u010dian\u010di\u0105 id\u0117j\u0105”: pasi\u016blei anyk\u0161t\u0117n\u0173 vald\u017eiai j\u0105 palaiminti, o Auk\u0161taitijos vyrams savo l\u0117\u0161omis pastatyti paminkl\u0105 Motinai. Ar nereik\u0117t\u0173 paminklo ir \u201eRespublikai”?<\/p>\n
– Neabejoju, kad toks paminklas jau yra i\u0161keltas jos i\u0161tikimiausi\u0173 skaitytoj\u0173 \u0161irdyse. Ir be vald\u017eios palaiminimo. Yra de\u0161imtys skaitytoj\u0173, prenumeruojan\u010di\u0173 \u201eRespublik\u0105” nuo pirmo numerio. A\u010di\u016b jiems.<\/p>\n
Vlado Vaicekausko CV<\/p>\n
Gim\u0117 1938 12 24 Kriaunose, Roki\u0161kio rajone;<\/p>\n
1960-1964 m. Vilniaus universitete studijavo teis\u0119, ta\u010diau nebaig\u0117;<\/p>\n
1964-1986 m. dirbo laikra\u0161tyje \u201eKomjaunimo tiesa” spec. korespondentu, vyr. redaktoriaus pavaduotoju, v\u0117liau \u017eurnalo \u201eJaunimo gretos” vyr. redaktoriaus pavaduotoju;<\/p>\n
1986-1992 m. – Daug\u0173 tarybiniame \u016bkyje-technikume vadovavo penkioms gyvulininkyst\u0117s fermoms, dirbo mechanin\u0117se dirbtuv\u0117se;<\/p>\n
1992-2022 m. dirbo laikra\u0161\u010dio \u201eRespublika” zonos korespondentu, vyr. redaktoriaus pavaduotoju;<\/p>\n
Nuo 2023 m. – \u201eVakaro \u017eini\u0173” ap\u017evalgininkas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Tiesa, konservatori\u0173 vald\u017eia pasisteng\u0117, kad \u201eVakaro \u017eini\u0173”, kurios penktadieniais i\u0161eina su \u201eRespublikos” priedu, prieinamumas gyventojams b\u016bt\u0173 apribotas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1004,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,579,30,31,576,34,35,24,581,32,33,37,39,580,36,38,40,23,578,22,28,29,575,577,26,27,574],"class_list":{"0":"post-1003","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-brazauskas","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-eksrespublikonas","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-kvedariene","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lingys","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-naujienos","26":"tag-navikas","27":"tag-news","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-respublika","31":"tag-tomkus","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories","34":"tag-vaicekauskas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1003"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1003\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1004"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}