{"id":101340,"date":"2026-02-07T23:17:44","date_gmt":"2026-02-07T23:17:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/101340\/"},"modified":"2026-02-07T23:17:44","modified_gmt":"2026-02-07T23:17:44","slug":"kodel-ecb-nusprende-nemazinti-palukanu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/101340\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l ECB nusprend\u0117 nema\u017einti pal\u016bkan\u0173?"},"content":{"rendered":"<p class=\"details-block__title\">Vidutinis skaitymo laikas:<\/p>\n<p>                                    <img decoding=\"async\" class=\"fit\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/photo_5417212-scaled.jpg\" alt=\"Banko \u201eSwedbank\u201c Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Ma\u010diulis\" fetchpriority=\"high\" loading=\"eager\"\/><br \/>\n                  Banko \u201eSwedbank\u201c Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Ma\u010diulis. ELTA nuotrauka<\/p>\n<p class=\"p1\">Europos Centrinio Banko (ECB) valdan\u010dioji taryba nusprend\u0117 nema\u017einti pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 \u2013 jos nesikei\u010dia nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 vasaros ir siekia 2 proc. Tok\u012f sprendim\u0105 lemia atsigaunanti euro zonos ekonomika ir noras pasilikti erdv\u0117s pal\u016bkan\u0173 normoms ma\u017einti, jei \u012fvykt\u0173 ka\u017ekas nemalonaus ir netik\u0117to.<\/p>\n<p class=\"p1\">Euro zonos ekonomikos augimas pernai siek\u0117 1,5 proc. ir buvo spar\u010diausias nuo 2022-\u0173j\u0173. Daugelio kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 kontekste tai n\u0117ra \u012fsp\u016bdingas pasiekimas, ta\u010diau turint omenyje pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 prekybos barjer\u0173 ir Europos strukt\u016brines problemas, toks augimas yra neblogas pasiekimas. Be to, svarbu, kad tai nebuvo vienkartini\u0173 veiksni\u0173 nulemtas trumpalaikis spurtas.<\/p>\n<p class=\"p1\">Daugiausia prie did\u017ei\u0173j\u0173 euro zonos \u0161ali\u0173 ekonomik\u0173 augimo kol kas prisid\u0117jo atsigaunantis gyventoj\u0173 vartojimas. Nedarbo lygis euro zonoje nukrito \u012f \u017eemiausi\u0105 lyg\u012f \u0161iame am\u017eiuje ir siekia tik 6,2 proc. \u012esib\u0117g\u0117j\u0119s realaus darbo u\u017emokes\u010dio augimas paskatino ir ma\u017emenin\u0117s prekybos, ir paslaug\u0173 sektori\u0173 augim\u0105.<\/p>\n<p class=\"p1\">Dar svarbiau yra tai, kad beveik visose euro zonos \u0161alyse, nepaisant didesni\u0173 JAV importo muit\u0173 ir a\u0161tresn\u0117s Kinijos konkurencijos, matomas pramon\u0117s atsigavimas. Vokietijos pramon\u0117s u\u017esakym\u0173 lygis \u0161ov\u0117 \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 lyg\u012f per pastaruosius ketverius metus \u2013 ir pagyv\u0117jimas matomas ne tik gynybos pramon\u0117je. Per artimiausius metus pramon\u0117s atsigavimui pad\u0117s ne tik didesnis Vokietijos fiskalinis skatinimas, bet ir pasira\u0161yti laisvesn\u0117s prekybos susitarimai su Mercosur \u0161alimis bei Indija.<\/p>\n<p>  <img fetchpriority=\"high\" loading=\"eager\" decoding=\"async\" class=\"fit\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/pexels-pixabay-259251-scaled.jpg\" alt=\"Eurai, pinigai, finansai\"\/> Pexels.com nuotrauka  <\/p>\n<p class=\"p1\">Metin\u0117 infliacija sausio m\u0117nes\u012f euro zonoje suma\u017e\u0117jo iki 1,7 proc., bet daugiausia d\u0117l labai atpigusi\u0173 energijos i\u0161tekli\u0173. Grynoji infliacija \u2013 \u012f kuri\u0105 ne\u012ftraukiamos labiau svyruojan\u010dios energijos ir maisto kainos \u2013 vis dar \u0161iek tiek vir\u0161ija 2 proc. ir yra didesn\u0117 nei ECB vidutinio laikotarpio tikslas. Jei infliacija suma\u017e\u0117t\u0173 \u017eemiau 1,5 proc., pasigirst\u0173 raginimai u\u017ekirsti keli\u0105 defliacijai ir dar suma\u017einti pal\u016bkan\u0173 normas, bet toks scenarijus kol kas n\u0117ra labai tik\u0117tinas.<\/p>\n<p class=\"p1\">Kas gal\u0117t\u0173 paskatinti ECB suma\u017einti pal\u016bkan\u0173 normas \u017eemiau 2 proc. kartel\u0117s? Gal \u0161iek tiek paradoksalu, bet pal\u016bkan\u0173 normas Europoje gal\u0117t\u0173 suma\u017einti kitoje Atlanto pus\u0117je vykstantys procesai. Jei JAV prekybos ir pinig\u0173 politika lems tolesn\u012f dolerio nuvert\u0117jim\u0105 (tik\u0117tina), tai gali prad\u0117ti kelti problem\u0173 Europos eksportuotojams. ECB yra \u012fvardin\u0119s, kad matyt\u0173 problem\u0105 eurui kainuojant daugiau nei 1,2 dolerio. Nors tiesiogini\u0173 intervencij\u0173 ECB valiut\u0173 rinkose nedaro, prie toki\u0173 aplinkybi\u0173 kai kurie valdan\u010diosios tarybos nariai si\u016blyt\u0173 ma\u017einti pal\u016bkan\u0173 normas ir taip pristabdyti euro brangim\u0105.<\/p>\n<p class=\"p1\">Dar vienas veiksnys, galintis pakeisti ECB pinig\u0173 politik\u0105, yra netik\u0117ti \u0161okai, pakertantys ekonomikos augim\u0105. Iki \u0161iol padidinti JAV importo muitai labai didelio neigiamo poveikio pasaulio ekonomikai nepadar\u0117, bet toks poveikis gali dar pasireik\u0161ti. Be to, jau \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eia parod\u0117, kad JAV ekonomikos ir u\u017esienio politika i\u0161lieka neprognozuojama, o visi susitarimai yra labai trap\u016bs. Dabartinis pal\u016bkan\u0173 lygis palieka nema\u017eai erdv\u0117s jas ma\u017einti ir paskatinti euro zonos ekonomikos augim\u0105, kai to i\u0161 ties\u0173 reik\u0117s.<\/p>\n<p class=\"p1\">Daugeliui euro zonos \u0161ali\u0173, o ypa\u010d Lietuvai, ma\u017eesni\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 dabar nereikia. Lietuvai ma\u017eesn\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos b\u016bt\u0173 naudingos, nes leist\u0173 pigiau skolintis finansuojant itin didel\u012f biud\u017eeto deficit\u0105, bet kit\u0173 ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 monetariniam skatinimui n\u0117ra. Lietuvos ekonomikos augimas ir infliacija \u0161iemet i\u0161liks vieni did\u017eiausi\u0173 visoje euro zonoje, b\u016bsto sandori\u0173 skai\u010dius pakilo beveik \u012f rekordines auk\u0161tumas, o j\u0173 kainos pernai padid\u0117jo de\u0161imtadaliu. Dar ma\u017eesn\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos gal\u0117t\u0173 dar labiau pakaitinti kain\u0173 augim\u0105.<\/p>\n<p class=\"p1\">Taigi galima pasid\u017eiaugti nedideliu, bet ap\u010diuopiamu Europos ekonomikos renesansu ir tik\u0117tis, kad jo nesustabdys nei nesibaigiantys geopolitiniai i\u0161\u0161\u016bkiai, nei ekonomin\u0117s politikos klaidos. \u0160iame kontekste Lietuvai kaip niekad svarbu neu\u017emigti ant klest\u0117jimo laur\u0173, sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f ma\u017e\u0117jan\u010dio pramon\u0117s konkurencingumo prie\u017eastis, da\u017eniau svarstyti, kaip suma\u017einti nedarbo lyg\u012f ir padidinti vie\u0161ojo sektoriaus efektyvum\u0105, o ne mokes\u010dius.<\/p>\n<p class=\"p1\">Dr. Nerijus Ma\u010diulis yra banko \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n<p> Atsid\u0117kokite u\u017e m\u016bs\u0173 dirbam\u0105 darb\u0105 Jums paremdami Bernardinai.lt! <\/p>\n<p> Perskait\u0117te \u0161\u012f straipsn\u012f iki pabaigos? Sveikiname! Nes gal\u0117jote pasim\u0117gauti prabanga, kurios kiti \u0161altiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimok\u0117ti perskai\u010dius vos pirm\u0105sias eilutes. Ta\u010diau parengti ir publikuoti tai, k\u0105 perskait\u0117te, kainuoja. Tod\u0117l kvie\u010diame Jus savanori\u0161kai prisid\u0117ti prie m\u016bs\u0173 darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidel\u0119 sum\u0105 \u0161iam darbui t\u0119sti paremdami. I\u0161 anksto d\u0117kojame! <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vidutinis skaitymo laikas: Banko \u201eSwedbank\u201c Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Ma\u010diulis. ELTA nuotrauka Europos Centrinio Banko (ECB) valdan\u010dioji&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":101341,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[3380,81,1761,248,12864,20057,20058,6820,20109,1768,37,39,4474,36,38,40,4685,4604,8298,3360,46],"class_list":["post-101340","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-swedbank","tag-business","tag-ecb","tag-ekonomika","tag-euro-zona","tag-euro-zonos-ekonomika","tag-euro-zonos-salys","tag-europos-centrinis-bankas","tag-grynoji-infliacija","tag-infliacija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lietuvos-ekonomika","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-metine-infliacija","tag-nerijus-maciulis","tag-palukanu-norma","tag-palukanu-normos","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116031903695783742","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101340","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=101340"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101340\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/101341"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=101340"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=101340"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=101340"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}