{"id":10145,"date":"2025-10-04T10:00:13","date_gmt":"2025-10-04T10:00:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/10145\/"},"modified":"2025-10-04T10:00:13","modified_gmt":"2025-10-04T10:00:13","slug":"profesorius-ukrainos-fronte-apie-pirmaji-susidurima-su-tanku-buvima-vegetaru-kare-ir-miega-ant-kastuvu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/10145\/","title":{"rendered":"\u201eProfesorius\u201c Ukrainos fronte \u2013 apie pirm\u0105j\u012f susid\u016brim\u0105 su tanku, buvim\u0105 vegetaru kare ir mieg\u0105 ant kastuv\u0173"},"content":{"rendered":"

J\u0173 sugr\u012f\u017eimo scena buvo verianti iki \u0161irdies gelmi\u0173. Juos, dar tuo paros metu nemiegantys vyrai, pasitiko su begaline \u0161iluma: \u0117jo, ne\u0161\u0117 visus j\u0173 daiktus, \u0117m\u0117 i\u0161 rank\u0173 j\u0173 kuprines, d\u0117jo virtuv\u0117je, o a\u0161 steb\u0117dama \u0161i\u0105 scen\u0105, pagalvojau, kad turb\u016bt tik ginklo brolis gali taip sutikti kit\u0105 ginklo brol\u012f, sveik\u0105 ir gyv\u0105 gr\u012f\u017eus\u012f i\u0161 apkas\u0173. Beveik tylomis, ta\u010diau su did\u017eiuliu, ore jau\u010diamu palengv\u0117jimu \u2013 \u201egyvi\u201c.<\/p>\n

Tuomet dar pagalvojau, jog, ko gero, n\u0117 viena \u017emona niekada nesugeb\u0117s taip sutikti savo vyro. Ir ne tod\u0117l, jog nenor\u0117t\u0173 ar negal\u0117t\u0173, o tiesiog, nes \u2013 niekuomet nepaj\u0117gs suprasti, per k\u0105 eina j\u0173 vyrai. Man da\u017enai sako \u2013 tu ra\u0161yk tekstus, specialiai skirtus kari\u0173 \u017emonoms, o a\u0161 kaskart pagaunu save m\u0105stant, kad, grei\u010diausiai, n\u0117ra tokio \u017emogaus, kuris sugeb\u0117t\u0173 apra\u0161yti tai, per k\u0105 jie eina, nes net ir man, savait\u0117mis ar m\u0117nesiais b\u016bnant \u0161alia j\u0173, kartu su jais, sunku ar net ne\u012fmanoma apra\u0161yti, i\u0161jausti to siaubo, tos baim\u0117s, kuri\u0105 jie patiria, tos tamsos, kuri juos lydi. Tod\u0117l ir mano daromi interviu su jais yra \u0161iek tiek kitokie, nestandartiniai, neapsiriboja vien \u201eklausimais-atsakymais\u201c, mat man yra labai svarbu apra\u0161yti ir tuo metu ten vyraujan\u010di\u0105 atmosfer\u0105, oro s\u0105lygas, vyr\u0173 nuotaikas.<\/p>\n

\u201e\u0160aukinio nesusirandi pats\u201c<\/p>\n

\u0160io pokalbio metu \u012fra\u0161\u0105 stabd\u017eiau kelis kartus, paties kario papra\u0161yta. Ne viskas, k\u0105 kariai pasakoja, yra skirta \u201espaudai\u201c ar platesnei auditorijai. Ne visk\u0105, galiausiai, karo metu galima vie\u0161inti. Daugyb\u0117 dalyk\u0173 kantriai laukia savo valandos jau tik po karo. O kartais karys, bepasakodamas savo istorij\u0105 ir su tavimi pasijut\u0119s saugus, nori tiesiog pasiguosti ar atsiverti, nenor\u0117damas, jog to momento jo silpnumo akimirka pasklist\u0173 po pasaul\u012f.<\/p>\n

Situacija Kursko kryptimi buvo beproti\u0161kai \u012ftempta, juoda, nyki ir ni\u016bri. Vyrai \u017einojo, kad \u010dia jie yra atva\u017eiav\u0119 viena kryptimi. Nepaisant mano pa\u010dios einan\u010di\u0173 ketvirt\u0173 met\u0173 kare, to slogu\u010dio, patirto lydint savo pulko vyrus, dalyvaujan\u010dius Kursko<\/a> operacijoje, matyt, nepamir\u0161iu niekuomet. Ir vis tik \u2013 \u0161i istorija bus viena i\u0161 nedaugelio su linksmomis gaidomis ir net daug juoko. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad kare apskritai yra beproti\u0161kai daug juoko: kartais labai daug juodo humoro, kartais \u0161iaip, smagaus, u\u017esimir\u0161ti nors sekundei leid\u017eian\u010dio, juoko. Tokiu, beje, u\u017efiksuotas mano pa\u0161nekovas \u2013 Profesorius, beveik visose mano nuotraukose \u2013 su \u0161ypsena, ramus, nors vos prie\u0161 valand\u0105 \u2013 gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 pragaro. \u201eKod\u0117l \u2013 \u201eProfesorius\u201c?\u201c, \u2013 klausiu vyro. Juk prie\u0161 kar\u0105, ka\u017ekuriuo metu Ruslanas beveik \u0161e\u0161erius metus dirbo vir\u0117ju, v\u0117liau \u2013 vyriausiuoju virtuv\u0117je, na, lyg ir \u201e\u0161efu-vir\u0117ju\u201c, \u0161ypsosi vyras. V\u0117liau jo darbo specifika pasikeit\u0117, jis u\u017e\u0117m\u0117 statybos skyriaus direktoriaus-in\u017einieriaus pareigas: stat\u0117 restoranus, juos aptarnavo, remontavo, u\u017edarin\u0117jo. Taigi, pagal visas kariuomen\u0117s tradicijas, jis tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti \u201eVir\u0117jo\u201c \u0161aukin\u012f, juokiuosi.<\/p>\n

\"Ruslanas <\/p>\n

\u201eOi, \u010dia\u201c, \u2013 sako \u201ejau visai atskira istorija. Tuo metu mes \u0161e\u0161iese papuol\u0117me \u012f \u201eBerlingo\u201c batalion\u0105 \u2013 \u0161e\u0161i i\u0161 vieno miesto. Na, ir tuometinis mano vadas buvo mums pasak\u0119s, jog \u0161aukinio pats sau karys nesusigalvoja, jis prie jo tarsi \u201eprikimba\u201c. Gal \u0161aukinio gavim\u0105 \u012ftakoja ka\u017ekoks \u017emogaus bruo\u017eas, gal koks nors jo poelgis \u2013 na, jis tiesiog prikimba prie \u017emogaus ir viskas. Ir vienu metu, tie vyrai tarp sav\u0119s \u0117m\u0117 ir pasidalino \u0161aukinius, o man skambina jau \u201epo fakto\u201c, jog \u201eturi pasirinkim\u0105 tarp dviej\u0173, b\u016bsi \u201e\u0160aitanas\u201c (neigiamas pasakos herojus i\u0161 pasakos apie Aladin\u0105) arba Profesorius\u201c. Mano vadas jiems apie mane ir sako \u2013 na, vyrai, \u017emogaus jau nebe toks am\u017eius, jog b\u016bt\u0173 \u201e\u0160aitanu\u201c. Jis gi am\u017einai visko klausin\u0117ja, viskas jam \u012fdomu, jis visuomet \u201ekasasi\u201c iki esm\u0117s. Tegu, kad ir be auk\u0161tojo, ta\u010diau pakankamai protingas b\u016bti profesoriumi. Taip vat ir tapau \u201eProfesoriumi\u201c, \u2013 juokiasi ir pripa\u017e\u012fsta, kad prad\u017eioje sau lyg ir kit\u0105 \u0161aukin\u012f buvo susigalvoj\u0119s ir b\u016bt\u0173 buv\u0119s \u201eBarzda\u201c. Gerai, kad ir netapo ja, dar pagalvoju, mat man pa\u010diai kare jau yra tek\u0119 sutikti ne vien\u0105 \u201ebarzd\u0105\u201c.<\/p>\n

\u201eDirbsiu taip ir tiek, kad tau nereikt\u0173\u201c, \u2013 pasak\u0119s \u017emonai<\/p>\n

Ta\u010diau Profesoriui iki karo yra tek\u0119 dirbti ne tik vir\u0117ju ar suktis restoran\u0173 versluose. Gyvenimo kelias j\u012f, po truput\u012f u\u017esidarius ankstesnei darbovietei, atved\u0117 \u012f taksi ir kurjeri\u0173 darbus. \u201eMano \u017emona \u2013 medik\u0117, jos specialyb\u0117 \u2013 medicinos sesuo\u201c, \u2013 pasakoja Ruslanas. \u201e\u017dmonai esu pasak\u0119s \u2013 tas darbas tau kainuos daugiau nerv\u0173, nei, kad u\u017edarbio i\u0161 jo bus, juk pas mus medikams labai ma\u017eai moka\u201c.<\/p>\n

Vyras pa\u017ead\u0117jo \u017emonai pasir\u016bpinti ja ir \u0161eima. \u201eKartais dirbdavau per du, kartais \u2013 per tris darbus. Nusipirkau automobil\u012f, darbuodavausi ir taksistu, ir kurjeriu. Dirbdavau dienomis, o paskui eidavau dar ir \u012f naktin\u0119 pamain\u0105, kur daugiau mok\u0117davo. Laikui b\u0117gant, bedirbant toje kompanijoje, kur dirbau kurjeriu, man sul\u016b\u017eo ma\u0161ina, tod\u0117l likau dirbti eiliniu darbininku sand\u0117lyje, tuomet po truput\u012f ir v\u0117l kilau \u2013 nuo eilinio darbininko iki pamainos brigadininko, o kartais tekdavo net ir logistikos direktori\u0173 pavaduoti. Pats nuomojau sau ma\u017eut\u0117lait\u012f kambar\u0117l\u012f, u\u017edirbdavau pinigus ir si\u0173sdavau namo, kur gyveno \u017emona su dukra\u201c.<\/p>\n

O tada… O tada j\u012f, kaip ir de\u0161imtis milijon\u0173 ukrainie\u010di\u0173, u\u017eklupo plataus masto karas. Vyras pasakoja, jog \u012f komisariat\u0105 at\u0117j\u0119s ne i\u0161 karto: \u201ea\u0161 tiesiog ver\u017ete ver\u017eiausi, o ji man vis sak\u0117 \u2013 pal\u016bk\u0117k bent por\u0105 dien\u0173, dar ne tavo laikas\u201c. \u201eI\u0161mintinga mano \u017emona\u201c, \u2013 sako karys \u201eNatalija vardu\u201c. <\/p>\n

\"Ruslanas <\/p>\n

\u201eAr tau nuo pjaunamos \u017eol\u0117s b\u016bna seil\u0117tekis?\u201c<\/p>\n

Per ketverius karo metus esu i\u0161klausiusi daug kari\u0173. Ne visi pokalbiai ar interviu i\u0161gula ant realaus ar virtualaus popieriaus. Kartais karys neb\u016bna tam pasiruo\u0161\u0119s, pokalbis j\u012f kausto, tod\u0117l jis stengiasi kalb\u0117ti tai, k\u0105 jis mano yra \u201eb\u016btina\u201c. Kartais mano, jog reikia kalb\u0117ti \u2013 \u201etaip, kaip visi\u201c. Tod\u0117l b\u016bdama kovini\u0173 veiksm\u0173 zonoje su kariais, a\u0161 pokalbiams su jais stengiuosi skirti daug laiko. Kad jie prie man\u0119s priprast\u0173, kad nebebijot\u0173 vie\u0161umo, \u012f kur pateks jo pasakojimas. Kartais kario tenka tiesiog klausyti, o kartais \u2013 ir u\u017e rankos reikia pavesti, norint atrasti \u012fdomesnes jo istorijas. Kartais istorijos ateina i\u0161karta \u2013 o kartais, i\u0161 vieno juokelio i\u0161eina visa istorija ar net visas interviu. Taip b\u016btent ir nutiko \u0161\u012fkart. Ruslanas s\u0117d\u0117jo virtuv\u0117je, trumpam sugr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 pozicij\u0173. Ne\u017einau t\u0105kart man jis pasisak\u0117, o gal jau buvo pasak\u0119s ir anks\u010diau, ta\u010diau b\u016btent t\u0105kart mes kalb\u0117jome apie jo buvim\u0105 vegetaru. \u017dinoma, mano pirmoji reakcija, kaip, \u017einoma daugelio, tikrai nebuvo nuvilianti: \u201eK\u0105?!? Vegetaras kare?\u201c. Pamurm\u0117jau ka\u017ek\u0105, o Profesorius paai\u0161kino, jog jo visa \u0161eima vegetarai. \u017dmones-vegetarus civiliame gyvenime suprasti lengva, buvimas anei vegetaru, anei veganu \u0161iandien nieko nebestebina. Ta\u010diau kare? Ten, kur m\u0117sa yra pirmas ir pagrindinis patiekalas \u2013 juk karys turi tur\u0117ti pakankamai energijos beproti\u0161kam fiziniam kr\u016bviui atlaikyti. Tuomet Ruslano ir papra\u0161iau netradicinio interviu: apie humor\u0105 ir juokus bei vegetarizm\u0105 kare.<\/p>\n

\u201e\u017dinai\u201c, \u2013 juokiasi jis, prad\u0117damas pasakoti aptartomis temomis, \u201ejo, b\u016bna, b\u016bna, \u201epatraukia\u201c per dant\u012f vyrai mane, pasijuokiam. Atsimenu, kart\u0105 jie prie man\u0119s \u0117m\u0117 pasakoti anekdot\u0105 apie tai, kad \u201enormaliems\u201c, kai jie kepa \u0161a\u0161lyk\u0105 lauke, beb\u016bnant visame tame procese ir belaukiant, kol i\u0161keps m\u0117sa, \u012f gal\u0105 i\u0161 alkio bei aromatingo kvapo, burnoje ima skirtis seil\u0117s \u2013 tuomet \u012f burn\u0105 kuo grei\u010diau norisi \u012fsimesti sultingos ir gard\u017eios m\u0117sos gabaliuk\u0105. O, sako man mano vyrai, o tai vegetarams, kai kas nors \u0161alia j\u0173 pjauna \u017eol\u0119, tai juk taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u2013 juk irgi burnoje tur\u0117t\u0173 imti rinktis seil\u0117s \u2013 ir juokaudami \u0117m\u0117 man\u0119s klausin\u0117ti ar ir man taip b\u016bna\u201c.<\/p>\n

\u201eAukso puodas Nr. 1, aukso puodas Nr. 2\u201c<\/p>\n

Pasijuok\u0119 su vyru gr\u012f\u017etame \u012f karo kasdienyb\u0119. Prad\u017eioje karys Ruslanas Levakovas atsid\u016br\u0117 logistikoje ir apr\u016bpinimo srityje \u2013 did\u017eiul\u0117je, dar 1932-aisiais pastatytoje degaus tepamojo tirpalo baz\u0117je.<\/p>\n

\u201eA\u0161 papuoliau \u012f apsaugos kuop\u0105. Ir \u017einai \u2013 su mumis elg\u0117si kaip su \u0161auktiniais: tai \u017eol\u0117s eik pjauti, tai \u2013 \u017eem\u0117s kasti\u201c, \u2013 pasakoja Ruslanas ir priduria, jog po kurio laiko jo vadas jam patar\u0119s ra\u0161yti raport\u0105 persivedimui \u012f kovin\u012f padalin\u012f. Taip jis atsid\u016br\u0119s Sum\u0173 srityje. \u201eNe pirm\u0105 kart\u0105\u201c, \u2013 lakoni\u0161kai pridurs ir ims pasakoti, jog ten atsid\u016brus, o tuo pa\u010diu ir tuometiniame \u201eBerlingo\u201c batalione, j\u0173 u\u017eduotis buvusi saugoti ir lyd\u0117ti Haimersus. \u201eMes juos ir saugojome, ir sl\u0117p\u0117me, ir lyd\u0117jome\u201c, \u2013 sako jis, o mes sutariame ir v\u0117l trumpam i\u0161jungti \u012fra\u0161\u0105 \u2013 detal\u0117s, kurias jis pasakos, dar tur\u0117s palaukti savo laiko po karo. Po kurio laiko, at\u0117jus koviniam nurodymui persikomplektuoti, vyras su kitais kovos draugais trumpam i\u0161vyko \u012f Kijiv\u0105, i\u0161 kur, po paros, jie jau atsid\u016br\u0117 Klesijevkos gyvenviet\u0117s punkte: \u201e\u010cia jau buvo nulis. Py…orai \u010dia jau mus vanojo, tai buvo pirmieji kartai, kai mes juos mat\u0117me. Iki to laiko buvau tur\u0117j\u0119s i\u0161 kovin\u0117s patirties, ir kovini\u0173 veiksm\u0173, ta\u010diau tikrai nieko pana\u0161aus \u012f tai, kur tuomet atsid\u016br\u0117me\u201c.<\/p>\n

Vyras pasakoja ir apie savo pirm\u0105j\u012f susid\u016brim\u0105 su tanku ir koks apima jausmas, kai \u012f tave, vos per 15-20 metr\u0173 va\u017eiuoja tankas, kur\u012f \u201etu gyvenime lyg ir buvai mat\u0119s, ta\u010diau \u2013 niekuomet kovin\u0117mis s\u0105lygomis, m\u016b\u0161io lauke\u201c. Pasakoja ir apie vis\u0173 keturi\u0173 gal\u016bni\u0173 netekus\u012f kovos draug\u0105, tuometin\u012f skyriaus vad\u0105 ir apie tai, kaip gavus komand\u0105 \u201ekasti\u201c, \u201eapsikasti\u201c, tu kasi veik iki s\u0105mon\u0117s netekimo, kuomet nebejausdamas nieko, nei rank\u0173, nei koj\u0173 tu vis tiek kasi ir staiga imi ir \u201eatsijungi\u201c, na, papras\u010diausiai u\u017emiegi. \u201eNiekuomet nepamir\u0161iu, \u2013 juokiasi Profesorius, \u2013 Tuometinio skyriaus vado \u017eod\u017ei\u0173, kuomet jis atl\u0117k\u0119s pamat\u0117, jog mudu miegam. Jis \u0117m\u0117 r\u0117kti, ir juokais, ir labai rimtai, jog jis mus pats su\u0161audysi\u0105s: \u201ena, nors paeiliui, vaikinai, miegotum\u0117t…\u201c O mes gi tiesiog buvome ant t\u0173 kastuv\u0173 u\u017emig\u0119\u201c. <\/p>\n

\"Ruslanas <\/p>\n

\u201eNa, mes sutar\u0117me kalb\u0117tis apie anekdotus, tai \u0161e tau pirmasis anekdotas, kitaip tariant \u2013 tiesiog \u2013 Aukso puodas\u201c, \u2013 juokiam\u0117s abu. \u201eGerai, tai pirmasis. 2022-2023-ieji Naujieji metai tuose pa\u010diuose apkasuose. Mes kasam\u0117s, skyriaus vadas ten aplink skrajoja: \u201eNa, su Naujaisiais, vaikinai!\u201c, o mums ten ne iki jo \u201enauj\u0173j\u0173\u201c. \u017dinai, pasiunt\u0117m mes j\u012f su jo \u201enaujaisiais\u201c \u2013 mums paskui rotacija, i\u0161buvom ten \u0161iek tiek, pasikeit\u0117m, at\u0117jo kiti, pasikeit\u0117, o mes ir v\u0117l po kurio laiko \u012f tas pa\u010dias pozicijas gr\u012f\u017eome\u201c, \u2013 apie pirm\u0105j\u012f \u201eAukso puod\u0105\u201c arba kaip jis j\u012f pavadina \u201ed\u017eekpot\u0105\u201c su nuo l\u016bp\u0173 nedingstan\u010dia \u0161ypsena pasakoja Ruslanas. \u201eGerai, ir antrasis, jei jau taip nori. Antrasis per Kal\u0117das buvo. Ten tai i\u0161vis toooks buvo… I\u0161\u0117jome \u012f pozicijas, \u0161lapia, lyja, patys \u2013 \u0161lapi. \u017dem\u0117 tokia, na, kaip ir Donbaso \u017eem\u0117, \u017eiaurus gruntas, nu \u2013 tiesiog \u017eiaurus: tu visas juodas, visas purvinas, klaikuma visi\u0161ka \u2013 rank\u0173 nei nusitrinsi, nei nusivalysi, aki\u0173 pasitrinti negali. Na ir pa\u0117jo… Prad\u017eioje \u2013 lietus, \u0161lapia, tada \u0117m\u0117 snigti, o nak\u010diai \u2013 minus septyniolika. O mums k\u0105? Nors ir paeiliui, bet nors ka\u017ekiek reikia pasnausti. O be tuo, vienas kit\u0105 ir pri\u017ei\u016br\u0117ti turime, kad kuris nors kur nors nety\u010dia nei\u0161l\u012fst\u0173, be to, kad nesu\u0161alt\u0173. Taip ir pri\u017ei\u016br\u0117davome vienas kit\u0105.<\/p>\n

\u017dod\u017eiu, pabundu a\u0161 ir matau \u2013 s\u0117di \u201eKalina\u201c, na, Kolia vardas, blem, nu ir r\u0117kiu a\u0161 jam: Kalina, mane suparaly\u017eiavo!!! Kalina, a\u0161 nebegaliu sulenkti rankos, tu supranti, a\u0161 paraly\u017eiuotas?!?\u201c. Na, skyrybos \u017eenkl\u0173 perteklius \u0161ioje mano teksto dalyje neatsitiktinis, kartais reikia situacijos pastiprinimui vieno kito papildomos \u017eenklo, juoba, kad keliskart perklausydama \u012fra\u0161\u0105, neju\u010dia vis imu pati juoktis v\u0117l ir v\u0117l i\u0161 naujo \u2013 pasakodamas Ruslanas juok\u0117si ir pats, ir mane prajuokino. Suprantama, jog laikui prab\u0117gus situacija tampa juokinga, nors tuo metu, kai tu esi apsuptas \u0161al\u010dio, nakties ir tamsos, ji, neabejoju, retam, kuriam gal\u0117t\u0173 atrodyti tiesiog juokinga. \u201eNa, ir r\u0117kiu a\u0161 jam toliau, apie t\u0105 savo paraly\u017eiuot\u0105 rank\u0105 per alk\u016bn\u0119. O pasirodo \u2013 \u0161altyje mano \u0161lapia rankov\u0117 papras\u010diausiai su\u0161alo ir a\u0161 jos tiesiog nebegal\u0117jau sulenkti… Na, \u0117m\u0117m a\u0161 ir Kalina ir atlenk\u0117m t\u0105 mano rankov\u0119\u201c, \u2013 nesustodamas juokiasi Ruslanas, o a\u0161 atsargiai perklausiu ar nesulau\u017e\u0117 uniformos audinio. Juk su\u0161al\u0119s audinys lengvai l\u016b\u017eta, o apkasuose su tokia uniforma i\u0161b\u016bti…<\/p>\n

\u201eU\u017e\u0117jo lietus, i\u0161temp\u0117me toki\u0105 klijuot\u0119 vir\u0161 m\u016bs\u0173, kad bent jau u\u017e kalnieriaus nevarv\u0117t\u0173, kad na, nors \u0161iek tiek save apsaugotume. Ir vis tik giliau mes taip ir nesugeb\u0117jome \u012fsikasti, ten tokia \u017eem\u0117, toks dirvo\u017eemis, kad net ir ne\u012f\u0161alusi\u0105 j\u0105, kai kirtikliu kerti, ji at\u0161oka, tarsi nuo b\u016bgno. Jei tau labai pasiseks, tai atkirsi gabaliuk\u0105 kit\u0105. Na ir kas nutinka? Per racij\u0105 gird\u017eiu \u2013 kad m\u016bs\u0173 kryptimi ka\u017ekas juda. Blemba, griebiu automat\u0105 ir imu atsi\u0161audyti \u012f t\u0105 pus\u0119. Kalina griebia savo automat\u0105 \u2013 o tas?!? O tas ne\u0161auna. K\u0105 daryti? A\u0161 Kalinai r\u0117kiu \u2013 tu u\u017etaisin\u0117k [ginkl\u0105], a\u0161 \u2013 pliekiu. Po tau jau ai\u0161kinsim\u0117s, kas su tavo ginklu nutiko. Kiek laiko visa tai truko, a\u0161 tikrai nebe\u017einau, bet pagal laik\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117jus, ilgai mes ten trukome. Tiksliai \u017einau, jog i\u0161pliekiau gal 13-a, gal 14-a d\u0117tuvi\u0173. Galiausiai viskas pra\u0117jo, \u0161altis spaud\u017eia, rankos \u0161\u0105la. Na ir mes i\u0161siai\u0161kinom, kad tuo metu, kai a\u0161 sav\u0105j\u012f automat\u0105 pasta\u010diau po i\u0161tiesta klijuote, jis savo pad\u0117jo \u012f apkas\u0173 kamp\u0105, jam privarv\u0117jo \u012f vid\u0173, u\u017e\u0161alo… Taigi, bando jis t\u0105 savo automat\u0105 atidarin\u0117ti, pirmyn \u2013 atgal, ir koja dau\u017e\u0117, ir \u012f med\u012f trank\u0117 \u2013 nieko, nepavyksta. \u017diauriai, \u017eod\u017eiu, ten viskas buvo… Ten dar bedau\u017eant toks dangtelis nukrito… Tur\u0117jau a\u0161 su savimi toki\u0105 ma\u017e\u0105 \u0161ildykl\u0119, tai, \u017eod\u017eiu, mes j\u012f ir trank\u0117m, ir \u0161ild\u0117m, surinkom, galiausiai, at\u0161ild\u0117m…\u201c. <\/p>\n

Toliau vyras pasakoja, kaip jiems ne tik automatai pri\u0161al\u0119 buvo, bet ir granatos. \u201eIma jis t\u0105 mano \u0161ildytuv\u0105, pradeda \u0161ildyti u\u017e\u0161alusi\u0105 granat\u0105…\u201c, \u2013 ramiai sau pasakoja toliau karys, \u201ena, supranti, \u0161ildytuvu jis t\u0105 granat\u0105 \u0161ildo, a\u0161 vat \u010dia stoviu, jis vat \u010dia, na, ir \u017ei\u016briu a\u0161 taip i\u0161 \u0161ono \u012f vis\u0105 t\u0105 veiksm\u0105… Galiausiai sugalvoju, kad man vis tik reikia pus\u0119 \u017eingsnio nuo jo pasitraukti, tarsi pus\u0117 \u017eingsnio tave kaip nors i\u0161gelb\u0117t\u0173. \u017dod\u017eiu, \u017ei\u016briu a\u0161 \u012f visk\u0105, jis \u0161ildo, \u0161ildo t\u0105 granat\u0105 ir op, i\u0161krenta ta granata. Tuo metu tu apie tai ka\u017ekaip negalvoji, tik tuomet, kai mes jau i\u0161\u0117jome i\u0161 pozicij\u0173, a\u0161 perm\u0105s\u010diau, o kas b\u016bt\u0173 buv\u0119, jei ji sprogtel\u0117jusi b\u016bt\u0173?\u201c. Na, lietuvi\u0173 kalboje tokio \u017eod\u017eio n\u0117ra, tokio, kuris nupasakot\u0173 trupu\u010diuk\u0105 susprogusi\u0105 granat\u0105, o a\u0161 ra\u0161ydama galvoju, kad duos Dievas ir \u0161io savo vyro interviu jo \u017emona Natalija neperskaitys… Ne\u017einojimas, sako, saugo nakties mieg\u0105.<\/p>\n

Kai er\u0161k\u0117tis i\u0161gelbsti nuo mirties…<\/p>\n

I\u0161 ten vyrus permet\u0117 \u012f kitas pozicijas. Jie tuo metu pad\u0117jo Tre\u010diai \u0161turmo brigadai ir t\u0105kart buvo papra\u0161yti pridengti, kol bus i\u0161ve\u017eami su\u017eeistieji. Tada ten vyras patyr\u0117 kont\u016bzij\u0105: \u201eRimtai ten man trinktel\u0117jo\u201c, \u2013 situacijos nelink\u0119s sureik\u0161minti karys. \u201eNa, pra\u0117jo ta kont\u016bzija ir pra\u0117jo\u201c. \u201eKaip ten viskas nutiko?\u201c, \u2013 mano klausim\u0105 pakartoja Ruslanas ir nupasakoja situacij\u0105.<\/p>\n

\"Ruslanas <\/p>\n

\u201e\u017dinai, vyrams sakau, i\u0161\u0161oksiu greitai i\u0161 apkas\u0173, koki\u0173 \u0161akeli\u0173 pratampysiu vir\u0161uje, kad m\u016bs\u0173 [apkas\u0173] ne taip matyt\u0173si, tuomet dar t\u0173 dron\u0173 nebuvo tiek \u2013 skraid\u0117, bet ne tiek. I\u0161\u0161okau i\u0161 apkas\u0173, gal kokius penkis metrus pa\u0117jau nuo apkas\u0173, o ten \u0161alimais er\u0161k\u0117tis augo: na, toks puikus, toks tankus, toks gerulis, kokio pusantro metro plo\u010dio. Ir \u0161tai u\u017e jo atskrenda 152-ojo kalibro… \u017dinai, pyd…r\u0173 haubica, pala, lyg \u201eAkacija\u201c jos pavadinimas. Ir, \u017einok, \u0161itas kr\u016bmas \u201esusirankiojo\u201c visas atplai\u0161as, viskas teko jam \u2013 man n\u0117 drykstel\u0117jimo. Mane tiesiog sprogimo banga nublo\u0161k\u0117 atgal \u012f apkasus. Penkis metrus skridau, \u012fskridau \u012f tiesiog \u012f apkasus, galva trenkiausi \u012f parapet\u0105, guliu be s\u0105mon\u0117s, nesuvokiu, kas nutiko. Akyse \u2013 juoda. Staiga gird\u017eiu \u2013 triuk\u0161mas, ir pirmiausia, k\u0105 pama\u010diau atsimerk\u0119s, vir\u0161 man\u0119s s\u0117di \u017denka, \u0161aukiniu \u201eMaster\u201c, ir matau \u2013 \u0161ypsnys per vis\u0105 veid\u0105 \u2013 nu, gyvas, eik tu na…, kaip a\u0161 \u010dia ant tav\u0119s blogai ir nepatogiai s\u0117d\u017eiu. Dar trupu\u010diuk\u0105 ir skruostus vandeniu pa\u0161lakst\u0117.<\/p>\n

Beje, sako, jog kai b\u016bna kont\u016bzija, \u017emogus vemia. Na, a\u0161 nev\u0117miau. Kiek pykino, bet nev\u0117miau, greit pra\u0117jo. Bet \u0161iaip, kont\u016bzija ten tikrai buvo stipri…\u201c, \u2013 ir juokiasi, ir rimtai pasakoja man Ruslanas Levakovas.<\/p>\n

\u201ePirmyn, pirmyn vs. u\u017e man\u0119s\u201c<\/p>\n

\u201eTaip, mes ukrainie\u010diai<\/a> savo karius vedame \u201eu\u017e sav\u0119s\u201c, ne taip, kaip prie\u0161as, kuris savo kar\u012f, kaip skyd\u0105 stumia \u012f priek\u012f, r\u0117kdamas \u201epirmyn, pirmyn\u201c. Ir vis tik, dar ir \u010dia pasitaiko vad\u0173, kurie savo karius irgi stums pirmyn sav\u0119s\u201c, \u2013 \u012f labai rimtas temas su Profesoriumi neju\u010dia nukrypstame mes. \u201eA\u0161 suprantu vadus, dabar, kai a\u0161 pats vadas, a\u0161 suprantu vadus, jog jie nemato viso to vaizdo, kur\u012f matome mes ir mes nematome to vaizdo, kur\u012f mato jie. Ta\u010diau a\u0161 laikau, jog tikras vadas yra tik tas, kuris pabuvo ten, kur pabuvo eilinis p\u0117stininkas\u201c. <\/p>\n

Kalbame rimtai, kai staiga Profesorius ir ima v\u0117l juokauti apie tai, kad yra valg\u0119s sardini\u0173 ledus: teko \u017eiem\u0105 atidarin\u0117ti importuot\u0173 sardini\u0173 skardin\u0117l\u0119 \u201ema\u017eyt\u0119 toki\u0105\u201c. \u201eNormaliai viskas buvo, jos neu\u017e\u0161\u0105lo, bet vis tiek juokauju, kad esu valg\u0119s sardini\u0173 ledus\u201c.<\/p>\n

Naujai prie pulko prisijungusieji kariai irgi nevengia pajuokauti su juo ir valgio, ir vegetar\u0173 tema. \u201eAi, Ruslanai, tau juk yra svarbiausia i\u0161gyventi iki pavasario, tuomet gi jau viskas ims \u017eyd\u0117ti, pra\u017eys, su\u017eyd\u0117s viskas, va, tuomet ir gal\u0117si pavalgyti\u201c, \u2013 juokiam\u0117s abu, o jis priduria: \u201e\u017dinai, svarbiausias menas \u2013 yra menas pasijuokti i\u0161 sav\u0119s\u201c ir ima pasakoti apie savo pirm\u0105j\u012f su\u017eeidim\u0105 ir kaip apie j\u012f prane\u0161\u0117 \u017emonai.<\/p>\n

\"Ruslanas <\/p>\n

\u201eI\u0161 mano b\u016brio, i\u0161 kuopos buvo belik\u0119 labai ma\u017eai \u017emoni\u0173. Mums dav\u0117 papildym\u0105 ir kartu \u2013 dvi dienas tam, kad visi susipa\u017eintume. Na, apsi\u0161niuk\u0161tin\u0117tume, kas, kaip. O jau toliau visi keliausite \u012f apkasus\u201c, \u2013 tokia buvusi komanda. Na, o toliau, kaip kartais nutinka kare, pasakoja Ruslanas, nutiko klaida ir pas juos pateko ne tie \u017emon\u0117s: nei pakankamai apkab\u0173 turintys, nei turniket\u0173. \u201eAplaks\u010diau visur visk\u0105, k\u0105 gal\u0117jau, sune\u0161iau, jiems atidaviau. Ka\u017ekuriam patvarkiau neper\u0161aunam\u0105 liemen\u0119 \u2013 na, \u017eod\u017eiu, kaip gal\u0117jau, taip dariau. Reikia \u201ei\u0161eiti\u201c, gauname u\u017eduot\u012f papras\u010diausiai u\u017eeiti \u012f pozicijas ir u\u017esitvirtinti ten, ta\u010diau tuomet komanda pasikeit\u0117. Mes tur\u0117jome i\u0161valyti teritorij\u0105 ir u\u017eimti m\u016bs\u0173 pozicijas. D\u0117l ypa\u010d ar\u0161aus ap\u0161audymo, m\u016bs\u0173 nebegal\u0117jo prive\u017eti iki i\u0161laipinimo ta\u0161ko, b\u016btume tur\u0117j\u0119 praeiti dar ma\u017edaug pus\u0119 kilometro, kas tokiomis s\u0105lygomis yra \u017eiauru ir tiesiog ne\u012fmanoma. Mus ve\u017e\u0117 su M113. Atvirai \u2013 b\u016bdamas p\u0117stininku a\u0161 nesu mat\u0119s baisesn\u0117s technikos, nei \u0161ita…\u201c. Toliau Ruslanas pasakoja, kaip tek\u0119 \u0161okti i\u0161 technikos, \u0161liau\u017eti \u201epo\u201c smarkiais ap\u0161audymais. \u201eO tada… Sugaunu kulk\u0105 nugara\u201c, \u2013 pasakoja karys. \u201eJausmas, rimtai, sakau tau, kaip tarsi tau kas kastuvo atbulu koto galu stipriai trenkt\u0173. Pirmiausia pagalvojau \u2013 kokia \u0161aka nukrito ant man\u0119s… Nesupratau. O tada parkritau. Guliu, suprantu, kad ka\u017ekas su plau\u010diais, jog, matyt, bus pramu\u0161\u0119 plau\u010dius. Imu spjaudytis kraujais…\u201c<\/p>\n

Tuomet, pasakoja, jis staigiai prisimin\u0119s, k\u0105 iki tol jam apie tokius ypa\u010d svarbius momentus buvo pasakojusi \u017emona medik\u0117: jog taip nutikus negalima kos\u0117ti, jog reikia i\u0161 l\u0117to kv\u0117puoti. Karys sako, jog i\u0161lygin\u0119s savo kv\u0117pavim\u0105, o tokiais adrenalinas duod\u0105s taip \u201eper smegenis\u201c, jog jos ima dirbti tokiomis apsukomis, kad kiekvienas kompiuteris joms gal\u0117t\u0173 pavyd\u0117ti. Jam pad\u0117jo jo kovos draugas Gri\u0161a.<\/p>\n

\"Ruslanas <\/p>\n

\u201eU\u017eki\u0161o rank\u0105 man u\u017e r\u016bb\u0173, jo, sako, yra skyl\u0117 ten. I\u0161traukia rank\u0105, visa kraujuota, ne\u017einau, sako, kur ta skyl\u0117. Yra, bet ne\u017einau kur… Iki \u0161iol ne\u017einau, kas i\u0161 to lauko mane i\u0161ve\u017e\u0117, man pasakojo, kad i\u0161 kovos lauko mane apskritai savanoriai i\u0161ve\u017e\u0117 \u2013 a\u0161 buvau \u0161oke\u201c.<\/p>\n

V\u0117liau, pasakoja Ruslanas Levakovas, jis sugalvojo, kaip jam vis\u0105 \u201e\u0161i\u0105 istorij\u0105\u201c pateikti \u017emonai, kad visa tai jos netraumuot\u0173, o atvirk\u0161\u010diai \u2013 sudaryt\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f, jog tai \u201evisi\u0161kai nerimtas su\u017eeidimas\u201c. \u201eSakau \u017emonai: Natali, na, \u0161tai \u017ei\u016br\u0117k, tu turi tok\u012f gra\u017e\u0173, na tok\u012f tiesiog superin\u012f pirsing\u0105. Na, ir a\u0161, \u017einok, nor\u0117\u010diau. Supranti, skylut\u0119, tiesa, \u0161iek tiek didesn\u0119, a\u0161 pirsingui jau turiu…\u201c. <\/p>\n

T\u0105 vakar\u0105 nei Profesorius, nei jo vyrai \u012f pozicijas neva\u017eiavo. Tod\u0117l, baigus m\u016bs\u0173 pokalb\u012f, mes dar pasi\u0161neku\u010diavome apie \u0161\u012f bei t\u0105. Labai da\u017enai man\u0119s klausia, apie k\u0105 vyrai \u0161nekasi, likus kelioms minut\u0117ms iki i\u0161vykimo \u012f pozicijas. Ties\u0105 sakant, net ir negal\u0117\u010diau atsakyti. Da\u017eniausiai \u2013 kariai valgo, pasi\u0161neka apie \u0161\u012f bei t\u0105 nereik\u0161mingo, tyli. Ir tik \u012ftampa ir baim\u0117 \u2013 tik ji visuomet kabo ore…<\/p>\n

Straipsn\u012f remia Medij\u0173 R\u0117mimo fondas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"J\u0173 sugr\u012f\u017eimo scena buvo verianti iki \u0161irdies gelmi\u0173. Juos, dar tuo paros metu nemiegantys vyrai, pasitiko su begaline…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10146,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,3851,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,2098,74,75,76],"class_list":{"0":"post-10145","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-kursko-operacija","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-pasaulis","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories","29":"tag-ukrainieciai","30":"tag-world","31":"tag-world-news","32":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10145","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10145"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10145\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10146"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10145"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10145"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10145"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}