{"id":101489,"date":"2026-02-08T07:46:34","date_gmt":"2026-02-08T07:46:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/101489\/"},"modified":"2026-02-08T07:46:34","modified_gmt":"2026-02-08T07:46:34","slug":"del-zmoniu-veiklos-zeme-pakrypo-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/101489\/","title":{"rendered":"D\u0117l \u017emoni\u0173 veiklos \u017dem\u0117 \u201epakrypo\u201c &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/mokslas\/mokslas\/del-zmoniu-veiklos-zeme-pakrypo\/images\/ico_camera_white.gif\" class=\"camera\" width=\"22\" height=\"15\" alt=\"nuotr.\" style=\"position:relative; top:-2px; right:2px;\"\/> 1 nuotr.<\/p>\n<p>Asociatyvi Pinterest nuotr.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p>Naujausi tarptautin\u0117s mokslinink\u0173 grup\u0117s tyrimai rodo, kad masinis po\u017eeminio vandens pumpavimas privert\u0117 \u017dem\u0119 dar labiau pakrypti.<\/p>\n<p>Vos per septyniolika met\u0173 planetos sukimosi a\u0161is pasikeit\u0117 beveik 80 centimetr\u0173, ir \u0161is faktas ver\u010dia mokslo bendruomen\u0119 i\u0161 naujo pa\u017evelgti \u012f antropogeninio poveikio j\u0117g\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimas paskelbtas autoritetingame \u017eurnale \u201eGeophysical Research Letters&#8221;, j\u012f par\u0117m\u0117 NASA.<\/p>\n<p>Nuo 1993 m. iki 2010 m. \u017emonija i\u0161 \u017dem\u0117s gelmi\u0173 i\u0161gavo mil\u017eini\u0161k\u0105, 2150 gigaton\u0173 siekiant\u012f gruntinio vandens kiek\u012f.<\/p>\n<p>Did\u017eioji dalis \u0161io vandens, naudojamo laukams ir nam\u0173 \u016bki\u0173 poreikiams, galiausiai pateko \u012f vandenynus.<\/p>\n<p>\u0160\u012f proces\u0105 galima palyginti su \u017eaisliniu vilkeliu &#8211; pakeitus mas\u0117s pasiskirstym\u0105 ant jo pavir\u0161iaus, sukimosi pob\u016bdis pasikeis.<\/p>\n<p>B\u016btent tai nutiko \u017demei, kai did\u017eiul\u0117s vandens mas\u0117s buvo perskirstytos i\u0161 po\u017eemini\u0173 rezervuar\u0173 \u012f vandenynus.<\/p>\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 tyrimai rodo, kad tarp su klimatu susijusi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, po\u017eeminio vandens perskirstymas turi did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f besisukan\u010di\u0173 poli\u0173 dreifui&#8221;, &#8211; teig\u0117 pagrindinis \u0161io darbo autorius, geofizikas Ki-Veonas So i\u0161 Seulo nacionalinio universiteto.<\/p>\n<p>Mokslininkai suk\u016br\u0117 kompiuterin\u012f model\u012f, kuriame atsi\u017evelgiama \u012f \u012fvairius klimato veiksnius, \u012fskaitant ledyn\u0173 tirpim\u0105. Ta\u010diau tik tada, kai \u012f skai\u010diavimus buvo \u012ftrauktas i\u0161siurbto po\u017eeminio vandens kiekis, virtualus modelis sutapo su realiais steb\u0117jim\u0173 apie a\u0161ies pasislinkim\u0105 duomenimis.<\/p>\n<p>\u0160is atradimas turi kit\u0105, nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 pus\u0119. Tyr\u0117jai apskai\u010diavo, kad d\u0117l perpumpuoto po\u017eeminio vandens pasaulinis j\u016bros lygis pakilo daugiau nei 6 milimetrais.<\/p>\n<p>Taigi, vandens pumpavimas ne tik kei\u010dia planetos posvyr\u012f, bet ir tiesiogiai prisideda prie vienos i\u0161 aktualiausi\u0173 m\u016bs\u0173 laik\u0173 problem\u0173.<\/p>\n<p>Taip pat \u0161is tyrimas leid\u017eia geriau suprasti, kaip \u017emogaus veikla kei\u010dia planet\u0105.<\/p>\n<p>\u017dem\u0117s a\u0161is neb\u0117ra gamtos j\u0117g\u0173 prerogatyva. Steb\u0117dami poli\u0173 svyravimus, mokslininkai dabar gali steb\u0117ti pasaulinio vandens naudojimo mast\u0105 bei gauna dar vien\u0105 priemon\u0119 planetos \u201esveikatos&#8221; analizei.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Asociatyvi Pinterest nuotr. \u00a0 Naujausi tarptautin\u0117s mokslinink\u0173 grup\u0117s tyrimai rodo, kad masinis po\u017eeminio vandens pumpavimas privert\u0117&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":101490,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,17190,30,31,34,35,20132,24,32,33,37,39,36,38,40,2260,23,22,20131,44,4328,28,29,26,27,2529,74,75,76,4280],"class_list":["post-101489","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-asis","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gruntinis","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-nasa","tag-naujienos","tag-news","tag-pakrypo","tag-pasaulis","tag-planeta","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vanduo","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews","tag-zeme"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116033905160355189","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101489","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=101489"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101489\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/101490"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=101489"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=101489"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=101489"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}