![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/gs_2.jpg\")
<\/p>\n\u017dmon\u0117s vis garsiau kalba apie ekstremalius klimato poky\u010dius, ta\u010diau su \u201eRespublika” bendrav\u0119s Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros ved\u0117jas, moksl\u0173 daktaras Gintautas STANK\u016aNAVI\u010cIUS situacijos nelink\u0119s dramatizuoti.<\/p>\n
Pasak jo, \u017emonija tiesiog \u201epjauna, k\u0105 pas\u0117jo”, ta\u010diau, laiku atsitok\u0117jus, did\u017eiausi\u0173 kataklizm\u0173 dar gali pavykti i\u0161vengti.<\/p>\n
Remiantis Tarptautin\u0117s nelaimi\u0173 duomen\u0173 baz\u0117s (EM-DAT), kuri\u0105 i\u0161analizavo leidinys \u201eMongaby”, duomenimis, 2025 m. pasaulyje buvo u\u017eregistruota daugiau nei 200 su klimatu susijusi\u0173 stichini\u0173 nelaimi\u0173. I\u0161 viso \u0161ie \u012fvykiai paveik\u0117 ma\u017eiausiai 87,8 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Tokioms nelaim\u0117ms priskiriami staig\u016bs potvyniai, nuo\u0161liau\u017eos, stiprios audros, mi\u0161k\u0173 gaisrai ir sausros.<\/p>\n
Daugiausia auk\u0173 pareikalavo sausros ir nestabilus apr\u016bpinimas maistu.<\/p>\n
Ramiojo vandenyno regione suintensyv\u0117jo taif\u016bnai ir ciklonai. Kai kurie i\u0161 j\u0173 pasiek\u0117 auk\u0161\u010diausias intensyvumo kategorijas, naikindami pakran\u010di\u0173 miestus, uostus ir elektros energijos tiekimo sistemas.<\/p>\n
2025 m. lapkri\u010dio pabaigoje ir gruod\u017eio prad\u017eioje sutapus dvejiems atogr\u0105\u017e\u0173 ciklonams ir taif\u016bnui, sugriovim\u0173 ir \u017emoni\u0173 auk\u0173 nei\u0161veng\u0117 kai kurios Azijos \u0161alys.<\/p>\n
EM-DAT duomenimis, \u0161ie orai tapo mirtiniausia atogr\u0105\u017e\u0173 audr\u0173 sistema pra\u0117jusiais metais. Indonezijoje buvo u\u017eregistruoti 1109 \u017euvusieji, \u0160ri Lankoje – 826, Pakistane ir Tailande – dar keli \u0161imtai auk\u0173.<\/p>\n
D\u0117l potvyni\u0173 Kinijoje, Brazilijoje, Pietry\u010di\u0173 Azijoje ir Ryt\u0173 Afrikoje \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 buvo priversti palikti savo namus.Vienur kylant potvyniams, kitur daugelis region\u0173 susid\u016br\u0117 su precedento neturin\u010diomis sausromis. Didelio masto pas\u0117li\u0173 sunaikinimai buvo u\u017efiksuoti Afrikoje, Australijoje ir Piet\u0173 Amerikoje.<\/p>\n
JT Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacijos duomenimis, apie 280 mln. \u017emoni\u0173 pasaulyje patiria didel\u012f maisto tr\u016bkum\u0105, o klimato nestabilumas, tampantis nebe i\u0161imtimi, bet norma, vaidina vis svarbesn\u012f vaidmen\u012f.<\/p>\n
Europoje ir Piet\u0173 Azijoje kar\u0161\u010dio bangos pareikalavo t\u016bkstan\u010di\u0173 gyvybi\u0173, nurodo tyrim\u0173 centrai. Indijoje ir Pakistane temperat\u016bra kai kuriose vietov\u0117se kelias savaites buvo auk\u0161tesn\u0117 nei +44 – 46 \u00b0C.<\/p>\n
Mi\u0161k\u0173 gaisrai \u0160iaur\u0117s Amerikoje, Piet\u0173 Europoje ir Australijoje ap\u0117m\u0117 milijonus hektar\u0173. Tik Kanadoje i\u0161degusi\u0173 mi\u0161k\u0173 plotas kelis kartus vir\u0161ijo de\u0161imtme\u010dio vidurk\u012f.<\/p>\n
I\u0161 viso 2025 m. d\u0117l klimato sukelt\u0173 nelaimi\u0173 \u017euvo daugiau nei 8000 \u017emoni\u0173, ta\u010diau tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad d\u0117l duomen\u0173 tr\u016bkumo, tikrasis mir\u010di\u0173 skai\u010dius gali b\u016bti didesnis.<\/p>\n
Nors 2025 m. buvo v\u0117sesni nei 2024 m., jie vis tiek tapo tre\u010diais \u0161il\u010diausiais metais nuo steb\u0117jim\u0173 prad\u017eios.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad klimato kriz\u0117 yra ne tik aplinkos, bet ir socialin\u0117-politin\u0117 gr\u0117sm\u0117. Ekstremalios oro s\u0105lygos didina migracij\u0105, skurd\u0105 ir konfliktus d\u0117l i\u0161tekli\u0173. Pasaulio banko duomenimis, iki 2050 m. klimato kaita gali priversti daugiau nei 200 mln. \u017emoni\u0173 palikti savo namus.<\/p>\n
Mokslininkai pa\u017eymi, kad net jei \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 i\u0161metimas \u0161iandien prad\u0117s ma\u017e\u0117ti, susikaupusios pasekm\u0117s bus jau\u010diamos de\u0161imtme\u010dius. Ledas Arktyje tirpsta grei\u010diau nei prognozuota, pasaulio vandenyn\u0173 lygis ir toliau auga, o ekstremal\u016bs \u012fvykiai tampa vis da\u017enesni bei intensyvesni.<\/p>\n
Nepaisant ni\u016bri\u0173 prognozi\u0173, ekspertai sutinka, kad galimybi\u0173 dar yra. Jos apimt\u0173 spartesn\u012f per\u0117jim\u0105 prie atsinaujinan\u010dios energijos, i\u0161kastinio kuro naudojimo ma\u017einim\u0105, mi\u0161k\u0173 apsaug\u0105 ir maisto sistemos reform\u0105.<\/p>\n
Pasak Tarptautin\u0117s energetikos agent\u016bros, iki 2030 m. b\u016btina suma\u017einti pasaulin\u012f i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 kiek\u012f beveik 45 proc., palyginti su 2010 m. lygiu, ir iki am\u017eiaus vidurio pasiekti anglies dioksido neutralum\u0105.<\/p>\n
2025-ieji ir 2026-ieji pasauliui yra tarsi skambutis. Klimato nestabilumas neb\u0117ra ateities prognoz\u0117 – jis tapo dabartimi. Kar\u0161\u010dio, potvyni\u0173, gaisr\u0173 ir net ne\u012fprastai \u0161alt\u0173 \u017eiem\u0173 bangos kai kuriuose regionuose yra \u0161ios kriz\u0117s aprai\u0161kos.<\/p>\n
Interviu su doc. dr. Gintautu Stank\u016bnavi\u010diumi:<\/p>\n
<\/p>\n
– Kalbant apie gamt\u0105, tai, kas vyko pra\u0117jusiais metais ir kas prognozuojama \u0161iemet, ka\u017ekas paranormalaus ar \u012fprastas gamtos ciklas?<\/p>\n
– Bet kuris gamtininkas pasakys, kad tai, kas vyksta, yra nat\u016bralus gamtos ciklas, ta\u010diau jaunesni \u0161alies gyventojai toki\u0173 ilg\u0173, \u0161alt\u0173 \u017eiem\u0173 gali ir neprisiminti. Tai suprantama, nes jos buvo fiksuojamos pra\u0117jusio am\u017eiaus 7-8 de\u0161imtme\u010diais ir kartodavosi 2-3 kartus per de\u0161imt met\u0173.<\/p>\n
Kadangi pastar\u0105j\u012f kart\u0105 tai buvo senokai, \u0161iandienos situacija ne vienam atrodo ekstremali, bet \u0161al\u010di\u0173 Lietuvoje b\u016bta ir stipresni\u0173.<\/p>\n
– Jeigu dabartiniai orai yra norma, ar galima prognozuoti kokie jie bus ateinan\u010diais metais?<\/p>\n
– Kas tikrai ai\u0161ku, tai, kad toki\u0173 \u017eiem\u0173 tikimyb\u0117 ma\u017e\u0117s. Tai signalizuoja vandenyno pavir\u0161iaus temperat\u016bros nuokrypis nuo normos.<\/p>\n
Vis ma\u017eiau lieka akvatorij\u0173, kuriose temperat\u016bra b\u016bt\u0173 ma\u017eesn\u0117 negu daugiamat\u0117 norma, ir daug\u0117ja toki\u0173, kur ji \u0161iltesn\u0117. Vandenynas, skirtingai nuo sausumos, \u012f\u0161il\u0119s greitai \u0161ilumos neatiduoda, tai ir lemia \u0161iltesnes \u017eiemas.<\/p>\n
Nepaisant to, mes priklausome Eurazijos kontinentui, kur kasmet spal\u012f orai at\u0161\u0105la ir \u0161alti i\u0161lieka iki baland\u017eio, o vidur\u017eiemy dar \u201eprad\u017eiugina” speigais.<\/p>\n
Tad apie visi\u0161kai \u0161iltas \u017eiemas galime pamir\u0161ti. O jeigu dar sulaukiame oro perna\u0161os nuo Arkties, tuomet turime ilgus at\u0161alimo laikotarpius, kuriuos kai kas \u0161iandien \u012fvardina ekstremaliomis temperat\u016bromis. Bet, kaip min\u0117jau, gali b\u016bti ir \u0161al\u010diau, nes, tarkim, 1956 m. vasar\u012f Utenoje buvo u\u017efiksuotas beveik – 43\u00b0C \u0161altis.<\/p>\n
Jeigu susidaryt\u0173 i\u0161skirtin\u0117s s\u0105lygos, \u0161\u012f rekord\u0105 b\u016bt\u0173 \u012fmanoma \u201epagerinti”, bet tenka konstatuoti, jog net ekstremalios temperat\u016bros \u0161ilt\u0117ja. 1963 m. ar 2010 m. \u017eiem\u0105 sausio m\u0117nesio oro temperat\u016bra buvo \u017eemesn\u0117 negu \u0161\u012fmet, o s\u0105lygos formuotis \u0161al\u010diams buvo pana\u0161ios.<\/p>\n
– Kiek realiai vykstantiems poky\u010diams \u012ftakos turi \u017emonija ir \u017emoni\u0173 veikla?<\/p>\n
– Labai daug. \u017dmoni\u0173 veikla gali tiesiogiai konkuruoti su \u0161iltnamio efekt\u0105 skatinan\u010di\u0173 kuro r\u016b\u0161i\u0173 deginimu. Neseniai \u017ei\u016br\u0117jau film\u0105 apie nykstan\u010di\u0105 Aralo j\u016br\u0105. Ji ne tik daro \u012ftak\u0105 to regiono orams, bet ir yra ne\u016bki\u0161kumo bei nesusikalb\u0117jimo tarp valstybi\u0173 pavyzdys.<\/p>\n
Kol buvo SSSR, respublikos ka\u017ekaip savo veiksmus derino, bet kai \u0161is blokas subyr\u0117jo, visos \u0117m\u0117 naudoti vanden\u012f be joki\u0173 stabd\u017ei\u0173, i\u0161tekliai i\u0161seko ir \u0161iandien, kur kadaise plyt\u0117jo Aralo j\u016bra, turime drusking\u0105 step\u0119.<\/p>\n
Negalima pamir\u0161ti ir plyn\u0173 kirtim\u0173. Taigos mi\u0161kai vasaros metu, o vis\u017ealiai Amazonijos ar Indonezijos mi\u0161kai i\u0161tisus metus daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 sugeriant CO 2, ta\u010diau jie yra negailestingai naikinami. Indonezijos mi\u0161kai ver\u010diami palmi\u0173 aliejaus plantacijomis.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s patys naikina \u201e\u017dem\u0117s plau\u010dius”, kurie gal\u0117t\u0173 sugerti did\u017eiulius kiekius CO2 ir valyti or\u0105, kuriuo kv\u0117puojame.<\/p>\n
Tas, beje, aktualu ir Lietuvai. Teori\u0161kai turime 33 proc. mi\u0161k\u0173, bet nuotraukos rodo, kad kai kurie ma\u017eesni negu metro auk\u0161\u010dio, tod\u0117l neatlieka savo \u201eoro valymo” funkcij\u0173, o sunkioji mi\u0161k\u0173 technika taip suniokojusi mi\u0161k\u0173 paklot\u0119, kad jai atsistatyti reik\u0117s ma\u017eiausiai 10 met\u0173.<\/p>\n
Atskira tema – regionai, kur vykdoma ekstensyvi \u017eemdirbyst\u0117. Bene geriausias pavyzdys – Sahelis, teritorija \u012f pietus nuo Sacharos. Savanos nuganomos, nesp\u0117ja atsikurti ir dykuma ple\u010diasi.<\/p>\n
Kartu kinta vandens balansas, sutrinka vandens apytakos ratas, persikirsto krituli\u0173 zonos, kas ypa\u010d blogai tiems, kuri\u0173 gerov\u0117 priklauso nuo \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs dalykai vyksta ir m\u016bs\u0173 kra\u0161tuose. Lietuvoje didieji \u017eemvald\u017eiai augina monokult\u016bras, u\u017e kurias gauna geras i\u0161mokas, tod\u0117l jiems ner\u016bpi, kad kra\u0161tovaizdis vis labiau primena step\u0119.<\/p>\n
Pana\u0161ius vaizdus savo laiku steb\u0117jau Chersone (Ukraina) – did\u017eiuliai dirbami laukai ir jokio medelio. Tai ne tik gadina kra\u0161tovaizd\u012f, bet ir pa\u017eeid\u017eia vandens balans\u0105. Be to, tokie laukai gausiai tr\u0119\u0161iami, tr\u0105\u0161os patenka \u012f melioracinius kanalus, o tada – \u012f upes ir e\u017eerus.<\/p>\n
Ma\u017ei \u016bkiai geriau tvarkosi ir su sausromis, ir su potvyniais, nes savo dirbamus sklypus atskiria \u017ealiosiomis juostomis. Jos leid\u017eia optimaliau veikti esant sausroms ar potvyniams, tod\u0117l ma\u017ei \u016bkiai efektyviau kovoja su gamtin\u0117mis anomalijomis.<\/p>\n
– Kokias matytum\u0117te ilgalaikes vykstan\u010di\u0173 poky\u010di\u0173 pasekmes?<\/p>\n
– Klimato kaitos ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad klimato ekstremalumas stipr\u0117ja – vasar\u0105 sulaukiame da\u017enesni\u0173 kar\u0161\u010dio bang\u0173. \u0160al\u010diai niekur nedingo, bet \u0161ilt\u0117jan\u010dio klimato s\u0105lygomis vis da\u017eniau suvokiami kaip ekstremal\u016bs. Grei\u010diau nutirpus sniegui stipriau augalus veikia ankstyvos \u0161alnos.<\/p>\n
U\u017esit\u0119sia sausros arba sausi laikotarpiai, kurie kenkia ne tik \u017eem\u0117s \u016bkiui, bet ir vandens i\u0161tekliams. D\u0117l to ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio Europoje masi\u0161kai d\u017ei\u016bsta egl\u0117s, o kirsdami jas mi\u0161kininkai i\u0161kerta dar didesnius plotus, tod\u0117l problemos gil\u0117ja.<\/p>\n
Gali sustipr\u0117ti arba da\u017eniau pasireik\u0161ti \u017eiemos audros. \u0160iemet \u0161altas laikotarpis buvo palyginti ramus, bet tai nerei\u0161kia, kad kit\u0105met nesulauksime kokio gr\u0117smingo \u201eAnatolijaus”.<\/p>\n
\u0160iltesniu metu galime sulaukti ekstremali\u0173 krituli\u0173, toki\u0173 kaip stambi kru\u0161a, arba stipri\u0173 viesul\u0173 (tornad\u0173). Atmosfera \u0161yla, \u012fgauna daugiau energijos, tai gali lemti stipresn\u012f suk\u016bringum\u0105, kas turi tiesiogin\u0117s \u012ftakos viesul\u0173 stiprumui.<\/p>\n
Galutinis akcentas – besiple\u010diantys miestai su dirbtin\u0117mis gatvi\u0173 dangomis, stogais, akmenin\u0117mis aik\u0161t\u0117mis ir t.t. \u017dalieji plotai naikinami, tod\u0117l per li\u016btis miesto kanalizacijos nebesusitvarko su vandens pertekliumi, o ramiomis dienomis oras stipriau \u012fkaista.<\/p>\n
Kai kas teigia, kad \u017eali\u0173j\u0173 plot\u0173 miestuose daug\u0117ja, bet da\u017eniausiai – d\u0117l prijungt\u0173 \u017ealesni\u0173 apylinki\u0173, nes pa\u010diuose miestuose med\u017ei\u0173 ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l j\u0173 centrai, kur formuojasi \u0161ilumos salos, lieka neatspar\u016bs klimato ir or\u0173 anomalijoms.<\/p>\n
– Ar galima ka\u017ek\u0105 pakeisti?<\/p>\n
– Gyvename lozung\u0173 epochoje. \u017dadame ma\u017einti duj\u0173 i\u0161metim\u0105, diegti elektromobilius ir t.t., bet nepagalvojame, kad u\u017etekt\u0173 miest\u0173 centruose didinti \u017ealiuosius plotus ir \u0161ilumos salos imt\u0173 trauktis. Tai pat tikslinga didinti mi\u0161k\u0173 plotus, ten kur formuojasi step\u0117s, bet abejoju ar didieji \u017eemvald\u017eiai geranori\u0161kai sutikt\u0173 suma\u017einti savo dirbamus laukus.<\/p>\n
Reik\u0117t\u0173 atkurti sen\u0105sias upi\u0173 vagas. Anks\u010diau jos susisiekdavo ir maitindavo viena kit\u0105, o dabar visos yra tiek i\u0161tiesintos, kad per sausras auk\u0161tupiai i\u0161d\u017ei\u016bsta, nes \u012f juos niekas nebe\u012fteka.<\/p>\n
Naudingos yra ir pelk\u0117s. Turime kelis rezervatus, bet to, galvojant apie balans\u0105 gamtoje, yra ma\u017eai. Pelk\u0117ms galima panaudoti nederlingas \u017eemes, bet niekas nenori tuo u\u017esiimti.<\/p>\n
Be to, dalykai, kurie gerina klimat\u0105, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasiskirst\u0119 tolygiai, o dabar turime vien\u0105 Lietuvos dal\u012f, kur vykdoma intensyvi \u017eemdirbyst\u0117, ir kit\u0105, kuri ne tokia derlinga, bet mi\u0161kinga. Tiksliau buvo, nes dabar ir mi\u0161kams kyla pavojus.<\/p>\n
Beje, skandinavai giriasi, kad ma\u017eai i\u0161skiria ter\u0161al\u0173 \u012f atmosfer\u0105 bei saugo savo mi\u0161kus, tik nutyli, jog j\u0173 \u012fmon\u0117s dirba Pietry\u010di\u0173 Azijoje, kur gaunami pelnai i\u0161 tropini\u0173 mi\u0161k\u0173 kirtimo ir perdirbimo. Pana\u0161iems tikslams, kiek matosi, naudojami ir Lietuvos mi\u0161kai, tad gal laikas b\u016bt\u0173 situacij\u0105 pakeisti?<\/p>\n
– Koki\u0173 poky\u010di\u0173, jeigu viskas tek\u0117s ta pa\u010dia vaga, galima laukti gyvojoje gamtoje?<\/p>\n
– Kaip min\u0117jau, turime Eurazijos kontinent\u0105, kuris net \u0161ilt\u0117jan\u010dio klimato s\u0105lygomis at\u0161\u0105la, tad labai \u0161ilto klimato netur\u0117sime. Gal ka\u017ekiek primins Pietinius Karpatus, bet \u0161al\u010di\u0173 mes nei\u0161vengsime, tropiniai med\u017eiai ar vaisiai neaugs, nors yra teigian\u010di\u0173, kad jau galima auginti abrikosus ir jie vasaromis subr\u0119sta.<\/p>\n
Bet tikrai stipr\u0117s ekstremalumas ir daug\u0117s \u017eal\u0105 daran\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 – potvyni\u0173, ilg\u0173 sausr\u0173, stipri\u0173 \u0161aln\u0173, netik\u0117t\u0173 \u0161alt\u0173 laikotarpi\u0173 po \u017eiemos m\u0117nesi\u0173. Problem\u0173 tur\u0117s ir tie, kurie atsipalaiduos – \u012fprat\u0119 prie \u0161ilt\u0173 \u017eiem\u0173, komunikacijas paliks pavir\u0161iuje, statys lengvus namus, kaip \u0161iltuose kra\u0161tuose ar pan. M\u016bs\u0173 klimatas tam n\u0117ra ir nebus tinkamas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u017dmon\u0117s vis garsiau kalba apie ekstremalius klimato poky\u010dius, ta\u010diau su \u201eRespublika” bendrav\u0119s Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":102963,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,2780,30,31,34,35,1387,24,1354,3966,32,33,37,39,36,38,40,23,20312,22,523,28,29,20310,20311,654,26,27],"class_list":["post-102962","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-aukos","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gamta","tag-headlines","tag-kaita","tag-klimatas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-nelaimes","tag-news","tag-pokyciai","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-stankunavicius","tag-stichines","tag-temperatura","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116046193179637254","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/102962","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=102962"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/102962\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/102963"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=102962"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=102962"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=102962"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}