![\"Keltas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/46ff0830-6145-11ed-b4ed-0dd49430d75e.jpg\")
<\/p>\nDelfi primena kelto istorij\u0105<\/p>\n
1994 m. rugs\u0117jo 27 d. 19.15 val. keltas i\u0161plauk\u0117 i\u0161 Talino. Jame buvo 989 \u017emon\u0117s (803 keleiviai ir 186 \u012fgulos nariai), dauguma j\u0173 \u2013 pagyvenusio am\u017eiaus \u0161vedai. J\u016broje siaut\u0117 audra, v\u0117jo greitis buvo apie 20 metr\u0173 per sekund\u0119. Rugs\u0117jo 28 d. apie 1 val. nakties d\u0117l bang\u0173 ir vandens sl\u0117gio kelto priekinis skydas atitr\u016bko, vanduo prad\u0117jo pl\u016bsti \u012f automobili\u0173 den\u012f. Manoma, kad situacij\u0105 pablogino dar ir tai, jog keltas plauk\u0117 per dideliu grei\u010diu. Nuo \u012f denius patekusio vandens keltas pasviro ir prad\u0117jo sk\u0119sti. Paskutinis nelaim\u0117s signalas priimtas 2.04 val.<\/p>\n
Gelb\u0117jimo sraigtasparniai atskrido \u012f nelaim\u0117s viet\u0105 po poros valand\u0173, v\u0117liau atplauk\u0117 keleivinis keltas \u201eMariella\u201c. I\u0161gelb\u0117ti 137 \u017emon\u0117s (94 keleiviai ir 43 \u012fgulos nariai). Be \u017einios dingo 757 \u017emon\u0117s (651 keleiviai ir 106 \u012fgulos nariai), atpa\u017einti 95 nuskend\u0119 ar vandenyje su\u0161al\u0119 \u017emon\u0117s. Katastrofoje \u017euvo 17 \u0161ali\u0173 pilie\u010diai, tarp j\u0173 trys lietuviai<\/p>\n
<\/p>\n
Tiriant katastrofos prie\u017eastis, kelta daug versij\u0173. Kelto \u201eEstonia\u201c katastrofa \u2013 did\u017eiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo.<\/p>\n
Neai\u0161ku, k\u0105 gabeno<\/p>\n
Jei \u0161iandieninis jaunimas trok\u0161ta studijuoti informacines technologijas, tai anuomet palaiminta svajon\u0117 buvo dirbti muitin\u0117je, pasakoja \u017emogus, 90-aisiais dirb\u0119s policininku. \u010cia cirkuliavo pinigai ir buvo gabenamos \u012fvairiausios prek\u0117s. Ginklai, kontrabandinis alkoholis ir cigaret\u0117s, narkotikai….. Kadangi laivo \u201eEstonia\u201c korpuso narai nuodugniai nei\u0161tyr\u0117, vis dar svarstoma, kas gal\u0117jo b\u016bti gabenama laive.<\/p>\n
\u012etarim\u0173 centre atsid\u016br\u0117 Igoris Kri\u0161tapovi\u010dius (nuotraukoje vir\u0161uje), kuris v\u0117lyvuoju sovietme\u010diu dirbo KGB kontr\u017evalgybos skyriuje ir tyr\u0117 kontraband\u0105. Nuo 1991 iki 1993 m. jis taip pat buvo Muitin\u0117s departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, o po to prad\u0117jo dirbti saugos firmoje ESS vyriausiuoju eskorto paslaug\u0173 specialistu. I\u0161 esm\u0117s jis toliau buvo atsakingas u\u017e j\u016br\u0173 transport\u0105 ir priva\u010diame sektoriuje.<\/p>\n
![\"Keltas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/46e5b3d0-6145-11ed-a339-69843d7f9d5f.jpg\")
<\/p>\n
\u017dudikas kieme<\/p>\n
Kri\u0161tapovi\u010diaus gyvenimas baig\u0117si 1994 m. spalio 22 d. vakare po jo namo Liikuri gatv\u0117je Lasnam\u0117je langais. Vakare jis su savo \u0161unimi i\u0161\u0117jo \u012f lauk\u0105, kad nuvaryt\u0173 savo automobil\u012f \u012f mokam\u0105 automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tel\u0119. Jis pasteb\u0117jo, kad automobilio padanga nuleista \u2013 ka\u017ekas j\u0105 prad\u016br\u0117. Vyras \u0117m\u0117 keisti padang\u0105, ta\u010diau i\u0161 nugaros pasirod\u0117 \u017eudikas ir i\u0161 pistoleto TT su duslintuvu du kartus \u0161ov\u0117 jam \u012f galv\u0105.<\/p>\n
Laikra\u0161tis \u201eThe Post\u201c ra\u0161\u0117, kad tuo pa\u010diu ginklu m\u0117ginant pab\u0117gti buvo su\u017eeistas ir policininkas. Pareig\u016bnas nor\u0117jo sustabdyti sm\u0117lio spalvos automobil\u012f VAZ 2103, kuris va\u017eiavo su i\u0161jungtomis \u0161viesomis. Policininkas buvo su\u017eeistas, bet liko gyvas. Jis negal\u0117jo nustatyti \u0161aulio tapatyb\u0117s.<\/p>\n
Buv\u0119s kriminalin\u0117s policijos pareig\u016bnas Kalle Klandorfas sako, kad Kri\u0161tapovi\u010diaus nu\u017eudymas tuo metu buvo tiriamas labai kruop\u0161\u010diai, ta\u010diau visi si\u016blai nutr\u016bko ir kaltininkas nebuvo rastas. Taip, \u012ftariamasis pab\u0117go \u012f Rusij\u0105, taip, jie gird\u0117jo, kad vienas i\u0161 \u012ftariam\u0173j\u0173 jau mir\u0119s.<\/p>\n
Klandorfas mano, kad jei laivu buvo gabenama ka\u017ekas slapto, b\u016btent Kri\u0161tapovi\u010dius gal\u0117jo tai aptikti.<\/p>\n
Kieno pus\u0117je?<\/p>\n
Vis d\u0117lto dar lieka atviras klausimas, kurioje pus\u0117je veik\u0117 Kri\u0161tapovi\u010dius. Vienas to meto policijos pareig\u016bnas anonimi\u0161kai teig\u0117, kad nors apie mirusiuosius blogai nekalbama, tuo metu Kri\u0161tapovi\u010dius buvo \u012ftariamas bendradarbiavimu su Rusijos saugumo tarnybomis, taip pat pad\u0117j\u0119s gabenti kontraband\u0105 laivu \u201eEstonia\u201c.<\/p>\n
Jis patikino, kad tuo metu buvo tikras nusikalt\u0117li\u0173 Eldoradas \u2013 \u010dia buvo prekiaujama viskuo, \u012fskaitant spalvotuosius metalus. \u0160iame \u201e\u017eaidime\u201c buvo galima daug laim\u0117ti, bet taip pat ir prarasti gyvyb\u0119. Tai iliustruoja ir to meto statistika \u2013 per metus buvo \u012fvykdoma apie 400 \u017emog\u017eudys\u010di\u0173.<\/p>\n
1995 m. gruod\u012f \u017eurnale \u201eLuup\u201c pasirod\u0117 ilgas straipsnis, kuriame buvo analizuojama, kad galb\u016bt patys rusai tur\u0117jo pretenzij\u0173 Kri\u0161tapovi\u010diui, nes 1992 m. vasar\u012f Kri\u0161tapovi\u010diaus iniciatyva Estijos muitin\u0117 konfiskavo 15 000 pistolet\u0173. \u012edomu tai, kad tame straipsnyje Kri\u0161tapovi\u010di\u0173 gyn\u0117 Hermanas Simmas, kuris trumpai \u2013 nuo 1994 m. gruod\u017eio iki 1995 m. gegu\u017e\u0117s \u2013 buvo Policijos departamento generalinis direktorius.<\/p>\n
\u201eJis tikr\u0105ja to \u017eod\u017eio prasme buvo teis\u0117saugininkas, kuriam valstyb\u0117s interesai buvo \u0161venti\u201c, \u2013 gyr\u0117 H. Simmas Krik\u0161tapovi\u010di\u0173.<\/p>\n
![\"Keltas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/8b0d3130-6a57-11ed-9622-89aa08dbfae1.jpg\")
<\/p>\n
Nu\u017eudyti vidury baltos dienos<\/p>\n
Jei apie Kri\u0161tapovi\u010diaus mirt\u012f \u017einiasklaida daug kalb\u0117jo, tai dviej\u0173 jo koleg\u0173 i\u0161 saugos firmos ESS \u017e\u016btis pirm\u0105j\u0105 1994 m. Kal\u0117d\u0173 dien\u0105 liko beveik nepasteb\u0117ta. Vidury dienos pastat\u0173 apsaugos darbuotojos Anne (30 m.) ir vairuotojo Heikki (40 m.) k\u016bnai buvo rasti r\u016bsyje, esan\u010diame bare po pagrindiniu \u201eEesti Telefon\u201c biuru Gonsiori gatv\u0117je Talino centre. Heikki buvo nu\u0161autas \u012f galv\u0105, Anne \u2013 \u012f kakl\u0105.<\/p>\n
Kalle Klandorf buvo \u012fvykio vietoje ir mat\u0117 kruvin\u0105 scen\u0105. Anot jo, labiausiai glumino tai, kad niekas nebuvo pavogta. Oficialiai policija tuo metu BNS sak\u0117: matyt, \u017eudikai ka\u017eko bijojo arba ka\u017ekas jiems sutrukd\u0117.<\/p>\n
V\u0117liau Klandorfas kalb\u0117josi su dabar jau Anapilin i\u0161\u0117jusia Heikki motina \u2013 ji sak\u0117, kad \u201eEstonia\u201c nuskendimo vakar\u0105 jos s\u016bnus \u012f kelt\u0105 tur\u0117jo nune\u0161ti siuntin\u012f kapitonui (laivo kapitonas buvo Arvo Andressonas, ta\u010diau laive kaip keleivis buvo ir kapitonas Avo Pichtas, tod\u0117l ne\u017einia, apie k\u0105 tiksliai kalb\u0117jo liudinink\u0117). Kas buvo pakete, motina ne\u017einojo. Pasak Klandorfo, tokia u\u017esakomoji \u017emog\u017eudyst\u0117 buvo \u012ftartina net ir tais laikais \u2013 paprastai, jei kas nors b\u016bdavo nu\u017eudomas, tai b\u016bdavo, pavyzd\u017eiui, nuskandinamas vandens telkinyje.<\/p>\n
Kod\u0117l pa\u0161alinti du paprasti apsaugos firmos darbuotojai ka\u017ekur r\u016bsyje esan\u010diame bare? \u017diniasklaidoje \u017einia apie dvigub\u0105 \u017emog\u017eudyst\u0119 gavo kitok\u012f pos\u016bk\u012f: buvo i\u0161kelta prielaida, kad tai gal\u0117jo b\u016bti meil\u0117s trikampis.<\/p>\n
Policija \u017einiasklaidai sak\u0117, kad \u017emog\u017eudyst\u0117s motyvas gal\u0117jo b\u016bti pavydas, bet nieko daugiau.<\/p>\n
ESS \u012fk\u016br\u0117jas Urmas S\u00f5\u00f5rumaa prisimena, kas nutiko, ir nurodo, kad taip pat yra gird\u0117j\u0119s, jog tai gal\u0117jo b\u016bti asmeninis ker\u0161tas. Klandorfo \u017einiomis, byla taip ir liko dulk\u0117ti ant lentynos.<\/p>\n
M\u012fslinga \u017e\u016btis ant b\u0117gi\u0173<\/p>\n
Didelio atgarsio visuomen\u0117je nesulauk\u0117 ir buvusio \u012fmon\u0117s \u201eEstLine\u201c, kuriai priklaus\u0117 keltas, vykdomojo direktoriaus Hario Enulo mirtis 1996 m. bir\u017eel\u012f. Jo k\u016bnas buvo rastas ant Talino-Keilos gele\u017einkelio b\u0117gi\u0173 netoli gele\u017einkelio tilto. Vyras buvo apvyniotas spygliuota viela ir numestas arba paguldytas ant gele\u017einkelio b\u0117gi\u0173. Po daugelio met\u0173 apie \u0161\u012f \u012fvyk\u012f spaudoje buvo ra\u0161oma prab\u0117gomis \u2013 kalbant apie \u201eEstoni\u0105\u201c, ta\u010diau ir t\u0105 vasar\u0105 jis buvo beveik ignoruojamas.<\/p>\n
Tuo metu buvo manoma, kad tai savi\u017eudyb\u0117, nes netoliese stov\u0117jo Enulo automobilis, kuriame tebebuvo dokumentai. Turtas buvo nepaliestas. Be to, Enulas tuo metu tur\u0117jo problem\u0173 asmeniniame gyvenime. Tiesa, daugelis tyr\u0117j\u0173 netik\u0117jo, kad tai buvo savi\u017eudyb\u0117 (kas apvyniot\u0173 save spygliuota viela?), ta\u010diau nieko nepavyko \u012frodyti.<\/p>\n
Subadytas peiliu<\/p>\n
![\"Viena](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/92f46970-7db4-11ed-a628-f15cb6709fa2.jpg\")
<\/p>\n
Didelis klaustukas lydi ir laivo \u201eEstonia\u201c \u012fgulos nario Kalevo Vahtros likim\u0105. Vokie\u010di\u0173 \u017eurnalist\u0117 Jutta Rabe teig\u0117, kad jis buvo nu\u017eudytas. 2002 m. Rabe sak\u0117, kad Vahtraso pavard\u0117 buvo pirmoji i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161e. Kalevo Vahtraso \u017emona Ruth i\u0161 kit\u0173 \u012fgulos nari\u0173 gavo patvirtinim\u0105, kad vyras yra Suomijoje, Turku ligonin\u0117je. Ruth ten nuvyko, ta\u010diau jai buvo pasakyta, kad vyras i\u0161ve\u017etas \u012f \u0160vedij\u0105. Po ilg\u0173 pokalbi\u0173 telefonu moteriai buvo prane\u0161ta, kad Kalevo Vahtraso k\u016bnas tariamai buvo rastas j\u016broje. Ruth buvo parodyta nuotrauka ir ji atpa\u017eino savo vyr\u0105.<\/p>\n
V\u0117liau vyro brolis parve\u017e\u0117 k\u016bn\u0105 atgal \u012f Estij\u0105. Atidar\u0119s karst\u0105 jis buvo \u0161okiruotas: ant k\u016bno buvo matyti peilio d\u016bri\u0173 ir pjautini\u0173 \u017eaizd\u0173 \u017eym\u0117s. Jas ma\u010diusi Ruth neabejojo, kad jos vyras buvo kankinamas ir mu\u0161amas. Ta\u010diau mirties liudijime nurodyta, kad jis nuskendo Baltijos j\u016broje.<\/p>\n
![\"Keltas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/be1db740-60e1-11ed-b82e-7ddedfdbbdc7.jpg\")
<\/p>\n
Dar kelios m\u012fslingos istorijos<\/p>\n
2006 m. Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 i\u0161vakar\u0117se nuo smegen\u0173 auglio mir\u0117 kapitono Avo Pichto \u017emona Sirje Picht, kuri tvirtai tik\u0117jo, kad jos vyras yra gyvas. Po katastrofos Sirje Picht paskyr\u0117 savo gyvenim\u0105 laivo \u201eEstonia\u201c nuskendimo prie\u017eas\u010di\u0173 tyrimui.<\/p>\n<\/li>\n
Interviu \u201eEesti P\u00e4evaleht\u201c buv\u0119s valstyb\u0117s prokuroras Margusas Kurmas, vadovav\u0119s vyriausybinei tyrimo komisijai, nurod\u0117, kad \u0161vedas B\u00f6rje Stenstr\u00f6mas, tyrimo komisijos narys, susij\u0119s su 1994 m. gruod\u017eio m\u0117n. nardymais, gal\u0117jo k\u0105 nors \u017einoti. Laikra\u0161tis \u201eSvenska Dagbladet\u201c ra\u0161\u0117, kad b\u016btent B. Stenstr\u00f6mo \u012fsakymu svarbios laivo priekinio taikiklio hidraulikos dalys buvo i\u0161mestos atgal \u012f j\u016br\u0105. Tai patvirtino operacijoje dalyvav\u0119s naras. Paklausti paties Stenstr\u00f6mo nepavyko \u2013 1997 m. kovo m\u0117n. jis mir\u0117 nuo v\u0117\u017eio.<\/p>\n<\/li>\n
Dar b\u016bdamas gyvas tarptautinio tyrimo komisijos pirmininkas Andi Meisteris 1997 m. i\u0161leido knyg\u0105 \u201eNebaigtas laivo \u017eurnalas\u201c, kurioje, be kita ko, apra\u0161\u0117 m\u012fsling\u0105 a\u0161tuoni\u0173 laive buvusi\u0173 \u017emoni\u0173, apie kuri\u0173 mirt\u012f n\u0117ra joki\u0173 \u012ftikinam\u0173 \u012frodym\u0173, dingim\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau v\u0117liau jis beveik nekalb\u0117jo vie\u0161umoje \u201eEstonia\u201c tema. Kalbama, kad atsisak\u0117 tur\u0117ti reikal\u0173 su kelto istorija, nes bijojo b\u016bti sekamas. \u012e j\u012f kreip\u0117si ir leidinys \u201eEesti P\u00e4evaleht\u201c, ta\u010diau jis atsisak\u0117 duoti interviu.<\/p>\n<\/li>\n<\/ul>\n
Straipsnis pirm\u0105 kart\u0105 paskelbtas Delfi.lv 2019 m. rugs\u0117jo m\u0117n.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Delfi primena kelto istorij\u0105 1994 m. rugs\u0117jo 27 d. 19.15 val. keltas i\u0161plauk\u0117 i\u0161 Talino. Jame buvo 989…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10390,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,3949,34,35,24,3948,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,2487,74,75,76],"class_list":{"0":"post-10389","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-estonia","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-keltas","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories","30":"tag-tragedija","31":"tag-world","32":"tag-world-news","33":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10389","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10389"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10389\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10390"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10389"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10389"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10389"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}