{"id":104117,"date":"2026-02-12T02:18:08","date_gmt":"2026-02-12T02:18:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/104117\/"},"modified":"2026-02-12T02:18:08","modified_gmt":"2026-02-12T02:18:08","slug":"europos-chemijos-pramone-ant-zlugimo-ribos-ir-siekia-svelninti-es-klimato-politika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/104117\/","title":{"rendered":"Europos chemijos pramon\u0117 ant \u017elugimo ribos ir siekia \u0161velninti ES klimato politik\u0105"},"content":{"rendered":"<p>\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/infa.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/plieno-gamykla-1.webp\" rel=\"lightbox nofollow noopener\" target=\"_blank\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-123165\" class=\"wp-image-123165 size-medium\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/plieno-gamykla-1-666x350.webp.webp\" alt=\"\" width=\"666\" height=\"350\"  \/><\/a><\/p>\n<p id=\"caption-attachment-123165\" class=\"wp-caption-text\">Foto: Dominic Lipinski \/ Reuters<\/p>\n<p dir=\"auto\">Europos chemijos pramon\u0117 i\u0161gyvena tikr\u0105 kriz\u0119, vadinam\u0105 \u201etobulu audra\u201c \u2013 auk\u0161tos energijos kainos, stipri konkurencija i\u0161 Kinijos, silpna paklausa ir ypa\u010d grie\u017eta ES CO2 Emisij\u0173 prekybos sistema (ETS), kuri nustato auk\u0161\u010diausi\u0105 pasaulyje anglies dioksido kain\u0105 apie 80 eur\u0173 u\u017e ton\u0105, ra\u0161o \u201e<a href=\"https:\/\/www.politico.eu\/article\/european-chemical-giants-weaken-eu-flagship-climate-policy\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener nofollow\">Politico<\/a>\u201c leidinys.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Planuose \u2013\u00a0 iki 2039 m. visi\u0161kai nutraukti emisijas, kas daro sektori\u0173 nekonkurencing\u0105 globaliai, nes kitur toki\u0173 kain\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Tie \u201e\u017ealieji\u201c reikalavimai, kaip ETS ir kiti klimato politikos aspektai, spaud\u017eia kompanijas pereiti prie brangi\u0173 \u0161vari\u0173 technologij\u0173, bet be pakankamos paramos, o Anglies sien\u0173 koregavimo mechanizmas (CBAM) neapima chemijos pramon\u0117s.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Tad emisijos \u201enuteka\u201c \u012f u\u017esien\u012f, kur reguliavimas silpnesnis, ir tai kelia gr\u0117sm\u0119 visai pramonei.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Ta\u010diau ne tik \u201e\u017ealieji\u201c reikalavimai kalti \u2013 auk\u0161tos energijos kainos kilo ir d\u0117l geopolitini\u0173 veiksni\u0173, kaip Rusijos karin\u0117 invazija, globali perteklin\u0117 gamyba ir silpna paklausa, bet pramon\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad reguliavimas yra vienas pagrindini\u0173 veiksni\u0173, sudaran\u010di\u0173 8% u\u017edarym\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o energijos kainos \u2013 49 proc.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Kompanijos stengiasi i\u0161gyventi lobuodamos ES politikos pakeitimus \u2013 CEFIC, Europos chemijos pramon\u0117s asociacija, viena turtingiausi\u0173 lobistini\u0173 grupi\u0173 Briuselyje, reikalauja nemokam\u0173 anglies leidim\u0173, ilgesni\u0173 termin\u0173 emisij\u0173 ma\u017einimui ir anglies pa\u0161alinimo kredit\u0173 \u012ftraukimo.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Jos leid\u017eia ataskaitas apie \u012fmoni\u0173 u\u017edarymus, remia reklamines kampanijas ir susitinka su ES vadovais, tokiais kaip Ursula von der Leyen, kad su\u0161velnint\u0173 ETS per\u017ei\u016br\u0105 2025 m., o kai kurios \u0161alys, kaip Austrija, Italija, \u010cekija, palaiko \u0161iuos poky\u010dius.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Nuo 2022\u20132023 m. u\u017edaryta daugiau nei 20 pagrindini\u0173 chemijos gamykl\u0173 Europoje, prarasta apie 37 milijonus ton\u0173 paj\u0117gum\u0173, kas sudaro 9% visos Europos gamybos, o u\u017edarym\u0173 padaug\u0117jo \u0161e\u0161is kartus, ypa\u010d naftos ir duj\u0173 chemijoje, kur prarasta 14% paj\u0117gum\u0173, ir tai vyksta d\u0117l neigiam\u0173 mar\u017e\u0173 bei nekonkurencingumo.<\/p>\n<p dir=\"auto\">D\u0117l \u0161i\u0173 u\u017edarym\u0173, pasak profs\u0105jungos IndustriALL jau prarasta 20 000\u201330 000 tiesiogini\u0173 darbo viet\u0173 chemijos sektoriuje, o netiesiogiai rizikos zonoje randasi dar 89 000 viet\u0173 visoje vert\u0117s grandin\u0117je, nes chemija palaiko kitas pramon\u0117s \u0161akas, kaip automobili\u0173, sveikatos ar atsinaujinan\u010dios energijos.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Ateityje, jei niekas nepasikeis, pramon\u0117 prognozuoja dar 200 000 darbo viet\u0173 praradim\u0105 per penkerius metus, tuo tarpu, kai investicijos 2025 m. krito daugiau nei 80%, tad nauj\u0173 projekt\u0173 beveik n\u0117ra, o \u012fmoni\u0173 u\u017edarymai vir\u0161ija nauj\u0173 paj\u0117gum\u0173 k\u016brim\u0105, galimai sukeldami net -30 milijon\u0173 ton\u0173 neto praradim\u0105.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Kol Europos padaliniai u\u017esidaro, tokios kompanijos, kaip BASF, \u2013 did\u017eiausia Europoje, investuoja 10 mlrd. eur\u0173 \u012f gamykl\u0105 Kinijoje, Dow planuoja u\u017edaryti tris gamyklas ir atleisti 800 darbuotoj\u0173, Covestro ir Huntsman vadovai sako, kad pramonei liko ne de\u0161imtmetis, o INEOS persp\u0117ja, kad Europa tampa u\u017edarym\u0173, o ne statyb\u0173 centru.<\/p>\n<p dir=\"auto\">Apskritai, be reform\u0173, chemijos pramon\u0117 gali \u017elugti per de\u0161imtmet\u012f, praradusi rinkos dal\u012f, kuri 2004 m. siek\u0117 27%, o 2024 m.\u00a0 jau tik 12,6%, tuo tarpu pati Europa taps importuotoja, praradusi gamybos nepriklausomyb\u0119, ta\u010diau aplinkosauginink\u0173 grup\u0117 (kairieji) prie\u0161inasi pakeitimams, sakydami, kad ETS yra klimato politikos pagrindas, ir u\u017edarymai kyla ne tik d\u0117l reguliavimo, bet ir d\u0117l perteklin\u0117s gamybos, o pereinant prie elektrifikacijos ir \u0161vari\u0173 technologij\u0173, b\u016bt\u0173 i\u0161laikytas konkurencingumas ilgalaik\u0117je perspektyvoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Foto: Dominic Lipinski \/ Reuters Europos chemijos pramon\u0117 i\u0161gyvena tikr\u0105 kriz\u0119, vadinam\u0105 \u201etobulu audra\u201c \u2013 auk\u0161tos energijos kainos,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":104118,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,20419,20420,20421,3342,37,39,36,38,40,46,19667],"class_list":{"0":"post-104117","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-chemijos-pramone","10":"tag-europos-deindustrializacija","11":"tag-europos-mirtis","12":"tag-klimato-kaita","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lithuania","16":"tag-lithuanian","17":"tag-lt","18":"tag-verslas","19":"tag-zaliasis-kursas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116055264637205656","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/104117","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=104117"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/104117\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/104118"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=104117"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=104117"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=104117"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}