![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/369799\/Visa.avif\")
<\/p>\nEuropa vis garsiau kalba apie tai, kas dar visai neseniai atrod\u0117 techninis ir beveik nepastebimas klausimas. Kas valdo kasdienius atsiskaitymus, banko korteles ir skaitmeninius mok\u0117jimus. Nors daugeliui tai atrodo tik patogumo tema, Briuselyje vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad mok\u0117jim\u0173 sistemos yra strategin\u0117 infrastrukt\u016bra, galinti tapti politinio spaudimo \u012frankiu.<\/p>\n
Did\u0117jant atsiskaitymams kortel\u0117mis ir telefonais, grynieji pinigai traukiasi, o kartu auga priklausomyb\u0117 nuo keli\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 JAV bendrovi\u0173. \u201eVisa\u201c ir \u201eMastercard\u201c \u0161iandien dominuoja Europos rinkoje taip stipriai, kad be j\u0173 sustot\u0173 didel\u0117 dalis kasdieni\u0173 mok\u0117jim\u0173. B\u016btent tai kelia vis daugiau nerimo Europos politikams, centriniams bankams ir finans\u0173 sektoriaus lyderiams.<\/p>\n
Pastaruoju metu \u0161ios baim\u0117s \u012fgauna ai\u0161k\u0173 geopolitin\u012f kontekst\u0105. Prast\u0117jant transatlantiniams santykiams, vis da\u017eniau keliama prielaida, kad finansin\u0117s priklausomyb\u0117s gali b\u016bti panaudotos kaip spaudimo ar net sankcij\u0173 priemon\u0117. Tod\u0117l Europos S\u0105jungoje vis da\u017eniau kalbama apie b\u016btinyb\u0119 kuo skubiau stiprinti savo mok\u0117jim\u0173 suverenum\u0105.<\/p>\n
Priklausomyb\u0117, kuri tapo sistemine<\/p>\n
<\/p>\n
Europos mok\u0117jim\u0173 rinka per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius vyst\u0117si patogumo ir efektyvumo kryptimi, ta\u010diau kartu susiformavo gili priklausomyb\u0117 nuo JAV technologij\u0173 ir infrastrukt\u016bros. Europos Centrinio Banko duomenys rodo, kad dar 2022 metais \u201eVisa\u201c ir \u201eMastercard\u201c sudar\u0117 beveik du tre\u010ddalius vis\u0173 korteli\u0173 operacij\u0173 euro zonoje. Net trylika ES valstybi\u0173 netur\u0117jo jokios nacionalin\u0117s alternatyvos \u0161ioms sistemoms.<\/p>\n
Buv\u0119s Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi yra atkreip\u0119s d\u0117mes\u012f, kad toks gilus integravimas suk\u016br\u0117 priklausomybes, kuriomis galima piktnaud\u017eiauti, jei partneriai neb\u0117ra vien tik s\u0105jungininkai. Tai rei\u0161kia, kad finansiniai srautai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir politiniu ginklu.<\/p>\n
\u0160ios rizikos ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117jo pastaraisiais metais, kai geopolitiniai konfliktai parod\u0117, kaip greitai finansin\u0117s priemon\u0117s gali b\u016bti panaudotos spaudimui. Tod\u0117l mok\u0117jim\u0173 sistema \u0161iandien vertinama ne tik kaip verslo sprendimas, bet ir kaip nacionalinio bei regioninio saugumo dalis.<\/p>\n
Europiniai sprendimai ir naujos alternatyvos<\/p>\n
Atsakydama \u012f \u0161ias gr\u0117smes, Europa jau prad\u0117jo kurti savus sprendimus. Vienas svarbiausi\u0173 projekt\u0173 yra Europos mok\u0117jim\u0173 iniciatyva, vienijanti \u0161e\u0161iolika did\u017ei\u0173j\u0173 Europos bank\u0173 ir finansini\u0173 bendrovi\u0173. \u0160io konsorciumo vadov\u0117 Martina Weimert atvirai teigia, kad delsimas \u0161ioje srityje gali kainuoti brangiai, tod\u0117l veiksmai turi b\u016bti skub\u016bs.<\/p>\n
2024 metais iniciatyva pristat\u0117 \u201eWero\u201c sistem\u0105, kuri da\u017enai vadinama europieti\u0161ka \u201eApple Pay\u201c alternatyva. \u0160i skaitmenini\u0173 mok\u0117jim\u0173 platforma jau veikia Belgijoje, Pranc\u016bzijoje ir Vokietijoje bei turi de\u0161imtis milijon\u0173 vartotoj\u0173. Planuojama, kad iki 2027 met\u0173 sistema bus i\u0161pl\u0117sta ir leis atsiskaityti tiek internete, tiek fizin\u0117se parduotuv\u0117se visoje Europoje.<\/p>\n
\u0160ie sprendimai rodo ai\u0161ki\u0105 krypt\u012f. Europa siekia ne tik suma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo JAV bendrovi\u0173, bet ir susigr\u0105\u017einti kontrol\u0119 savo finansini\u0173 sraut\u0173 at\u017evilgiu. Ta\u010diau ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad technologinis sprendimas yra tik dalis u\u017edavinio. Reikalingas ir politinis sutarimas, ir vartotoj\u0173 pasitik\u0117jimas.<\/p>\n
Skaitmeninis euras ir ateities planai<\/p>\n
Kitas itin svarbus \u017eingsnis yra skaitmeninio euro projektas, kur\u012f aktyviai stumia Europos Centrinis Bankas. \u0160i iniciatyva siekia sukurti vie\u0161\u0105, europin\u0119 skaitmenini\u0173 mok\u0117jim\u0173 priemon\u0119, kuri stiprint\u0173 pinig\u0173 suverenum\u0105 euro zonoje. U\u017e projekt\u0105 atsakingi ECB atstovai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra tik technologin\u0117 naujov\u0117, bet strateginis sprendimas.<\/p>\n
Planuojama, kad prekybininkai euro zonoje tur\u0117s priimti skaitmenin\u012f eur\u0105 nuo 2029 met\u0173. \u0160alininkai teigia, kad \u0161i sistema gal\u0117t\u0173 tapti pagrindu kuriant europin\u012f korteli\u0173 tinkl\u0105, galint\u012f konkuruoti su \u201eVisa\u201c ir \u201eMastercard\u201c. Tokiu b\u016bdu Europa gal\u0117t\u0173 suma\u017einti i\u0161orin\u0119 priklausomyb\u0119 ir sustiprinti savo ekonomin\u012f atsparum\u0105.<\/p>\n
Diskusijos d\u0117l mok\u0117jim\u0173 ateities tik \u012fsib\u0117g\u0117ja, ta\u010diau kryptis jau ai\u0161ki. Europa nebenori b\u016bti vien tik vartotoja, ji siekia tapti sprendim\u0173 k\u016br\u0117ja. Klausimas tik vienas. Ar \u0161ie poky\u010diai bus pakankamai greiti, kad sp\u0117t\u0173 aplenkti naujas geopolitines gr\u0117smes.<\/p>\n
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turin\u012f be ELTA ra\u0161ti\u0161ko sutikimo draud\u017eiama.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Europa vis garsiau kalba apie tai, kas dar visai neseniai atrod\u0117 techninis ir beveik nepastebimas klausimas. Kas valdo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":104317,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[20440,81,20439,77,584,1717,2301,37,39,36,38,40,20250,94,46,588],"class_list":["post-104316","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-atsibunda","tag-business","tag-dominavimas","tag-europa","tag-gresme","tag-kelia","tag-kodel","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mastercard","tag-toliau","tag-verslas","tag-visa"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116056798355802092","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/104316","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=104316"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/104316\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/104317"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=104316"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=104316"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=104316"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}