![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/sirdele.jpg\")
<\/p>\nJei kalb\u0117sime apie tok\u012f sud\u0117ting\u0105 rei\u0161kin\u012f kaip meil\u0117, \u010dia prie\u017easties ir pasekm\u0117s d\u0117snis visi\u0161kai nustoja veikti, nes meil\u0117 yra pernelyg sud\u0117tinga ir \u012fvairialyp\u0117 b\u016bsena, kad j\u0105 b\u016bt\u0173 galima, kaip sakoma, i\u0161narstyti po kaulel\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto specialistai vis bando paai\u0161kinti meil\u0117s aistr\u0105.<\/p>\n
Supa\u017eindiname su 8 amerikie\u010di\u0173 mokslinink\u0173 pasisakymais, kuriuose jie i\u0161d\u0117sto savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f meil\u0119…<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 kaip tro\u0161kulys”<\/p>\n
Liusi Braun (Lucy Brown), A.Ein\u0161teino koled\u017eo neurolog\u0117, Niujorkas<\/p>\n
\u012esimyl\u0117j\u0117lio i\u0161gyvenimai yra pana\u0161\u016bs \u012f tro\u0161kul\u012f, kuris gali b\u016bti numal\u0161intas tik \u0161alia aistros objekto. Visas mintis, veiksmus, siekius, visk\u0105 staiga nustelbia noras b\u016bti \u0161alia mylimojo (mylimosios).<\/p>\n
\u017dinoma, kiekvieno temperamentas yra kitoks, ir \u0161velnius jausmus visi rei\u0161kia savaip, bet kiekvienas \u017emogus \u012fsimyl\u0117j\u0119s patiria b\u016bsen\u0105, pana\u0161i\u0105 \u012f euforij\u0105, kuri kyla tik bendraujant su \u201eantr\u0105ja pusele”.<\/p>\n
Magnetinio rezonanso tomografu (MRT) i\u0161tyr\u0119 keli\u0173 \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 por\u0173 smegen\u0173 veikl\u0105 padar\u0117me i\u0161vad\u0105: kai mylimieji yra kartu arba galvoja vienas apie kit\u0105, suaktyv\u0117ja tos j\u0173 smegen\u0173 sritys, kurios yra atsakingos u\u017e d\u017eiaugsmo jutim\u0105 d\u0117l kokio nors apdovanojimo ar pripa\u017einimo, o \u0161io jausmo intensyvum\u0105 visai galima prilyginti tro\u0161kuliui arba alkiui.<\/p>\n
Galima teigti, kad \u012fsimyl\u0117jimas – dalis reprodukcinio mechanizmo, mums \u012fdiegto gamtos: jis padeda u\u017emegzti lytini\u0173 partneri\u0173 tvirtus emocinius ry\u0161ius ir taip didina vaik\u0173 gimimo tikimyb\u0119.<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 – tai jausmas, kad galvoje ka\u017ekas apsigyveno”<\/p>\n
Helena Fi\u0161er (Helen Fisher), antropolog\u0117<\/p>\n
Meil\u0117 b\u016bna visokia, bet a\u0161 manau, kad galima i\u0161skirti tris pagrindines jos r\u016b\u0161is: seksualin\u0119 trauk\u0105, \u012fsimyl\u0117jim\u0105 ir gil\u0173 prisiri\u0161im\u0105.<\/p>\n
Mes su kolegomis seniai tyrin\u0117jame, kaip veikia \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 smegenys: viename eksperimente dalyvavo 60 \u012fvairaus am\u017eiaus, nuo 18-os iki 57 met\u0173, vyr\u0173 ir moter\u0173, kuriuos tyr\u0117me MRT, analizuodami pagrindinius \u0161velni\u0173 jausm\u0173 pasirei\u0161kimus.<\/p>\n
Pirma, k\u0105 pradeda jausti \u012fsimyl\u0117j\u0119s \u017emogus – visko, kas yra susij\u0119 su meil\u0117s objektu, \u201eypatingumo” ir \u201eunikalumo” jausm\u0105 – jo (arba jos) aprangos, automobilio, gatv\u0117s, bet ko. \u012esimyl\u0117j\u0117lis visur pradeda orientuotis \u012f savo simpatijos objekt\u0105: li\u016bdi, kai jis (ji) neskambina ir \u201e\u0161vyti” i\u0161 laim\u0117s, kai santykiai klostosi gerai.<\/p>\n
\u012esimyl\u0117jimo b\u016bsenai taip pat yra b\u016bdingas pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161irdies plakimas, padid\u0117j\u0119s prakaitavimas ir fiziologin\u0117 b\u016bsena, dar vadinama \u201edrugeliais pilve”.<\/p>\n
Tai yra susij\u0119 su tuo, kad organizme i\u0161siskiria daugiau hormono dopamino, \u017emogui sukelian\u010dio entuziazmo ir energijos antpl\u016bd\u012f ir skatinan\u010dio veikti.<\/p>\n
\u0160iuos poj\u016b\u010dius galima apib\u016bdinti taip, kad ka\u017ekas, apsigyven\u0119s tiesiog galvoje, nuolatos ragina ka\u017ekur b\u0117gti, ka\u017eko imtis, ir visa tai d\u0117l trij\u0173 pagrindini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u201eA\u0161 tave myliu”.<\/p>\n
Manau, kad meil\u0117s funkcija – patikimesnis dauginimasis, didesn\u0117 tikimyb\u0117 susilaukti palikuoni\u0173: ji ver\u010dia \u017emog\u0173 nukreipti vis\u0105 d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105 partner\u012f ir ne\u0161vaistyti energijos atsitiktiniams partneriams.<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 kaip statybin\u0117 med\u017eiaga”<\/p>\n
Denielis Krugeris (Daniel Kruger), Mi\u010digano universiteto psichologas<\/p>\n
Meil\u0117 – tai teigiama patirtis, padedanti u\u017emegzti stabilius socialinius ry\u0161ius ir suformuoti stabilius santykius, o tai palengvina \u0161eimos, kaip pagrindin\u0117s visuomen\u0117s l\u0105stel\u0117s, k\u016brim\u0105. Be jos mes da\u017eniau veiktume skatinami savo trumpalaiki\u0173 egoistini\u0173 interes\u0173 ir siekdami asmenin\u0117s naudos, o tai nei\u0161vengiamai atsispind\u0117t\u0173 visuomen\u0117s b\u016bkl\u0117je.<\/p>\n
<\/p>\n
Jausmai, kuriuos jau\u010diame mylimam \u017emogui, stiprina ilgalaikius santykius, o tai savo ruo\u017etu yra susij\u0119 su socialiai apsaugot\u0173 vaik\u0173 gimimu. Meil\u0117 skatina \u017emones r\u016bpintis at\u017ealomis, kol \u0161ios tampa savaranki\u0161kos, ir tai, kaip man atrodo, yra jos pagrindin\u0117 socialiai reik\u0161minga funkcija.<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 pasirei\u0161kia nuolatiniu siekiu r\u016bpintis”<\/p>\n
Deividas Givensas (David B.Givens), neverbalini\u0173 tyrim\u0173 centro direktorius (Va\u0161ingtono valstija)<\/p>\n
Pirmiausia meil\u0117 – tai emocija, \u017emogaus kam nors jau\u010diamas prierai\u0161umas ir i\u0161tikimyb\u0117. Kar\u0161ta aistra gali b\u016bti stipresn\u0117 u\u017e, pavyzd\u017eiui, meil\u0119 \u0161eimos nariams arba net savo vaikams, o gali pasireik\u0161ti tik seksualine trauka.<\/p>\n
Meil\u0117 gimsta toje pa\u010dioje smegen\u0173 srityje kaip ir motinini\u0161kas prisiri\u0161imas, noras r\u016bpintis at\u017ealomis, tod\u0117l manau, kad ji kilo i\u0161 motini\u0161ko instinkto. Tai patvirtina faktas, kad \u012fsimyl\u0117j\u0117liai junta b\u016btinyb\u0119 vienas kit\u0105 globoti, visaip pad\u0117ti ir remti.<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 ne\u012fsivaizduojama be pagarbos”<\/p>\n
Keit Vaks (Kate Wachs), psicholog\u0117, knyg\u0173 autor\u0117<\/p>\n
Meil\u0117s be abipus\u0117s pagarbos ir pasitik\u0117jimo neb\u016bna. \u012esimyl\u0117j\u0117liai stengiasi pasirodyti kuo geriau, tod\u0117l s\u0117kmingi santykiai visada susideda i\u0161 atvirumo, i\u0161tikimyb\u0117s, emocin\u0117s paramos, aukojimosi.<\/p>\n
Meil\u0117 kiekvienam leid\u017eia pasijusti unikaliam ir priimti kito unikalum\u0105: jeigu partneriui yra gera su manimi, b\u016btina daryti visk\u0105, kad nesugri\u016bt\u0173 ta trapi pusiausvyra. Tod\u0117l bet kuris mylintis \u017emogus stengiasi ginti \u201eantrosios pus\u0117s” interesus ir tenkinti jos poreikius.<\/p>\n
Manau, kad jausmas, prie\u0161ingas meilei – ne neapykanta, o abejingumas: jeigu nustojote nerimauti d\u0117l \u017emogaus ir nejau\u010diate poreikio juo r\u016bpintis, tai rodo, kad dingo pagarba, o apie meil\u0119 jau neb\u0117ra k\u0105 ir kalb\u0117ti.<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 – ilgai trunkantys santykiai”<\/p>\n
Stefani Ortis (Stephanie Ortiz), Sirak\u016bz\u0173 universiteto neurolog\u0117 (Niujorko valstija)<\/p>\n
Kas yra meil\u0117, \u017eino visi, bet niekas negali pateikti jos ai\u0161kaus apibr\u0117\u017eimo. Savo interpretacijoje naudoju savo psichologini\u0173 tyrim\u0173 ir \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 smegen\u0173 veiklos neurovizualizacijos rezultatus.<\/p>\n
Mano nuomone meil\u0117 – tai sud\u0117tinga pozityvi ir motyvuojanti psichikos b\u016bsena, kuri\u0105 charakterizuoja siekis vienytis su tam tikru \u017emogumi. T\u0105 b\u016bsen\u0105 nulemia virtin\u0117 chemini\u0173, emocini\u0173 ir pa\u017eintini\u0173 proces\u0173.<\/p>\n
Jeigu bendraujant su partneriu suaktyv\u0117ja tam tikros neuron\u0173 zonos, tai rodo meil\u0119, ir mums n\u0117ra \u017einoma joki\u0173 \u012frodym\u0173, kad meil\u0117 gali trukti ribot\u0105 laik\u0105, bet problema yra ta, kad j\u0105 veikia pernelyg daug veiksni\u0173, kuri\u0173 pasikeitimo prognozuoti kartais ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Ta\u010diau, jei meil\u0119 vertinsime kaip nusistov\u0117jus\u012f palankumo kam nors jausm\u0105, \u0161is apib\u016bdinimas tinka ir tokioms meil\u0117s r\u016b\u0161ims kaip motinos ir t\u0117vo meil\u0117, vaik\u0173 meil\u0117 t\u0117vams ir seksualini\u0173 partneri\u0173 meil\u0117.<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 – tai seksas”<\/p>\n
Luisas Garsija (Luis S Garcia), psichologijos profesorius<\/p>\n
Mokslui \u017einoma daugyb\u0117 \u012frodym\u0173, kad seksualumas santykiuose turi labai didel\u0117s reik\u0161m\u0117s. Daugelio tyrim\u0173 duomenimis pasitenkinimas intymiuoju gyvenimu tiesiogiai veikia, pavyzd\u017eiui, po\u017ei\u016br\u012f \u012f santuok\u0105 apskritai, be to, kaip rodo m\u016bs\u0173 eksperiment\u0173 rezultatai, \u017emogus, gyvenantis visavert\u012f lytin\u012f gyvenim\u0105, turi daugiau \u0161ans\u0173 d\u017eiaugtis ilgalaikiais ir vaisingais santykiais.<\/p>\n
Mes su kolege dr. \u0160arlote Marki, apklaus\u0117me kelet\u0105 por\u0173, gana ilgai gyvenan\u010di\u0173 kartu, nesvarbu, oficialiai susituokusi\u0173 ar ne. Pasirod\u0117, kad viena i\u0161 pagrindini\u0173 bendro gyvenimo paskat\u0173 buvo abipusis seksualinis potraukis.<\/p>\n
Taip pat intymiam gyvenimui (o tai rei\u0161kia – ir jausmams), teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 daro seksualin\u0117 patirtis, ir jeigu abiej\u0173 partneri\u0173 ji yra ma\u017edaug tokia pati, yra didel\u0117 tikimyb\u0117, kad j\u0173 s\u0105junga ilgus metus bus laiminga.<\/p>\n
\u201eMeil\u0117 kaip istorin\u0117 konstanta”<\/p>\n
Stefani Kunc (Stephanie Coontz), istorik\u0117<\/p>\n
Per vis\u0105 istorij\u0105 \u017emon\u0117s \u012fsimyli vienas kit\u0105, ta\u010diau kar\u0161ti romantiniai jausmai dar palyginti neseniai nebuvo laikomi tinkamu pagrindu leistis \u012f artimus santykius, juo labiau – tuoktis. Dauguma vesdavo ir tek\u0117davo paklusdami t\u0117v\u0173 valiai, kurie parinkdami gyvenimo draug\u0105 s\u016bnui ar dukteriai da\u017eniausiai vadovaudavo tik merkantiliniais interesais.<\/p>\n
Pad\u0117tis prad\u0117jo keistis XIX a., meil\u0117 \u0161eimyniniuose santykiuose tapo daug svarbesn\u0117. \u017dmon\u0117ms teko i\u0161 naujo suvokti, kad juos traukia prie\u0161inga lytis, ir pripa\u017einti, kad kiekvienos s\u0117kmingos santuokos pamatas turi b\u016bti meil\u0117.<\/p>\n
Many\u010diau, m\u016bs\u0173 laikais sutuoktiniai ir \u012fsimyl\u0117j\u0117liai vienas kitam turi jausti ne tik aistring\u0105 meil\u0119, bet ir draugi\u0161kus jausmus. Meil\u0117s ir draugyst\u0117s derinys partneriams u\u017etikrina ilgalaikius, laimingus ir vaisingus santykius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Jei kalb\u0117sime apie tok\u012f sud\u0117ting\u0105 rei\u0161kin\u012f kaip meil\u0117, \u010dia prie\u017easties ir pasekm\u0117s d\u0117snis visi\u0161kai nustoja veikti, nes…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":106126,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[17544,20655,25,30,31,20657,34,35,24,20656,32,33,37,39,36,38,40,1388,421,20658,23,22,44,28,29,26,27,20257,74,75,76],"class_list":["post-106125","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-aistra","tag-anatomija","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-busena","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-jausmas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-meile","tag-mokslininkai","tag-mrt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-valentino-diena","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116069648481645202","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106125","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106125"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106125\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106126"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106125"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106125"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106125"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}