Istorija tur\u0117jo t\u0119sin\u012f: 1992-1993 metais, atlikus archeologinius tyrimus, buvo aptikti penki\u0173 asmen\u0173 palaikai, v\u0117liau perlaidoti Gink\u016bn\u0173 kapin\u0117se.<\/p>\n
Pasiprie\u0161inimo ir genocido aukoms atminti pastatytas skulptoriaus Gedimino Tamo\u0161i\u016bno paminklas \u201eKan\u010dia ir viltis”.<\/p>\n
Tarp legend\u0173 ir realyb\u0117s<\/p>\n
1988 met\u0173 gruod\u017eio 26 dienos Lietuvos Persitvarkymo S\u0105j\u016bd\u017eio \u0160iauli\u0173 tarybos leidinyje \u201eKriv\u016bl\u0117” spausdintame Viliaus Purono, Rimo Struopolio straipsnyje \u201e\u0160ventoji Aleksandrijos \u017eem\u0117” buvo vie\u0161ai prane\u0161ta apie Aleksandrijoje u\u017ekastus \u017emoni\u0173 palaikus. Liudijim\u0105 pateik\u0117 \u0161iaulietis Jonas \u0160velk\u016bnas – pokariu buv\u0119s dvylikametis paauglys.<\/p>\n
Straipsnyje ra\u0161yta: \u201eVien\u0105 1947 met\u0173 ryt\u0105 keli paaugliai lakst\u0117 po Aleksandrij\u0105, netoli gan\u0117si karv\u0117s. Staiga buvusios \u0161oki\u0173 aik\u0161tel\u0117s pietin\u0117je dalyje tarp kr\u016bmok\u0161ni\u0173 vaikai pasteb\u0117jo neseniai u\u017ekast\u0105 duob\u0119, kurios baisus turinys buvo u\u017ebertas vos keliais centimetrais \u017eemi\u0173.<\/p>\n
Valkataujantys \u0161unys dal\u012f \u017eemi\u0173 atkapst\u0117 ir berniukai su tyliu siaubu \u017ei\u016br\u0117jo \u012f i\u0161 po \u017eemi\u0173 i\u0161lindusias \u017emoni\u0173 rankas, sumaitot\u0173 k\u016bn\u0173 dalis, moteris su nupl\u0117\u0161tomis kr\u016btimis. Prie\u0161 mirt\u012f tie \u017emon\u0117s buvo \u017eiauriai kankinami.<\/p>\n
Duob\u0117je gal\u0117jo tilpti apie 12 kankini\u0173. Kitoje Aleksandrijos vietoje, rytin\u0117je \u0161v. Jono kalnelio dalyje, mat\u0117si kita pilna lavon\u0173 duob\u0117. I\u0161sigand\u0119 paaugliai naujien\u0105 papasakojo t\u0117vams. Po keli\u0173 dien\u0173 baisiosios duob\u0117s buvo u\u017everstos \u017evyru, plytgaliais.<\/p>\n
Uniformuotas kari\u0161kis rus\u0173 kalba \u012fsp\u0117jo, kad jei kas i\u0161 gyventoj\u0173 prasi\u017eios apie matyt\u0105 vaizd\u0105, gaus kulk\u0105 \u012f kakt\u0105 arba, geriausiu atveju, su visais giminai\u010diais i\u0161dard\u0117s \u012f Sibir\u0105 – t\u0117vyn\u0117 plati.”<\/p>\n
\u201eKriv\u016bl\u0117s” straipsnyje apra\u0161yta ir reali Aleksandrijos situacija 1988 metais: \u201ePer keturiasde\u0161imt met\u0173 smarkiai pakito buv\u0119s puo\u0161nus pu\u0161yn\u0117lis, tik apytikriai begalima nusp\u0117ti baisi\u0173j\u0173 duobi\u0173 vietas. Per tiek laiko ten prisirinko nema\u017eai pikt\u017eol\u0117mis ap\u017e\u0117lusi\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 kr\u016bv\u0173. Pirmosios duob\u0117s vietoje per kankini\u0173 kaulus t\u0119siasi molina motokroso trasa.”<\/p>\n
V.Puronas prisimin\u0117, kad, papra\u0161ytas architekto Virgilijaus Ka\u010dinsko \u012fdomios med\u017eiagos apie genocid\u0105, pokario \u017eiaurumus \u0160iauliuose, pirmajam laikra\u0161\u010dio \u201eKriv\u016bl\u0117” numeriui pateik\u0117 med\u017eiagos apie \u201enu\u017eudyt\u0173j\u0173 laidojimo industrij\u0105 pokaryje Gink\u016bn\u0173 laisvamani\u0173 kapin\u0117se, antrajam – apie prie\u0161kario ir pokario tr\u0117mimus, o tre\u010diajam – apie 1947 met\u0173 lavonduobes Aleksandrijos \u017eem\u0117je”.<\/p>\n
Pasak V.Purono, pra\u0117jus porai m\u0117nesi\u0173 po paskutiniojo straipsnio pasirodymo \u201eKriv\u016bl\u0117je”, j\u012f i\u0161sikviet\u0117 Petras Ridikas, \u0160iauli\u0173 saugumo (KGB) vir\u0161ininkas, ir papra\u0161\u0117 parodyti apra\u0161ytas vietas Aleksandrijoje.<\/p>\n
Liudinink\u0173 duomenys<\/p>\n
\u0160iaulietis disidentas Albertas \u0160pokas sako buv\u0119s tas asmuo, kuris u\u017esuko palaik\u0173 paie\u0161kos mal\u016bn\u0105, tik v\u0117liau atsitrauk\u0117 \u012f u\u017enugar\u012f.<\/p>\n
Apie galimus palaidojimus Aleksandrijoje \u0161iaulietis teigia su\u017einoj\u0119s i\u0161 tremtin\u0117s Maryt\u0117s Rimkien\u0117s vyro. Vyrai kartu nuva\u017eiav\u0119 \u012f Aleksandrij\u0105, netoliese aug\u0119s A.Rimkus parod\u0117, kur buvusios duob\u0117s, kuriose es\u0105 u\u017ekasti tardymo metu nukankinti, u\u017emu\u0161ti \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Apie palaidojimus Aleksandrijoje \u017einojo vietiniai gyventojai – A.Rimkus i\u0161 j\u0173 buvo surink\u0119s \u017einias ir, at\u0117jus laikui, nusprend\u0117 \u0161i\u0105 informacij\u0105 perduoti A.\u0160pokui, Atgimimo metais \u0160iauliuose i\u0161rinktam S\u0105j\u016bd\u017eio istorini\u0173 klausim\u0173 komisijos pirmininku.<\/p>\n
Sukre\u010dian\u010di\u0105 patirt\u012f apie Aleksandrij\u0105 A.\u0160pokas prisimena ir i\u0161 savo vaikyst\u0117s: \u201eKai mokiausi ketvirtoje klas\u0117je, mokytoja Stanislava Luko\u0161evi\u010dien\u0117 nuved\u0117 \u012f Aleksandrij\u0105, \u017eaid\u0117me ir radome kaukoles, berausdami sm\u0117l\u012f pilims. Kit\u0173 kaul\u0173 nebe\u017ei\u016br\u0117jome, tik kaukoles, i\u0161sigandome. Nu\u0117jome pasakyti mokytojai. Nepamenu, k\u0105 sak\u0117, turb\u016bt neliesti. Atsimenu, kad i\u0161 tos vietos i\u0161\u0117jome, dar pa\u017eaid\u0117me kitur ir – \u012f namus. Kaukoles u\u017ekas\u0117me atgal \u012f sm\u0117l\u012f.”<\/p>\n
\u201e\u012e t\u0105 viet\u0105 atva\u017eiavau su archeologe Audrone \u0160apaite, ji prad\u0117jo i\u0161ai\u0161kinimo darb\u0105, atliko kasin\u0117jimus, – prisimena A.\u0160pokas. – Palaikus perlaidojo Gink\u016bn\u0173 kapin\u0117se, juos \u017eymi kry\u017eiai.<\/p>\n
Pirmasis radinys<\/p>\n
Palaik\u0173 paie\u0161k\u0173 istorij\u0105 Aleksandrijoje gerai prisimena \u0160iauli\u0173 \u201eAu\u0161ros” muziejaus direktorius Raimundas Balza, 1991 m. prad\u0117j\u0119s dirbti Kult\u016bros paveldo inspekcijos \u0160iauli\u0173 apygardos vir\u0161ininku.<\/p>\n
\u201eVisi tie klausimai ir buvo sprend\u017eiami – palaidojim\u0173, nu\u017eudyt\u0173 partizan\u0173 palaik\u0173 paie\u0161kos. Duomenis ar informacij\u0105, kuri i\u0161eidavo \u012f vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119, reik\u0117davo visada tikrinti. Prie to darbo prisid\u0117davo ir Kult\u016bros paveldo inspekcijos \u017emon\u0117s, taip pat t\u0105 darb\u0105 dirbo muziejininkai, ie\u0161kojo informacijos. Tuo metu pas mus labai aktyviai dirbo muziejinink\u0117 Aurelija Malinauskait\u0117, \u017einoma, politiniai kaliniai, tremtiniai, susik\u016brusios s\u0105jungos – visos institucijos ie\u0161kojo istorijos, rankiojo po kruopelyt\u0119.”<\/p>\n
R.Balza atsivert\u0117 1992 m. archeologini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 Aleksandrijoje, ie\u0161kant okupacini\u0173 re\u017eim\u0173 auk\u0173 palaik\u0173, ataskait\u0105. Joje minima, kad \u0160iauli\u0173 miesto komisija, d\u0117l rezistent\u0173 ir kit\u0173 asmen\u0173, nu\u017eudyt\u0173 okupacini\u0173 re\u017eim\u0173 metu, palaik\u0173 perk\u0117limo ir \u012fam\u017einimo, 1992 m. ruden\u012f nutar\u0117 atlikti \u017evalgomuosius archeologinius tyrimus Aleksandrijoje.<\/p>\n
Tyrimams vadovavo \u0160iauli\u0173 \u201eAu\u0161ros” muziejaus archeologijos skyriaus ved\u0117ja Birut\u0117 Salatkien\u0117, ekspedicijoje dirbo Kra\u0161to apsaugos kariai. Ekspedicija vyko nuo 1992 met\u0173 rugs\u0117jo 23 iki spalio 2 dienos. I\u0161kastos dvi perkasos, i\u0161tirtas 24 kvadratini\u0173 metr\u0173 plotas.<\/p>\n
Vieno mirusiojo griau\u010diai rasti antrojoje perkasoje. Griau\u010diai gul\u0117jo molyje po plytgali\u0173 sluoksniu ir vel\u0117na, j\u0173 pad\u0117tis rod\u0117, kad mirusysis buvo \u012fmestas \u012f duob\u0119. Prie palaik\u0173 buvo rasta vilnonio audinio fragmentas su odinio antsiuvo liekanomis, automato kulk\u0173, vini\u0173, sag\u0173, dir\u017eo liekan\u0173 ir kit\u0173 smulki\u0173 daikt\u0173.<\/p>\n
I\u0161samesn\u0117 informacija paai\u0161k\u0117jo skelet\u0105 i\u0161tyrus Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos Teismo medicinos ekspertui A. Garmui. Jis nurod\u0117, kad skeletas – ma\u017edaug 40 met\u0173 vyro, 175 centimetr\u0173 \u016bgio, su \u0161autin\u0117mis \u017eaizdomis galvoje ir kr\u016btin\u0117je.<\/p>\n
Ekspedicijos t\u0119sinys<\/p>\n
Tyrimai Aleksandrijoje buvo t\u0119siami 1993 metais, ekspedicijai vadovauti paskirta archeolog\u0117 Audron\u0117 \u0160apait\u0117. Kasin\u0117jimuose dirbo samdomi darbininkai, pad\u0117jo kareiviai i\u0161 Brid\u0173 motodesantinio bataliono.<\/p>\n
Ekspedicija t\u0119s\u0117si nuo 1993 met\u0173 bir\u017eelio 12 iki rugs\u0117jo 17 dienos. I\u0161kastos 37 perkasos, i\u0161tirtas 810 kvadratini\u0173 metr\u0173 plotas. Patikrinus liudinink\u0173 nurodytas vietas, rasti keturi\u0173 vyr\u0173 palaikai, u\u017ekasti po du.<\/p>\n
Pirmieji palaikai rasti keturioliktoje perkasoje. Konkre\u010di\u0105 viet\u0105 – po er\u0161k\u0117tro\u017ee, augan\u010dia lomos \u0161laite, – nurod\u0117 \u0161iaulietis Stanislovas Gur\u010dinas. Atpreparavus griau\u010dius paai\u0161k\u0117jo, kad duob\u0117je yra dviej\u0173 \u017emoni\u0173 palaikai.<\/p>\n
Abu mirusieji duob\u0117je buvo u\u017ekasti kni\u016bb\u0161ti. Prie vien\u0173 palaik\u0173, \u0161alia kit\u0173 radini\u0173, aptiktas medalik\u0117lis su Kristaus ir Marijos atvaizdais, ant kair\u0117s rankos bevard\u017eio pir\u0161to mirusysis tur\u0117jo masyv\u0173 sidabro \u017eied\u0105 su akimi, vaizduojan\u010dia kaukol\u0119 ir sukry\u017eiuotus kaulus.<\/p>\n
Po ekspertiz\u0117s Vilniuje paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161ie skeletai yra ma\u017edaug 35 ir 38 met\u0173 vyr\u0173.<\/p>\n
Devyniolikta perkasa buvo i\u0161kasta A.\u0160poko nurodytoje vietoje – dauboje pietiniame \u0161v. Jono kalnelio \u0161laite. Perkasoje taip pat aptikti dveji griau\u010diai – vienas ant kito. Vyr\u0173 am\u017eius – ma\u017edaug 38 ir 31 met\u0173.<\/p>\n
\u201eRastos rusi\u0161kos kulkos liudija, kad jie nu\u017eudyti taryb\u0173 vald\u017eios strukt\u016br\u0173, grei\u010diausiai NKVD. Mirusieji buvo apsireng\u0119 civiliais r\u016bbais. Ant palaik\u0173 Nr. 2 pir\u0161takaulio buv\u0119s sidabrinis \u017eiedas, laikrodis (?) ki\u0161en\u0117je rodo, kad \u0161is \u017emogus, o tikriausiai ir kiti, n\u0117ra buv\u0119 kal\u0117jime, kur are\u0161tuotieji buvo i\u0161kratomi ir i\u0161 j\u0173 buvo atimami visi daiktai, net i\u0161pjaustomos sagos. Palaik\u0173 Nr. 1 ki\u0161en\u0117je rastas \u0161ovinys leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad jis gal\u0117jo b\u016bti partizanu. Be jokios abejon\u0117s galima teigti tik tai, kad 1993 met\u0173 vasar\u0105 rasti nu\u017eudytieji buvo genocido aukos.”<\/p>\n
Apibendrindama ekspedicij\u0105, A.\u0160apait\u0117 k\u0117l\u0117 prielaid\u0105, kad \u201etikriausiai ne visi palaikai Aleksandrijos pu\u0161yne yra i\u0161kasti, tik n\u0117ra tikslesni\u0173 duomen\u0173 apie palaidojimo vietas, tod\u0117l tolesni tyrin\u0117jimai dabar netikslingi. Atsiradus naujai informacijai, jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti prat\u0119sti.”<\/p>\n
R.Balza atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f svarbi\u0105 to meto problem\u0105 – dar nebuvo atliekami DNR tyrimai, tad nustatyti tapatybes buvo itin sud\u0117tinga, rastieji palaikai taip ir liko ne\u017einomais asmenimis.<\/p>\n
Visgi buvo atvej\u0173, kai palaikams gr\u0105\u017eintas vardas ir pavard\u0117. 1994 metais \u012f A.\u0160apait\u0119 d\u0117l palaik\u0173 paie\u0161kos kreip\u0117si rezistencin\u0117s kovos dalyvio Juozo Lauru\u0161o gimin\u0117s.<\/p>\n
Giminai\u010di\u0173 pasakojimas pasitvirtino – i\u0161kasti palaikai atitiko parodymus.<\/p>\n
Partizanas buvo perlaidotas Gink\u016bn\u0173 kapin\u0117se, atgav\u0119s tapatyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Istorija tur\u0117jo t\u0119sin\u012f: 1992-1993 metais, atlikus archeologinius tyrimus, buvo aptikti penki\u0173 asmen\u0173 palaikai, v\u0117liau perlaidoti Gink\u016bn\u0173 kapin\u0117se.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":106190,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[20665,25,30,31,34,35,703,20667,24,20672,32,33,37,39,36,38,40,23,22,20666,20673,28,29,20670,20671,20669,20668,26,27],"class_list":["post-106189","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-aleksandrija","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-genocidas","tag-ginkunai","tag-headlines","tag-krivule","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-nkvd","tag-nukankinti","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-puronas","tag-struopolis","tag-svelkunas","tag-tamosiunas","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116070206854723928","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106189","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106189"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106189\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106190"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106189"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106189"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106189"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}