{"id":106347,"date":"2026-02-14T23:23:39","date_gmt":"2026-02-14T23:23:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/106347\/"},"modified":"2026-02-14T23:23:39","modified_gmt":"2026-02-14T23:23:39","slug":"nasa-atradimas-keicia-zmonijos-istorija-ar-musu-planeta-yra-suplanuotas-projektas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/106347\/","title":{"rendered":"NASA atradimas kei\u010dia \u017emonijos istorij\u0105: ar m\u016bs\u0173 planeta yra suplanuotas projektas?"},"content":{"rendered":"<p>Naujausi NASA tyrimai atskleid\u0117 \u012fdom\u0173 d\u0117sningum\u0105. Pus\u0119 milijardo met\u0173 \u017dem\u0117s magnetinio lauko poky\u010diai sutampa su atmosferos deguonies svyravimais. \u00a0\u0160is atradimas leid\u017eia manyti, kad m\u016bs\u0173 planetos gelm\u0117se vykstantys procesai gali tyliai reguliuoti s\u0105lygas, b\u016btinas sud\u0117tingos gyvyb\u0117s egzistavimui.<\/p>\n<p>Tyrimo metu NASA mokslininkai pasteb\u0117jo, kad \u017dem\u0117s magnetinis laukas ir atmosferos deguonies lygis kito labai pana\u0161iu ritmu daugiau kaip penkis \u0161imtus milijon\u0173 met\u0173. Tai leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad planetos vidiniai procesai gali tur\u0117ti tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 gyvybei pavir\u0161iuje.<\/p>\n<p>\u017dem\u0117s magnetinis laukas atsiranda d\u0117l lydyto metalo jud\u0117jimo planetos branduolyje. \u0160is laukas sukuria apsaugin\u0119 srit\u012f aplink planet\u0105, kuri saugo atmosfer\u0105 nuo Saul\u0117s skleid\u017eiam\u0173 kenksming\u0173 daleli\u0173. Ta\u010diau magnetinio lauko stiprumas n\u0117ra pastovus, jis nuolat kinta, kaip ir deguonies kiekis atmosferoje.<\/p>\n<p>Senoviniai akmenys, tai gamtos archyvas<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/395;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/922051\/photo-2133469642.avif?transformId=347476\" alt=\"\" width=\"632\" height=\"395\"\/><\/p>\n<p>Geologiniai \u012fra\u0161ai leid\u017eia mokslininkams steb\u0117ti praeities magnetinio lauko poky\u010dius. Kai magma v\u0117sta ir kristalizuojasi, joje esantys mineralai \u012fra\u0161o tuo metu vyravus\u012f magnetin\u012f lauk\u0105. Pana\u0161iai galima nustatyti ir deguonies kiek\u012f, analizuojant chemin\u0119 uolien\u0173 sud\u0117t\u012f, susiformavusi\u0105 esant tam tikram atmosferos deguonies lygiui.<\/p>\n<p>\u0160ie duomenys pad\u0117jo tyr\u0117jams pasteb\u0117ti ai\u0161k\u0173 sutapim\u0105 tarp magnetinio aktyvumo ir deguonies kiekio svyravim\u0173. Tok\u012f ilgalaik\u012f ry\u0161\u012f pirm\u0105 kart\u0105 detaliai i\u0161analizavo NASA Godardo kosmini\u0173 skryd\u017ei\u0173 centro geofizikas Weijia Kuang ir jo komanda.<\/p>\n<p>Kontinent\u0173 jud\u0117jimas ir vidin\u0117s planetos paslaptys<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/358;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/922049\/Solar-Wind-Flows-Around-Earths-Magnetic-Field.avif?transformId=347478\" alt=\"\" width=\"632\" height=\"358\"\/><\/p>\n<p>Tyrimo bendraautoris, biogeochemikas Benjaminas Millsas i\u0161 Lydso universiteto, pa\u017eym\u0117jo, kad ir magnetinio lauko stiprumas, ir deguonies kiekis atmosferoje galimai reaguoja \u012f vien\u0105 bendr\u0105 veiksn\u012f. Pavyzd\u017eiui, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimas ar kiti giluminiai procesai \u017dem\u0117s mantijoje.<\/p>\n<p>Mokslininkai tikisi, kad i\u0161pl\u0117sdami duomen\u0173 laikotarp\u012f atras dar gilesn\u012f \u0161io ry\u0161io supratim\u0105. Be to, planuojama i\u0161tirti ir kit\u0173 gyvybei svarbi\u0173 chemini\u0173 element\u0173, toki\u0173 kaip azotas, poky\u010dius geologin\u0117je istorijoje, siekiant nustatyti, ar ir jie atitinka pana\u0161ius d\u0117sningumus.<\/p>\n<p>Ateities tyrim\u0173 kryptys<\/p>\n<p>Nors ry\u0161ys tarp planetos vidaus proces\u0173 ir pavir\u0161iaus s\u0105lyg\u0173 jau yra akivaizdus, daug klausim\u0173 vis dar lieka neatsakyti. Mokslininkai t\u0119s darbus siekdami i\u0161siai\u0161kinti, kaip tiksliai \u017dem\u0117s vidiniai judesiai daro \u012ftak\u0105 atmosferos sud\u0117\u010diai ir gyvyb\u0117s raidai.<\/p>\n<p>Kaip pasteb\u0117jo tyrimo dalyvis Ravi Kopparapu, \u0161is atradimas gali b\u016bti tik prad\u017eia giliau suprantant, kaip gyvyb\u0117 atsirado \u017dem\u0117je ir koki\u0173 s\u0105lyg\u0173 reikia jos i\u0161likimui kitose planetose.<\/p>\n<p>NASA atliktas tyrimas atskleid\u017eia gil\u0173 ry\u0161\u012f tarp planetos magnetinio aktyvumo ir gyvyb\u0117s palaikymo s\u0105lyg\u0173. \u0160is ilgametis ritmas, siekiantis dar Kambro eros prad\u017ei\u0105, kai atsirado sud\u0117tinga gyvyb\u0117, ver\u010dia i\u0161 naujo pa\u017evelgti \u012f \u017dem\u0119 kaip \u012f sud\u0117ting\u0105, darniai veikian\u010di\u0105 sistem\u0105. Tai gali b\u016bti svarbus \u017eingsnis ne tik \u012f m\u016bs\u0173 praeities pa\u017einim\u0105, bet ir \u012f kit\u0173 gyvybing\u0173 pasauli\u0173 paie\u0161kas Visatoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Naujausi NASA tyrimai atskleid\u0117 \u012fdom\u0173 d\u0117sningum\u0105. Pus\u0119 milijardo met\u0173 \u017dem\u0117s magnetinio lauko poky\u010diai sutampa su atmosferos deguonies svyravimais.&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":106348,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,7589,30,31,34,35,24,189,1611,32,33,37,39,36,38,40,2015,2260,23,22,44,4328,28,29,4427,20689,26,27,74,75,76,2855],"class_list":["post-106347","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-atradimas","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-istorija","tag-keicia","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-musu","tag-nasa","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-planeta","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-projektas","tag-suplanuotas","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews","tag-zmonijos"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116071563447239383","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106347","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106347"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106347\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106347"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106347"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106347"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}