{"id":106575,"date":"2026-02-15T10:24:06","date_gmt":"2026-02-15T10:24:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/106575\/"},"modified":"2026-02-15T10:24:06","modified_gmt":"2026-02-15T10:24:06","slug":"suaugusiuju-tyla-kodel-lietuvoje-taip-sunku-kalbeti-apie-lytiskumo-ugdyma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/106575\/","title":{"rendered":"Suaugusi\u0173j\u0173 tyla: kod\u0117l Lietuvoje taip sunku kalb\u0117ti apie lyti\u0161kumo ugdym\u0105?"},"content":{"rendered":"

Kod\u0117l apie lyti\u0161kum\u0105<\/a> taip sunku kalb\u0117ti \u2013 net tada, kai \u017einome, kad tai svarbu? Kod\u0117l t\u0117vai<\/a> laukia, kol vaikas<\/a> paklaus? Ir kaip prad\u0117ti pokalb\u012f, kuris taip ilgai buvo atid\u0117liojamas?<\/p>\n

Kai n\u0117ra kam kalb\u0117ti<\/p>\n

Lyti\u0161kumo ugdytoja pabr\u0117\u017eia, kad apie lyti\u0161kumo ugdym\u0105 vienaskaita mes niekaip negalime kalb\u0117ti. Tai daugiskaita ir moksliniu po\u017ei\u016briu: kryp\u010di\u0173, metod\u0173 ir tem\u0173 ugdant lyti\u0161kum\u0105 yra itin daug. Ir vis d\u0117lto apie tai, kaip realiai vyksta lyti\u0161kumo ugdymas Lietuvoje, \u017einome steb\u0117tinai ma\u017eai. \u201eLietuvoje buvo vykdoma programa SLUR\u0160, skirta informuoti ir raginti visos \u0161alies mokyklas dr\u0105siau ir aktyviau kalb\u0117tis sveikatos, lyti\u0161kumo ugdymo bei rengimo \u0161eimai temomis. Ta\u010diau turime itin ma\u017eai duomen\u0173 apie tai, kaip \u0161iai programai sek\u0117si. I\u0161 nuotrup\u0173 \u017einome, kad ji nebuvo efektyvi, kadangi nebuvo i\u0161kelti ai\u0161k\u016bs tikslai ir ji nebuvo tinkamai integruota \u012f mokyklas. Pastaruoju metu daug diskutuojama apie bandym\u0105 vykdyti gyvenimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 program\u0105, vis d\u0117lto lyti\u0161kumo ugdymas joje numatytas minimalus\u201c, \u2013 pasakoja mokslinink\u0117.<\/p>\n

Anot jos, didel\u0117 lyti\u0161kumo ugdymo problema Lietuvoje yra ta, kad \u0161iuo metu n\u0117ra parengta kritin\u0117 mas\u0117 suaugusi\u0173j\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 profesionaliai ir atvirai edukuoti jaunuolius lyti\u0161kumo temomis: \u201eSvarbu, kad edukuojantys asmenys ne tik \u017einot\u0173, koki\u0105 informacij\u0105 jie turi perduoti jaunimui, bet ir suprast\u0173, kaip \u0161iuo metu gyvena jauni \u017emon\u0117s ir kokiomis temomis jiems \u0161iuo metu yra aktualu kalb\u0117tis.\u201c<\/p>\n

Kod\u0117l taip sunku kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105?<\/p>\n

Dr. A. Giniotait\u0117 pastebi, kad suaugusieji Lietuvoje jau\u010dia poreik\u012f kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105, ta\u010diau da\u017eniausiai ne\u017eino, k\u0105 ir kaip sakyti: \u201ePirmiausia viskas atsiremia \u012f elementari\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 tr\u016bkum\u0105. Mes neturime lyti\u0161k\u0173j\u0173 naratyv\u0173 i\u0161tekli\u0173, kuriuos gal\u0117tume perduoti. Suaugusiesiems tr\u016bksta tinkam\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip edukuoti jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 lyti\u0161kumo temomis, kadangi ir su jais apie tai nebuvo kalbama. \u0160iuo metu daug\u0117ja straipsni\u0173, laid\u0173, diskusij\u0173 lyti\u0161kumo tema, suaugusieji apie tai skaito ir klausosi, vis daugiau su\u017eino, ta\u010diau vis dar neturime tradicijos apie tai kalb\u0117ti ir edukuoti. Lyti\u0161kumo ugdymo tema mes vis dar da\u017eniausiai gyvename tyloje.\u201c<\/p>\n

Kita svarbi prie\u017eastis, kod\u0117l suaugusiesiems sunku kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105 \u2013 j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f vaik\u0105. \u201eMes vis dar link\u0119 vaik\u0105 matyti kaip negalint\u012f diskutuoti \u0161iomis temomis, nes lyti\u0161kumas<\/a> laikomas sud\u0117tinga ar net pavojinga tema. Atrodo, kad vaikas negali su tuo susidoroti, nes iki 18 met\u0173 \u2013 pagal teisin\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105 \u2013 dar neturi geb\u0117jimo kriti\u0161kai reflektuoti \u0161i\u0173 klausim\u0173. Mums atrodo, kad vaikas negali, tod\u0117l norime j\u012f apsaugoti. Saugome j\u012f ne tik nuo reali\u0173 rizik\u0173, bet ir nuo informacijos apie lyti\u0161kum\u0105, o kartu \u2013 nepasitikime vaiku kaip lygiaver\u010diu pokalbio dalyviu.\u201c<\/p>\n

D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 suaugusiesiems kyla dilema: jie \u017eino, kad \u0161iomis temomis reikia kalb\u0117ti, ta\u010diau ne\u017eino kaip ir nori apsaugoti vaikus. Tad ie\u0161koma b\u016bd\u0173 lyti\u0161kumo temomis kalb\u0117ti vaiki\u0161kai. \u201eBet pasirodo, kad neturime t\u0173 \u201evaiki\u0161k\u0173\u201c \u017eod\u017ei\u0173, turime tik bendra\u017emogi\u0161kus \u2013 \u017eod\u017eius, kuriais \u012fvardijamos priva\u010dios k\u016bno vietos, reprodukciniai procesai, meil\u0117<\/a>, \u017ealingi santykiai ar r\u016bpinimasis savo k\u016bnu. Ir tada pasimetame, nes n\u0117ra \u201evaiki\u0161kos\u201c kalbos \u2013 yra tik ta pati \u017emogi\u0161ka. D\u0117l to da\u017enai atsitinka taip, kad vaikyst\u0117je net neprad\u0117tas pokalbis staiga bando atsirasti paauglyst\u0117je. Bet tada jau b\u016bna per v\u0117lu \u2013 \u0161ia tema esame prarad\u0119 ry\u0161\u012f su jaunais \u017emon\u0117mis. Nes nepadar\u0117me savo \u201enam\u0173 darb\u0173\u201c \u2013 neband\u0117me \u0161ios temos \u012ftvirtinti, prijaukinti, normalizuoti.\u201c<\/p>\n

Suaugusieji tyli per ilgai<\/p>\n

Pasak tyr\u0117jos, moksleiviai mano, kad suaugusieji tyli per ilgai ir per v\u0117lai pradeda kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105: \u201eKai suaugusieji nekalba, vaikai<\/a> ir paaugliai lieka vieni ir turi patys susirasti juos dominan\u010di\u0105 informacij\u0105. N\u0117ra taip, kad jaunimui \u0161ios temos neb\u016bt\u0173 aktualios. Prie\u0161ingai \u2013 didel\u0117 dalis patys domisi, jie smals\u016bs. Ir kai negauna atsakym\u0173 i\u0161 suaugusi\u0173j\u0173, pradeda ie\u0161koti j\u0173 kitur: vizualiojoje kult\u016broje, internete, tarp bendraam\u017ei\u0173.\u201c<\/p>\n

Vienas pagrindini\u0173 informacijos \u0161altini\u0173 \u0161iandien yra socialiniai tinklai ir internetas. Tai neb\u016btinai rei\u0161kia, kad jauni \u017emon\u0117s s\u0105moningai ie\u0161ko informacijos \u2013 kartais ji juos tiesiog savaime pasiekia. Algoritmai aktyviai si\u016blo seksualizuot\u0105 turin\u012f, kuris bando \u012ftraukti, sudominti. \u201eNors pats seksualizuotas turinys n\u0117ra savaime blogas, jis gali tur\u0117ti destruktyvi\u0173 padarini\u0173, ypa\u010d jei yra vartojamas nekriti\u0161kai, nes\u0105moningai, be refleksijos\u201c, \u2013 pa\u017eymi d\u0117stytoja.<\/p>\n

\"Lyti\u0161kumas\"\/ <\/p>\n

Tyrimai atskleid\u017eia, kad jaunimas tarpusavyje gana laisvai ir patogiai kalbasi lyti\u0161kumo temomis. Ta\u010diau kai \u012f \u0161\u012f lauk\u0105 \u012f\u017eengia suaugusieji \u2013 pokalbis staiga tampa nejaukus. Kadangi jaunuoliai yra \u012fprat\u0119, kad \u0161iomis temomis nesikalbama su suaugusiaisiais, jie jau\u010dia, kad tai \u2013 \u201ej\u0173\u201c erdv\u0117, o suaugusieji yra tarsi pa\u0161aliniai. Tod\u0117l bandymas kalb\u0117tis apie lyti\u0161kum\u0105 tarp kart\u0173 da\u017enai sukelia \u012ftamp\u0105.<\/p>\n

Pasak mokslinink\u0117s, kita problema, kylanti i\u0161 \u0161ios tylos, yra ta, kad jaunimas da\u017eniausiai neturi \u012franki\u0173 kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105 eti\u0161komis, pagarbiomis formomis ir s\u0105vokomis: \u201e\u017dodynas, kuriuo jaunuoliai disponuoja, da\u017enai yra arba grubus buitinis, arba infantilizuotas, ma\u017eybini\u0173 form\u0173. Tai da\u017enai folkloriniai ar kiemo \u017eod\u017eiai, kurie savaime n\u0117ra blogi, bet rodo dvi prie\u0161ingas kalb\u0117jimo kryptis: arba labai vulgari\u0105, arba labai vaiki\u0161k\u0105. Tr\u016bksta neutralaus, ai\u0161kaus, eti\u0161ko \u017eodyno, kuris leist\u0173 kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105 be g\u0117dos, be dirbtinumo ir be vulgarumo.\u201c<\/p>\n

Jeigu neklausia \u2013 ar tikrai nereikia kalb\u0117ti?<\/p>\n

Viena i\u0161 tendencij\u0173, kuri\u0105 dr. A. Giniotait\u0117 \u012f\u017evelg\u0117 atlikdama savo disertacijos tyrim\u0105 \u2013 tai suaugusi\u0173j\u0173 laukimo strategija. \u012esivaizduojama, kad jeigu vaikas apie lyti\u0161kum\u0105 neklausia, vadinasi, jam \u0161i tema neaktuali, o kai paklaus \u2013 tada jau bus galima atsakyti. Ta\u010diau toks po\u017ei\u016bris neretai tampa b\u016bdu i\u0161vengti atsakomyb\u0117s. \u201eKadangi nerimaujama, kad lyti\u0161kumo ugdymas jauniems \u017emon\u0117ms yra sud\u0117tinga ar netgi \u017ealinga tema, tai manoma, jog nereikia apie j\u0105 prad\u0117ti kalb\u0117ti \u201eper anksti\u201c, d\u0117l to atsiranda laukimo strategija\u201c, \u2013 paai\u0161kina tyr\u0117ja.<\/p>\n

Vaikai neklausti klausim\u0173 apie lyti\u0161kum\u0105 gali d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: jie gali ne\u017einoti, kaip formuluoti klausimus, gali pritr\u016bkti \u017eod\u017ei\u0173, o kartais \u2013 ir patys nesusigaudyti, k\u0105 tiksliai nori su\u017einoti, nes dar niekada n\u0117ra gird\u0117j\u0119, kaip \u0161iomis temomis yra kalbama. Anot lyti\u0161kumo ekspert\u0117s, toks laukimas tampa tylos pateisinimu. Suaugusysis tarsi laukia kult\u016brinio leidimo \u2013 vaiko klausimo, kuris b\u016bt\u0173 signalas: jau galima. Bet jei klausimo nebus, pokalbis taip ir neprasid\u0117s. <\/p>\n

\u201eAtsiranda \u012ftampa: atrodo, reik\u0117t\u0173 pasikalb\u0117ti, bet dar niekas neklaus\u0117. Tai yra atsakomyb\u0117s permetimas vaikui \u2013 nors \u0161vietimo po\u017ei\u016briu b\u016btent suaug\u0119s asmuo tur\u0117t\u0173 vesti vaik\u0105 per temas, reikalingas visapusi\u0161kam ugdymui. \u0160iuolaikinis mokslas kvie\u010dia ie\u0161koti b\u016bd\u0173 ne kaip nekalb\u0117ti, o kaip kalb\u0117ti \u2013 saugiai, jautriai, raidi\u0161kai tinkamai\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia d\u0117stytoja.<\/p>\n

Tarp tylos, pa\u0161aip\u0173 ir noro b\u016bti i\u0161girstiems<\/p>\n

Pasak dr. A. Giniotait\u0117s, jaunuoliams r\u016bpi lyti\u0161kumo temos ir jie nori su\u017einoti daugiau. S\u0105siuviniuose ir ant mokyklos suol\u0173 pie\u0161iami lytiniai organai ar koridoriuose skambantys grub\u016bs \u017eod\u017eiai i\u0161 \u0161alies suaugusiesiems gali atrodyti kaip paty\u010dios ar netinkamas elgesys, bet lyti\u0161kumo tyr\u0117ja si\u016blo \u012f \u0161iuos \u017eenklus \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f kalbin\u012f gest\u0105 \u2013 bandym\u0105 kalb\u0117ti tema, kuriai nebuvo suteiktas \u017eodynas ar saugi erdv\u0117: \u201eVisa tai yra ir kvietimai diskutuoti. Kartais labai vulgaria, kartais labai primityvia forma \u2013 bet vis tiek kvietimai. Jie rodo, kad jauni \u017emon\u0117s turi k\u0105 pasakyti.\u201c<\/p>\n

Kai vaikams nesuteikiama \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105, j\u0173 bandymai tampa padriki, kartais \u2013 \u017eeid\u017eiantys. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u012fsi\u0161aknij\u0119s ir da\u017enai skambantis \u017eodis \u201eg\u0117jus\u201c, Lietuvos mokyklose paprastai vartojamas kaip \u012f\u017eeidimas. \u0160i s\u0105voka tarp jaunuoli\u0173 tampa b\u016bdu riboti, spausti, pa\u017eeminti \u2013 ypa\u010d berniukus, kurie neatitinka stereotipini\u0173 vyri\u0161kumo norm\u0173.<\/p>\n

\u201eKai per vis\u0105 koridori\u0173 nuaidi \u201eg\u0117jus\u201c \u2013 k\u0105 darome? Ar nutylime? Ar juokiam\u0117s? Ar reaguojame? Dauguma mokytoj\u0173 ir t\u0117v\u0173 \u0161i\u0105 situacij\u0105 mato kaip elgesio ar drausm\u0117s problem\u0105. Bet tai n\u0117ra tik elgesys. Tai \u017eenklas apie kult\u016br\u0105. Vaikinai negauna oficialaus lyti\u0161kumo ugdymo, bet gauna stipr\u0173 socialin\u012f spaudim\u0105 b\u016bti \u201evyri\u0161kiems\u201c. Per grubum\u0105, per paty\u010dias, per jautrumo nepripa\u017einim\u0105\u201c, \u2013 tikina tyr\u0117ja.<\/p>\n

\"Akvil\u0117 <\/p>\n

\u0160i kult\u016bra pavojinga visiems jaunuoliams, o ypa\u010d priklausantiems LGBT+ bendruomenei. \u201eVisiems Lietuvos jaunuoliams tr\u016bksta lyti\u0161kumo ugdymo, bet konkre\u010diai su LGBT+ jaunuoli\u0173 lyti\u0161kumo ugdymu yra i\u0161ties sud\u0117tinga. Neretai tr\u016bksta net elementaraus pripa\u017einimo, kad \u0161ie \u017emon\u0117s yra mokyklos bendruomen\u0117je. Da\u017enai mokyklos tampa vieta, kurioje LGBT+ jaunuoliai nemato nei sav\u0119s, nei galimyb\u0117s b\u016bti suprastiems. Jie ne\u017eino, ar mokytojai juos palaikyt\u0173, jei jie atsivert\u0173, nemato, kad mokykloje b\u016bt\u0173 bent vienas suaug\u0119s \u017emogus, kuris reaguot\u0173 i\u0161gird\u0119s homofobi\u0161k\u0105 juokel\u012f. Tokioje atmosferoje jauni LGBT+ \u017emon\u0117s kartais net nesiekia augti \u2013 j\u0173 tikslas tampa tiesiog i\u0161gyventi. Kaip nors i\u0161tverti, i\u0161likti, nepasitraukti\u201c, \u2013 teigia mokslinink\u0117.<\/p>\n

Pasak jos, mokytojai ir t\u0117vai LGBT+ klausimais da\u017enai jau\u010diasi dar labiau pasimet\u0119 nei lyti\u0161kumo, jie gyvena laikotarpiu, kai sen\u0105sias visuomen\u0117s normas kei\u010dia naujosios. \u201eSvarbu suteikti erdv\u0117s tam pasimetimui. Ne tik spausti keistis, bet ir atverti erdv\u0119 nerimui, klausimams ir pokalbiui\u201c, \u2013 pataria ekspert\u0117. Jos teigimu, kult\u016bra, kurioje galima ne\u017einoti, bet kurioje negalima \u017eeminti \u2013 tai prad\u017eia saugumo visiems \u2013 ne tik tiems, kurie jau\u010dia gr\u0117sm\u0119, bet ir tiems, kurie dar tik mokosi suprasti.<\/p>\n

Kada prad\u0117ti kalb\u0117tis apie lyti\u0161kum\u0105?<\/p>\n

Anot dr. A. Giniotait\u0117s, viena did\u017eiausi\u0173 klaid\u0173, kuri vis dar daroma \u2013 manymas, kad lyti\u0161kumo ugdymas turi ai\u0161ki\u0105 prad\u017eios dat\u0105, tarsi tai b\u016bt\u0173 konkretus pokalbis tam tikrame am\u017eiuje: \u201eLyti\u0161kumo ugdymas netur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti staiga. Tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti nuoseklus, t\u0119stinis procesas nuo pat ma\u017e\u0173 dien\u0173.\u201c<\/p>\n

Ma\u017eiems vaikams lyti\u0161kumo ugdymas \u2013 tai k\u016bno pa\u017einimas, savo k\u016bno dali\u0173 pavadinim\u0173 mokymasis, rib\u0173 supratimas. \u0160ie kasdieniai, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio paprasti dalykai \u2013 jau yra lyti\u0161kumo ugdymas. \u201eJei vaikas tvirtai i\u0161moksta, kad \u201evulva\u201c ar \u201es\u0117klid\u0117s\u201c yra tinkami \u017eod\u017eiai, kad apie savo ribas galima kalb\u0117ti, kad nieko blogo yra pasakyti \u201ene\u201c \u2013 v\u0117liau jam daug lengviau priimti save, saugiai augti ir komunikuoti su kitais\u201c, \u2013 tikina mokslinink\u0117.<\/p>\n

Pasak lyti\u0161kumo ugdymo ekspert\u0117s, ikimokyklinio am\u017eiaus lyti\u0161kumo ugdymui Lietuvoje yra teikiama dar ma\u017eiau d\u0117mesio nei mokykliniam, o b\u016btent tuo metu tur\u0117t\u0173 b\u016bti dedami pamatai tolesniam lyti\u0161kumo ugdymui: \u201eLabai da\u017enai yra laukiama brendimo, kad b\u016bt\u0173 prad\u0117ta kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105, bet tuo metu jau b\u016bna per v\u0117lu. T\u0117vai neretai nori prad\u0117ti kalb\u0117ti, pavyzd\u017eiui, \u0161e\u0161toje klas\u0117je, bet vaikai jau g\u0117dijasi, prie\u0161inasi, slepiasi. Kai vyksta brendimas, vaikai yra itin pa\u017eeid\u017eiami \u2013 jie ne tik neturi \u017eodyno, neturi \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, bet ir patys i\u0161gyvena didelius poky\u010dius. Lyti\u0161kumo ugdymas yra kaip dant\u0173 prie\u017ei\u016bra \u2013 jei nesir\u016bpiname pieniniais, v\u0117liau kent\u0117s nuolatiniai. Jei nesir\u016bpiname ma\u017e\u0173 vaik\u0173 lyti\u0161kumo ugdymu, paauglyst\u0117je bus tik sunkiau.\u201c<\/p>\n

D\u0117stytoja pataria t\u0117vams kuo daugiau dom\u0117tis lyti\u0161kumo temomis, skaityti straipsnius ir knygas apie tai, kaip edukuoti vaikus ir kaip su jais diskutuoti. \u201eO jeigu jau\u010diama, kad nepavyksta per\u017eengti \u0161ios temos barjero \u2013 galima \u0161i\u0105 u\u017eduot\u012f perduoti kitiems: kreiptis \u012f specialistus, papra\u0161yti artimo \u017emogaus, kur\u012f vaikas gerbia ir su kuriuo turi artim\u0105 ry\u0161\u012f, pra\u0161yti mokyklos lyderyst\u0117s.\u201c<\/p>\n

Lyti\u0161kumo pamokos \u2013 ne tik jaunimui<\/p>\n

Tiek t\u0117vai, tiek pedagogai da\u017enai susiduria su baim\u0117mis: k\u0105 pasakys bendruomen\u0117, ar administracija nereaguos pernelyg jautriai, ar nesupyks kiti t\u0117vai? Bet jei \u0161ios baim\u0117s nugali \u2013 vaikas lieka vienas su klausimais, smalsumu ar paty\u010diomis.<\/p>\n

Dr. A. Giniotait\u0117 kvie\u010dia t\u0117vus palaikyti mokyklas, kadangi jose da\u017enai baiminamasi, kad t\u0117vai prie\u0161insis lyti\u0161kumo ugdymui: \u201eKartais u\u017etenka vieno ar dviej\u0173 prie\u0161i\u0161kai nusiteikusi\u0173 t\u0117v\u0173, kad visa klas\u0117 ar net mokykla atsitraukt\u0173 ir needukuot\u0173 moksleivi\u0173 lyti\u0161kumo temomis. O t\u0117v\u0173, kurie palaiko, balsas da\u017enai lieka negirdimas. Reikia i\u0161reik\u0161ti palaikym\u0105 \u2013 net jeigu nedr\u0105su.\u201c<\/p>\n

Pasak mokslinink\u0117s, pati \u0161vietimo sistema taip pat turi augti. Vienkartin\u0117s paskaitos ar kampanijos situacijos nekei\u010dia. Reikia nuoseklumo, sisteminio po\u017ei\u016brio, mokytoj\u0173 parengimo, kvalifikacijos k\u0117limo ir lyderyst\u0117s: \u201eMokykloms link\u0117\u010diau nepasikliauti vienkartin\u0117mis injekcijomis \u2013 viena paskaita nepadarys stebuklo. Reikia stiprinti kvalifikacij\u0105, organizuoti mokymus ir, \u017einoma, kelti klausimus ministerijai.\u201c<\/p>\n

Tyr\u0117ja pabr\u0117\u017eia, kad pirmiausia tur\u0117t\u0173 \u012fvykti vidinis pokytis ir suaugusieji tur\u0117t\u0173 patys i\u0161dr\u012fsti susidurti su lyti\u0161kumo temomis. \u201eNorint su vaikais kalb\u0117tis, pirmiausia reikia patiems suaugusiesiems suaugti \u0161ia tema. Mokytis. Atverti save. Ir neb\u016btina visko \u017einoti \u2013 vaikai nesitiki, kad \u017einosim visus atsakymus. Jie tik nori b\u016bti i\u0161girsti. U\u017etenka pasakyti: a\u0161 ne\u017einau, bet noriu apie tai pasikalb\u0117ti\u201c, \u2013 dr\u0105sina dr. A. Giniotait\u0117. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kod\u0117l apie lyti\u0161kum\u0105 taip sunku kalb\u0117ti \u2013 net tada, kai \u017einome, kad tai svarbu? Kod\u0117l t\u0117vai laukia, kol…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":106576,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,130,1388,23,22,28,29,15534,500,26,27,692],"class_list":["post-106575","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-lytiskumas","tag-meile","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-seksas","tag-tevai","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vaikai"],"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106575","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106575"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106575\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106576"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106575"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106575"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106575"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}