\u00a0<\/p>\n
Vakar\u0173 pasaulio \u017emogus, Romo nuomone, susid\u016br\u0119s su alternatyva, k\u0105 pasirinkti, renkasi vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173: arba Diev\u0105, arba pasaul\u012f, kuris vietoj Dievo si\u016blo, trumpai tariant, seks\u0105 lifte, seks\u0105 tualete ir ant virtuv\u0117s stalo…<\/p>\n
M\u016bs\u0173 pokalbio tema u\u017esimezg\u0117 po to, kai nety\u010dia pama\u010diau re\u017eisier\u0117s Lilijos Vjuginos dokumentin\u012f film\u0105 \u201eRomanas apie Roman\u0105” apie pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytoj\u0105 Romen\u0105 Gary (\u0161iemet jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti rodomas kino teatruose).<\/p>\n
Viename jo epizode u\u017efiksuotas ir R. Ramanauskas, daug prisid\u0117j\u0119s, kad prie\u0161 tris de\u0161imtme\u010dius lietuviai atrast\u0173 \u0161\u012f literat\u016bros mil\u017ein\u0105 gimus ir gyvenus Vilniuje, ir neabejotinai atsimint\u0173, kad tik Romo iniciatyvos ir pastang\u0173 d\u0117ka Jono Basanavi\u010diaus gatv\u0117je i\u0161kilo \u0161viesaus atminimo skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurtas paminklas genialiam pranc\u016bzui; jo id\u0117j\u0105 – berniuko, pasiry\u017eusio i\u0161 meil\u0117s mergaitei suvalgyti kalio\u0161\u0105,- irgi pamet\u0117jo Romas.<\/p>\n
Dokumentin\u0117je juostoje ra\u0161ytojas Fransua Anri Dezerablas (Francois-Henri Deserable), su kuriuo kalbasi ir Romas, prisipa\u017e\u012fsta, kad Romenas Gary – jo gyvenimo \u017emogus.<\/p>\n
\u0160i i\u0161tarm\u0117 man pasirod\u0117 tinkanti m\u016bs\u0173 laikams – kai pasirenki gyvenimo \u017emogumi ne gyv\u0105, konkret\u0173 \u017emog\u0173, o fig\u016br\u0105 televizijoje ar internete ir imi ja sekti.<\/p>\n
– \u0160iais neskaitymo laikais daugeliui autoritetu tampa nebe \u017emogus, nusi\u017ei\u016br\u0117tas i\u0161 istorijos ar knygos, bet koks nors tipas, paimtas i\u0161 interneto ar televizijos. Gal tai n\u0117ra blogai, juk ir popkult\u016bra, kaip sak\u0117 kadaise vienas didis re\u017eisierius, yra tarsi liga, kuri savaime praeis…<\/p>\n
– Taip, tai realus, bet banalus variantas. Jeigu netreniruotas skaityme, savo nuomon\u0117s neturintis \u017emogus per medijas, per televizijas, per gyvenim\u0105 internete kasdien praris tam tikr\u0105 porcij\u0105 netiesiogini\u0173 instrukcij\u0173, kas i\u0161 to i\u0161eis? Daug \u0161ans\u0173 tokiam tapti naudingu idiotu, veikian\u010diu pagal jam primestas \u017eaidimo taisykles.<\/p>\n
Juk argi ne d\u0117l to LRT generalin\u0117s direktor\u0117s gynimas sutrauk\u0117 tokias dideles minias? \u010cia tas pat, kaip negerian\u010diam \u017emogui kasdien didinti g\u0117rimo dozes ir paskui steb\u0117tis, kaip jis staiga tapo alkoholiku, – juk veikimo principas pana\u0161us…<\/p>\n
– Romai, k\u0105 pats laikytum\u0117t savo gyvenimo \u017emogumi?<\/p>\n
– Sunkus klausimas. Prakti\u0161kai ne\u012fmanoma atsekt, kas, pavyzd\u017eiui, pl\u0117t\u0117 mano m\u0105stym\u0105, vaizduot\u0119, d\u016b\u0161i\u0105 tiek per knygas, tiek per kin\u0105, tiek per vaizd\u0105, pamatyt\u0105 televizijoj, per atsitiktin\u012f susid\u016brim\u0105 kelion\u0117je su nepa\u017e\u012fstamu \u017emogumi, per nutvert\u0105 moters \u017evilgsn\u012f, kuris ka\u017ekod\u0117l vis dar teb\u0117ra \u012fsmig\u0119s manyje… ne\u012fmanoma susisteminti, kas mums daro \u012ftak\u0105 per vis\u0105 m\u016bs\u0173 istorij\u0105. Per savo tok\u012f keistai tir\u0161t\u0105 blog\u0105ja prasme gyvenim\u0105 prisimenu atvej\u012f, t\u0105 laiko juost\u0105, kai jau i\u0161siskyr\u0119s, lik\u0119s vienas, pasimet\u0119s ir \u012fklimp\u0119s \u012f g\u0117rim\u0105, gimini\u0173 d\u0117ka buvau pakliuv\u0119s \u012f ligonin\u0119.<\/p>\n
Ten mane u\u017egul\u0117 toks ne\u017emoni\u0161kas li\u016bdnumas, tokia juoda neviltis d\u0117l ateities, kad atrod\u0117, Vie\u0161patie, kad kas brauning\u0105 man duot\u0173… ir tuo metu pagal pasaulio dramaturgijos d\u0117snius ateina \u017einut\u0117: \u201eMes su Domu jus labai mylime”… Iki dabar gniau\u017eia gerkl\u0119 tai prisiminus…<\/p>\n
T\u0105 \u017einut\u0119 para\u0161\u0117 marti Tania (aktor\u0117 Liutajeva, Domas – Romo an\u016bkas – D.\u0160.), jau i\u0161siskyrusi su mano s\u016bnumi, bet dar gyvenanti Vilniuje; ji \u017einojo mano klystkeli\u0173 peripetijas. Perskai\u010diau ir kaip \u0117miau raudoti toj ligonin\u0117j, tarp t\u0173 veid\u0173, nelabai subtili\u0173, ne pirmo gro\u017eio, nelabai skust\u0173, kad i\u0161siraudoj\u0119s pajutau katars\u012f, tarsi i\u0161sivalym\u0105: turiu gyvent. Tad ar \u012fmanoma sugrupuoti, kas i\u0161 vis\u0173 gyvenimo \u017emoni\u0173 dar\u0117 man didesn\u0119 \u012ftak\u0105? Ar tas, kuris atv\u0117r\u0117 mano prigimt\u012f, ar pavyzd\u017eiui, tas, kuris gelb\u0117jo sk\u0119stant\u012f b\u0117doje?..<\/p>\n
– Ar tas, kuris, tarkim, skandino? Juk b\u016bta ir toki\u0173?<\/p>\n
– Apskritai teatro terp\u0117, kur kerojo egoizmas, konkurencija, pavydas, buvo gana trapi, nes buvo pasinaudojama menkiausiu tavo slystel\u0117jimu ar, neduokdie, parodytu silpnumu. \u0160it\u0105 i\u0161bandym\u0105 irgi reik\u0117jo praeiti, bet kad ir kaip b\u016bt\u0173 keista, jis gr\u016bdino mane.<\/p>\n
– \u012edomu, Romai, kas mums padar\u0117 did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105, kad socialiniuose plotuose taip saldu niekinti vieniems kitus?<\/p>\n
– Taip veikia \u0161iandien nelabasis, arba, jei norit, piktos j\u0117gos po apgaulinga humanizmo priedanga. Paradui diriguoja visa\u017einiai \u201eteisuoliai”, jiems nepritarian\u010dius laikantys \u017eemesn\u0117s r\u016b\u0161ies \u017emon\u0117mis – \u201evatnikais”, \u201ekremliniais” ir t.t. ir pan.<\/p>\n
J\u0173 geb\u0117jimai atpa\u017einti \u201eprie\u0161us” ir net m\u0117gautis juos darant, darniai vieningai pliekiant ir niekinant, daro pasaul\u012f ir var\u017eyb\u0173, ir teatro arena, kurioje, net pavydu, jauni \u017emon\u0117s, u\u017eaug\u0119 visuotinio pozavimo ir teatrali\u0161kumo atmosferoje, prie\u0161 kameras jau\u010diasi visi\u0161kai laisvai (man net seil\u0117 nuteka, prisiminus savo kart\u0105, kuri tiesioginiame eteryje atrodydavo kaip ap\u0161alusi)… Kaip bacila, kaip infekcin\u0117 liga Vakar\u0173 pasaulyje plinta toks \u017eaidimas. U\u017etat \u017emogus, \u0161iandien ir turi pasirinkti arba Diev\u0105, arba pasaul\u012f…<\/p>\n
– Pasirinkimas tiktai toks: arba Dievas, arba \u017eaidimas?<\/p>\n
– Prisimenat, k\u0105 mokiniui Petrui, kai tas bando paprie\u0161taraut Dievo valiai \u017eem\u0117je, atsako Kristus? Jis sako: \u201eEik \u0161alin, \u0161\u0117tone, tu kalbi ne Dievo, o \u017emoni\u0173 kalba”… Tik\u0117jim\u0105 europie\u010diai yra pamet\u0119 bema\u017e nuo Pranc\u016bz\u0173 revoliucijos laik\u0173, \u017einoma, jis buvo naikinamas palengv\u0117le, nyko i\u0161 l\u0117to ir \u0161iandien Europos S\u0105jungos politika yra atsi\u017eegnojusi nuo krik\u0161\u010dionyb\u0117s.<\/p>\n
D\u0117l fasono vaizduojama tolerancija Ba\u017eny\u010diai, net pavaik\u0161toma \u012f j\u0105, nors, \u017ei\u016br\u0117kite, be deramos pagarbos: \u0161it m\u016bs\u0173 premjer\u0117 per mi\u0161ias lieka s\u0117d\u0117ti tuo metu, kai reikia stotis, – tai kult\u016brinio \u0161ou elementas pasirodyti ba\u017eny\u010dioje? Kur kas garbingiau elg\u0117si Ram\u016bnas Karbauskis, nors puolamas i\u0161 vis\u0173 kamp\u0173, padarytas vos ne prie\u0161u, bet jis, senojo lietuvi\u0173 tik\u0117jimo \u0161alininkas, tiesiog aplenkdavo ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n
\u017dod\u017eiu, \u017emonijos teatras vyksta visame kame, tokia visuotin\u0117, tikslingai demagogi\u0161ka vaidykla. Jei ji b\u016bt\u0173 vykusi m\u016bs\u0173 jaunyst\u0117s dienomis, mes, berniukai, i\u0161 teism\u0173 neb\u016btume i\u0161sipainioj\u0119. Juk po premjeros, b\u016bdavo, kai po keli\u0173 kokteili\u0173, vienu metu imdavo vertis pragaras ir dangus, imdavai ir priglausdavai stipriau dam\u0105 prie sav\u0119s.<\/p>\n
\u012esivaizduokite, kas b\u016bt\u0173 buv\u0119, jeigu pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diui, dama, kaip \u012fprasta m\u016bs\u0173 dienomis, b\u016bt\u0173 u\u017eprotestavusi, pareik\u0161dama, kad tu, niek\u0161e, tada neatsiklausei, kad at\u0117mei jos mieg\u0105 ir sugriovei gyvenim\u0105?<\/p>\n
Vis d\u0117lto, net ker\u0161ijant epochai, i\u0161 kurios i\u0161\u0117jome, tvirtinant, kad viskas joje buvo juodai blogai, nei\u0161k\u0119siu nepasak\u0119s, kad joje buvo daug tikresni\u0173 \u017emoni\u0173, o ma\u017eiau toki\u0173, kurie \u012fgud\u0119 totaliai, gudriai ir rafinuotai vaidinti. Net nustembi kartais: jie net \u0161nek\u0117ti visi moka kaip i\u0161 magnetofono juostos. Arba kaip vakarie\u010diai filmuose \u0161tampuoti tuos pa\u010dius vaizdus: seksas lifte, tualete ar ant virtuv\u0117s stalo, plius dviej\u0173 vyruk\u0173 bu\u010dinys, plius dvi damos, viena kit\u0105 lau\u017eian\u010dios lifte (mano galva, tai visi\u0161kai beprotyb\u0117),- toks beproti\u0161kas bepro\u010di\u0173 teatras, kuriam \u012fkandin seka net sant\u016brieji skandinavai…<\/p>\n
– Moterys j\u016bs\u0173 gyvenime bus suvaidinusios nemenk\u0105 vaidmen\u012f, tiesa?<\/p>\n
– Tiesa. I\u0161 d\u0117kingumo joms kadaise buvau u\u017esived\u0119s \u012frodin\u0117ti, kad ir \u0160ekspyras buvo moteris. Taip jau nutiko, kad Did\u017eio Re\u017eisieriaus valia moterys mane atved\u0117 \u012f tik\u0117jim\u0105 ir \u012f menus. Pradin\u0117je mokykloje mokytoja Marcel\u0117 Dovydaitien\u0117 bus atradusi k\u016brybin\u0119 mano ra\u0161in\u0117li\u0173 gysl\u0105. Kai baig\u0117me keturias klases, ji visiems para\u0161\u0117 po atsisveikinimo lai\u0161k\u0105. Man ji para\u0161\u0117: \u201eRomai, visada smagu skaityti tavo ra\u0161in\u0117lius, bet tur\u0117k omenyje, kad ra\u0161ai nedailiai, kartais netvarkingai, da\u017enai sutepi”…<\/p>\n
Plius m\u016bs\u0173 \u0161eimoje buvo aukl\u0117 Barboryt\u0117, mes j\u0105 vadinome cioce, kuri kone kiekvien\u0105 vakar\u0105 mudu su seseria vesdavosi \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. T\u0117vas buvo tarybinis direktorius, mama – jauna kult\u016bros ministerijos darbuotoja, – dr\u0105s\u016bs, kai pagalvoji, buvo \u017emon\u0117s…<\/p>\n
– Netikiu, kad eidavot ba\u017eny\u010dion su dideliu d\u017eiaugsmu.<\/p>\n
– Ai\u0161ku, buvo ir nuobodu, ir nekantru, nes pamaldos vykdavo lotyn\u0173 kalba, bet kokio gra\u017eumo moteris buvo Barboryt\u0117. Kai perskaitydavau Pu\u0161kino paminklo pap\u0117d\u0117je mamai suregzt\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f, ji sakydavo: \u201eTas vaikas turb\u016bt ilgai negyvens, jis per geras \u0161itai \u017eemei”, – suprask, gabus ir jautrus, parne\u0161a eil\u0117ra\u0161t\u012f mamai apie gamt\u0105, ki\u0161k\u012f ir dar ka\u017ek\u0105. Kaip \u0161ventasis beveik… (Juokiasi.)<\/p>\n
Ji padar\u0117 man toki\u0105 \u012ftak\u0105, kad tarybiniais komjaunuoli\u0173 laikais net \u017emonos (Romas – dukart ved\u0119s, dukart i\u0161siskyr\u0119s – D.\u0160.) juokdavosi i\u0161 man\u0119s, kad kiekvien\u0105 vakar\u0105, kad ir koks b\u016bdavau po baliaus pavarg\u0119s, visuomet \u017eegnodavausi prie\u0161 mieg\u0105.<\/p>\n
Taigi ra\u0161ymo d\u017eiaugsm\u0105 man atv\u0117r\u0117 pradin\u0117s klas\u0117s mokytoja, rus\u0173 literat\u016bros mokytoja Roza Glinter\u0161\u010dik atv\u0117r\u0117 tikros literat\u016bros skon\u012f ir pa\u017eadino manyje aktoryst\u0117s saldyb\u0119. Paskui buvo prof. Irena Vai\u0161yt\u0117, mudu su Aru (\u0161viesaus atminimo Ar\u016bnu Storpir\u0161\u010diu – D.\u0160.) praleidusi \u012f Konservatorij\u0105 dar be vidurin\u0117s baigimo atestato (j\u012f pristat\u0117m v\u0117liau, i\u0161laik\u0119 patais\u0105); dabartiniais laikais, tai b\u016bt\u0173 skandalas…<\/p>\n
Paskui patekau \u012f savo pirmos re\u017eisier\u0117s Irenos Bu\u010dien\u0117s rankas, ji skyr\u0117 pagrindinius vaidmenis dar \u017ealiam artistui, kuris gal\u0117jo, kaip daugelis, likt pusiau epizode, pusiau masuot\u0117je. Apipiltas vaidmenimis, gal net per anksti patyriau, kas yra vadinamasis nuovargis, kai i\u0161lepintas s\u0117km\u0117s nebesitiki sulaukti gero vaidmens, nes beveik visus tokius esi jau suvaidin\u0119s… \u0160ios moterys visomis prasm\u0117mis \u012ftakojo gyvenim\u0105, nes pakeit\u0117 jo krypt\u012f. Atv\u0117r\u0117 krypt\u012f tiek moksle, tiek profesijoj, tiek karjeroj.<\/p>\n
Pana\u0161i\u0105 \u012ftak\u0105, kaip ir reali\u0173 gyv\u0173 \u017emoni\u0173, kartais gal net didesn\u0119, dar\u0117 atsiv\u0117rimai per literat\u016br\u0105 ir kitus \u0161alutinius dalykus, kaip kinas, teatras ir pan., bet vis d\u0117lto ry\u0161kiausiai mane bus paveikusi literat\u016bra. Laikas, kai gali ir u\u017everst knyg\u0105, ir pagalvot, ir a\u0161ar\u0105 nubraukt, ir, atvirk\u0161\u010diai, pasijuokt. Nesakau, ar tai vien tiktai \u012f gera i\u0161\u0117jo; su Aru pasi\u0161nek\u0117davom, kad mus gal kiek ir pagadino literat\u016bra, nes nor\u0117davom nepasiekiamai daug. Ir b\u016bti pleibojais, ir nustebint damas, ir i\u0161laikyt hemingv\u0117ji\u0161k\u0105 vyri\u0161kumo etalon\u0105: kai sant\u016bri i\u0161or\u0117 t\u0117ra aisbergo vir\u0161\u016bn\u0117, o visa tavo esyb\u0117 – tarsi po vandeniu…<\/p>\n
Suima juokas prisiminus, kaip su Aru, u\u017euot tvarkingai, kaip visi normal\u016bs \u017emon\u0117s, aplenk\u0119 did\u017eiul\u0119 duob\u0119, per j\u0105 trumpinome keli\u0105: leidom\u0117s dugnan ir rop\u0161t\u0117m\u0117s \u012f vir\u0161\u0173, na, o kart\u0105, kai buvo pana\u0161us laikas, kaip dabar, beveik pasiek\u0119s vir\u0161\u0173, paslydau ir nuva\u017eiavau atbulas keturiomis, bet va\u017eiavau dugnan, pasak Aro, begaliniai tauriu veidu, kaip koks grafas Montekristas…<\/p>\n
B\u016bdavo, net kvap\u0105 u\u017eima, kai randi sav\u0105 ra\u0161ytoj\u0105: t\u0105 pat\u012f Selind\u017eer\u012f (\u201eRugiuose prie bedugn\u0117s”), Markes\u0105 (\u201e\u0160imtas met\u0173 vienatv\u0117s”), t\u0105 pat\u012f Vulf\u0105 (\u201e\u017dvelk, angele, \u012f savo b\u016bst\u0105”), t\u0105 pat\u012f Gary prie\u0161 30 met\u0173 ir jo roman\u0105 \u201eAu\u0161ros pa\u017eadas” – toks gro\u017eis ir tiek subtilios saviironijos…<\/p>\n
– Regis, jus ir Gary artinantis bruo\u017eas – ne tik saviironija, bet ir abiej\u0173 likim\u0105 l\u0117musios moterys?<\/p>\n
– Pasirodo, mudviej\u0173 ir tose pa\u010diose gatv\u0117se gyventa, ir mano vaikyst\u0117s Vilnius nedaug kuo nuo jo vaikyst\u0117s Vilniaus buvo pasikeit\u0119s… Tokie fantastiniai sutapimai.<\/p>\n
Gana tikslus A.\u0160openhauerio pasteb\u0117jimas, apib\u016bdinantis, kuo skiriasi genijus nuo talento: talentas pataiko \u012f taikin\u012f, \u012f kur\u012f niekas kitas negali pataikyti, o genijus pataiko \u012f taikin\u012f, kurio kiti net nemato. Pavyzd\u017eiui, Vladimiras Nabokovas niekada nesuprato, kad \u017emog\u017eudys ir prostitut\u0117 kal\u0117jime gal\u0117t\u0173 skaityti \u0160vent\u0105j\u012f ra\u0161t\u0105, laik\u0117 tai ra\u0161ytojo Fiodoro Dostojevskio i\u0161sigalvojimu \u201eNusikaltime ir bausm\u0117je”, nors didieji nusikalt\u0117liai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 geba atsiversti \u012f \u0161ventuosius. Taigi man Dostojevskis – genijus, o Nabokovas – tik talentas…<\/p>\n
– R.Gary gyvenim\u0105 baig\u0117 savi\u017eudybe. Ar \u012ftikinama juostos \u201eRomanas apie Roman\u0105” prielaida, es\u0105 jis taip pasielg\u0117 nusivyl\u0119s literat\u016bros galia teigiamai paveikti \u017emog\u0173?<\/p>\n
– Mano nuomone, grei\u010diausiai j\u012f ap\u0117m\u0117 neviltis, pajutus senkant\u012f vyri\u0161kum\u0105. Juk R. Gary gars\u0117jo kaip meilu\u017eis, lovos \u017eaid\u0117jas, \u012f tiek istorij\u0173 jis buvo \u012fklimp\u0119s, net ir s\u016bn\u0173 pas dam\u0105 ved\u0117si, kad padaryt\u0173 vyru. Tai atsiliep\u0117 ir jo k\u016brybai, nes kai kuriems berniukams Erosas yra nei\u0161vengiamas k\u016brybos palydovas. V\u0117lyvose jo knygose juntama depresuojan\u010dio \u017emogaus destrukcija, i\u0161skyrus paskutin\u012f roman\u0105 \u201eAitvarai”, kur ra\u0161ytojas sugr\u012f\u017eta \u012f k\u016brybos \u0161vies\u0105.<\/p>\n
Deja, Gary buvo ateistas, nors ir tikintis stebuklais, nors ir jau\u010diantis, kad pasaulis yra daugiau, negu gali matyti m\u016bs\u0173 akys. Kalb\u0117damas su pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytoju Dezerablu sakiau, kad pagrindin\u0117 Gary b\u0117da, matyt, buvo ta, kad jis netapo tikin\u010diu \u017emogumi, tik \u0161ita mintis liko u\u017eu ekrano…<\/p>\n
– Ateina kada galas \u012ftakoms? Gal tuomet, kada \u017emogus pats ima daryti \u012ftak\u0105 kitiems?<\/p>\n
– Dar n\u0117ra pabaigos, nors dabartinis mano laikas yra labai skausmingas. B\u016bdamas fizi\u0161kai suvar\u017eytas (d\u0117l traumuoto stuburo – D.\u0160.), esu priverstas reg\u0117ti pasaul\u012f pro lang\u0105, medijas, bet ir tokiomis aplinkyb\u0117mis tikiuosi, vis k\u0105 nors nauja su\u017einau ar \u012fsisavinu. Tikiuosi, kad \u0161is procesas nesibaigs, kad gyvenimo mokslai truks net iki paskutinio \u201eate”, ir ne m\u016bs\u0173 reikalas svarstyt: reiks, nereiks, kada prireiks… Tai jau mums nepavald\u017eios Did\u017eiosios Re\u017eis\u016bros reikalas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u00a0 Vakar\u0173 pasaulio \u017emogus, Romo nuomone, susid\u016br\u0119s su alternatyva, k\u0105 pasirinkti, renkasi vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173: arba Diev\u0105,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":106682,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[904,25,30,31,20735,34,35,20733,20736,24,3335,20734,32,33,37,39,36,38,519,40,23,22,28,29,8521,886,26,27,20732],"class_list":["post-106681","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-aktorius","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dovydaitiene","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gary","tag-glinterscik","tag-headlines","tag-karbauskis","tag-kvintas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lrt","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-ramanauskas","tag-teatras","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vjugina"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116074791747857088","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106681","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106681"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106681\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106681"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106681"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106681"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}