{"id":106938,"date":"2026-02-15T20:47:10","date_gmt":"2026-02-15T20:47:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/106938\/"},"modified":"2026-02-15T20:47:10","modified_gmt":"2026-02-15T20:47:10","slug":"ukrainos-fronte-prasidejo-atbuline-sunu-evoliucija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/106938\/","title":{"rendered":"Ukrainos fronte prasid\u0117jo atbulin\u0117 \u0161un\u0173 \u201eevoliucija\u201c"},"content":{"rendered":"

Nors evoliuciniai poky\u010diai paprastai vyksta \u0161imtme\u010diais, negailestingos i\u0161gyvenimo s\u0105lygos Ukrainoje \u0161iuos procesus sutrumpino iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, ir tai, kas vyksta su buvusiais naminiais \u0161unimis, gyvenan\u010diais netoli fronto, primena atbulin\u0119 evoliucij\u0105, remdamasi \u201eThe New York Times\u201c (NYT) publikacija ra\u0161o Ukrainos \u017einiasklaida.<\/p>\n

Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 gruod\u012f \u017eurnale \u201eEvolutionary Applications\u201c pasirod\u0117 mokslinis tyrimas, kurio autoriai analizavo karo pasekmes naminiams, bet be \u0161eiminink\u0173 likusiems \u0161unims. Mokslininkai surinko duomenis apie 763 \u0161unis i\u0161 devyni\u0173 Ukrainos region\u0173. Komanda bendradarbiavo su gyv\u016bn\u0173 prieglaudomis, o veterinarai ir savanoriai rinko informacij\u0105 apie beglobius \u0161unis<\/a> tiek palyginus saugiose, tiek gana pavojingose teritorijose.<\/p>\n

\"\u0160uo <\/p>\n

Ta\u010diau rinkti duomenis fronte buvo daug sunkiau. \u0160iam darbui vadovavo Lvivo Ivano Franko universiteto zoologas Ihoris Dykij, kuris pats dvejus metus, pradedant nuo 2022-\u0173j\u0173, kaip savanoris tarnavo Ukrainos ginkluotosiose paj\u0117gose \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 netoli Limano Donecko srityje, o v\u0117liau netoli Charkivo, esan\u010dio prie sienos su Rusija<\/a>, remdamasi NYT nurodo unian.net.<\/p>\n

\u201eZari\u010dn\u0117s kaime kartu su mumis gyveno daug benami\u0173 \u0161un\u0173. Jie buvo apimti siaubo nuo karini\u0173 veiksm\u0173, kai kurie patyr\u0119 kont\u016bzijas. Vienam ma\u017eam \u0161uneliui buvo l\u016b\u017eusi ir netinkamai sugijusi letena, tod\u0117l jis visiems laikams liko rai\u0161as. Kitas \u0161uo per sprogim\u0105 buvo netek\u0119s vienos akies\u201c, \u2013 li\u016bdnais prisiminimais dalijosi moksl\u0173 daktaras I. Dykij.<\/p>\n

Tiek jis, tiek kiti ukrainie\u010di\u0173 kariai \u201ejuos maitino, suteikdavo jiems pastog\u0119 ir medicinin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105, kiek tai buvo \u012fmanoma\u201c, pasakojo zoologas.<\/p>\n

Tyrimo metu daugiausia d\u0117mesio buvo skiriama naminiams \u0161unims, nors dauguma j\u0173 jau nebetur\u0117jo \u0161eiminink\u0173 ir gyveno kaip benamiai. Karo metu naminiai \u0161unys buvo patogiausias mokslini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 objektas, nes duomen\u0173 rinkimas apie juos nereikalavo specialios \u012frangos ar \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir nek\u0117l\u0117 papildomo pavojaus \u017emon\u0117ms, savo tyrime \u201eEvolutionary Applications\u201c ai\u0161kino mokslininkai. <\/p>\n

\"Ukrainie\u010di\u0173 <\/p>\n

\u201eNuo pat karo Ukrainoje prad\u017eios pad\u0117tis su naminiais gyv\u016bnais<\/a> yra labai li\u016bdna\u201c, \u2013 teig\u0117 pagrindin\u0117 straipsnio autor\u0117, Lvivo universiteto zoolog\u0117 Mariia Marciv. Kai kurie gyventojai pasi\u0117m\u0117 savo augintinius su savimi, ta\u010diau daug gyv\u016bn\u0173 buvo tiesiog palikti gele\u017einkelio stotyse arba liko vieni okupuotose teritorijose.<\/p>\n

Dauguma mokslinink\u0173 komandos i\u0161vad\u0173 rodo, kad fronto linijose pasilik\u0119 \u0161unys per steb\u0117tinai trump\u0105 laikotarp\u012f supana\u0161\u0117jo su laukin\u0117mis gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161imis, pavyzd\u017eiui, vilkais, kojotais ar dingais, ra\u0161o tsn.ua.<\/p>\n

Tarp surinkt\u0173 duomen\u0173 buvo daugyb\u0117 tokios transformacijos pavyzd\u017ei\u0173: tarp fronto \u0161un\u0173 beveik nebeliko trumpasnuki\u0173 individ\u0173, primenan\u010di\u0173 brachicefal\u0173 veisles (pranc\u016bz\u0173, angl\u0173 buldogus, bokserius, Bostono terjerus ir pan.), arba ilgasnuki\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f taksus. Daugelis \u0161un\u0173 tur\u0117jo ma\u017eesn\u012f k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI). Pakito net aus\u0173 forma: dominavo smailiaausiai \u0161unys, o ne nul\u0117pausiai. <\/p>\n

\u201eFronte i\u0161 tikr\u0173j\u0173 da\u017eniau i\u0161gyvena \u0161unys, turintys \u201elaukinio\u201c fenotipo po\u017eymi\u0173: sta\u010dias ausis, tiesi\u0105 uodeg\u0105, ma\u017eiau baltos kailio spalvos\u201c, \u2013 elektroniniame lai\u0161ke ra\u0161\u0117 moksl\u0173 daktar\u0117 M. Marciv. Tyrimo bendraautor\u0117, doktorant\u0117 Malgorzata Witek i\u0161 Gdansko universiteto Lenkijoje prid\u016br\u0117, jog \u201ekaras<\/a> veikia kaip galingas filtras, atsijojantis bruo\u017eus, kurie pagerina i\u0161gyvenim\u0105 ekstremaliomis s\u0105lygomis\u201c.<\/p>\n

NYT publikacijoje pa\u017eymima, kad Ukrainos karo zonose buvo pasteb\u0117tos ir kitos laukin\u0117ms gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ims b\u016bdingos \u0161un\u0173 savyb\u0117s: ma\u017eiau sen\u0173, paliegusi\u0173 ir su\u017eeist\u0173 gyv\u016bn\u0173, bet daugiau \u012f gaujas susib\u016brusi\u0173 \u0161un\u0173.<\/p>\n

\"Benamis <\/p>\n

\u201eLabiausiai mus nustebino tai, kaip greitai pasirei\u0161k\u0117 \u0161ie poky\u010diai. Karas [evoliucijos mastais] trunka palyginus neilgai, ta\u010diau skirtumai tarp fronto \u0161un\u0173 ir kit\u0173 populiacij\u0173 jau yra labai ry\u0161k\u016bs\u201c, \u2013 sak\u0117 M. Witek. Vis d\u0117lto mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad \u0161i\u0173 i\u0161vad\u0173 nereik\u0117t\u0173 interpretuoti kaip karo paspartintos evoliucijos. <\/p>\n

\u201e\u0160un\u0173 poky\u010diai, kuriuos stebime, vyksta per greitai, kad juos b\u016bt\u0173 galima paai\u0161kinti molekuline evoliucija\u201c \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 M. Witek.<\/p>\n

I\u0161 tikr\u0173j\u0173 karo s\u0105lygomis i\u0161gyvena tik tie \u0161unys, kurie turi parankesni\u0173 savybi\u0173. Pavyzd\u017eiui, ma\u017eesnio k\u016bno svorio \u0161uo re\u010diau aktyvuoja prie\u0161tankin\u0119 min\u0105, jam lengviau pasisl\u0117pti u\u017edaroje erdv\u0117je, ir jis yra ma\u017eesnis taikinys \u0161rapneliams.<\/p>\n

Nepaisant to, kad \u0161unys \u012fgavo sulauk\u0117jusi\u0173 gyv\u016bn\u0173 bruo\u017e\u0173, daugumos j\u0173 mityba i\u0161liko priklausoma nuo \u017emoni\u0173 ir jie tik papildo savo racion\u0105 augalais bei atsitiktine med\u017eiokle. Kartais \u0161unys i\u0161gyvena \u0117sdami \u017euvusi\u0173 kari\u0173 k\u016bnus \u2013 tyrimo metu mokslininkai u\u017efiksavo tris atvejus, kai \u0161uo grau\u017e\u0117 palaikus atvirame lauke (da\u017eniausiai \u0161unys \u0117sti \u017emogaus lavon\u0105 i\u0161 alkio pradeda tuomet, jei \u012fstringa u\u017edarytoje patalpoje su mirusiu \u0161eimininku, pa\u017eymi autoriai).<\/p>\n

Dal\u012f \u0161un\u0173 globoti pa\u0117m\u0117 Ukrainos kariuomen\u0117. Ta\u010diau mokslininkai fronto linijose pasteb\u0117jo ir toki\u0173 \u0161un\u0173, kuri\u0173 i\u0161gyvenimas nuo \u017emoni\u0173 nebepriklaus\u0117. \u201eTai galima vertinti kaip sulauk\u0117jim\u0105 \u2013 gr\u012f\u017eim\u0105 prie gyvenimo, kai gyv\u016bnas nuo \u017emogaus nebepriklauso\u201c, \u2013 teig\u0117 projekto vadov\u0117, biolog\u0117 Malgorzata Pilot i\u0161 Gdansko universiteto.<\/p>\n

Gr\u0117sm\u0117 visai ekosistemai<\/p>\n

Nors tyrimas apsiribojo tik \u0161unimis, jis i\u0161k\u0117l\u0117 klausim\u0173 ir apie platesnes karo daromos \u017ealos ekologijai pasekmes. Tyrimas su \u0161unimis parod\u0117, kad karas gali b\u016bti intensyvios ir greitos nat\u016bralios atrankos veiksnys, kurio poveikis prilygsta didelio masto gamtin\u0117ms ar antropogenin\u0117ms nelaim\u0117ms.<\/p>\n

\u201e\u012erodymai, kad karo siaubas turi did\u017eiul\u0117s neigiamos \u012ftakos \u0161unims, yra pavojaus signalas ir kitoms r\u016b\u0161ims, kurios yra ne tokios judrios ir kuri\u0173 mityba bei buvein\u0117s yra daug siauresn\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 projekte nedalyvav\u0119s Australijos Deakino universiteto laukin\u0117s gamtos ekologas Euanas Ritchie.<\/p>\n

Ataka prie\u0161 \u0161un\u0173 prieglaud\u0105<\/p>\n

Atakos metu nukent\u0117jo ir prieglaudos darbuotoja. Sprogimo banga taip pat suniokojo prieglaudos statinius bei infrastrukt\u016br\u0105. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nors evoliuciniai poky\u010diai paprastai vyksta \u0161imtme\u010diais, negailestingos i\u0161gyvenimo s\u0105lygos Ukrainoje \u0161iuos procesus sutrumpino iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, ir tai,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":106939,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,20769,30,31,2173,34,35,9593,3857,24,815,121,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,14503,119,3712,26,27,74,75,76],"class_list":["post-106938","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-beglobiai-sunys","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-evoliucija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-frontas","tag-gyvunai","tag-headlines","tag-karas","tag-karas-ukrainoje","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-prieglauda","tag-rusija","tag-suo","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116076612365016961","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106938","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106938"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106938\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106939"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106938"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106938"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106938"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}