Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstyb\u0117s skola siek\u0117 24,8 mlrd. eur\u0173 arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).<\/p>\n
Pasak G. \u0160imkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra ma\u017eesn\u0117 nei kitose euro zonos valstyb\u0117se. \u012edomu, kad 2019-aisiais m\u016bs\u0173 \u0161alies skola siek\u0117 35,9 proc. BVP – vadinasi, per metus ji i\u0161augo net 15 proc. Tai ai\u0161kinama kaip nei\u0161vengiama pandemijos pasekm\u0117.<\/p>\n
Kaip bekalb\u0117sime, \u0161i skola metai i\u0161 met\u0173 auga, o jos ap\u010diuopiamam suma\u017einimui galimybi\u0173 nematyti. Milijardin\u0117s pal\u016bkanos, kuriuos mokame visi, i\u0161keliauja ka\u017ekam i\u0161 Lietuvos. O kaip buvo praeityje?<\/p>\n
Deja, istorija mums rodo, kad, bent jau XX am\u017eiuje, ne\u012fsiskolinusi\u0173 valstybi\u0173 neegzistavo. Matyt, tai nei\u0161vengiamas ekonominis procesas. Tik i\u0161kyla svarbus klausimas: ar skola auga, ar ma\u017e\u0117ja?<\/p>\n
Valstyb\u0117s skola – tai, be jokios abejon\u0117s, na\u0161ta valstyb\u0117s gyventojams. Ar galima t\u0105 na\u0161t\u0105 po truput\u012f ma\u017einti? Atsisukus \u012f m\u016bs\u0173 netolim\u0105 praeit\u012f, pasteb\u0117sime, kad tai ir buvo daroma: palaipsniui, gerai apgalvojant ir kai kada \u201ever\u017eiant dir\u017eus”, aktyviai pajungiant valdininkij\u0105, visus socialinius sluoksnius.<\/p>\n
1939-\u0173j\u0173 skola – \u0161imtus kart\u0173 ma\u017eesn\u0117<\/p>\n
Moderni\u0173j\u0173 laik\u0173 Lietuvos valstyb\u0117 (1918-1940 m.) k\u016br\u0117si, galima sakyti, nuo nulio. Pirmojo pasaulinio karo metu kra\u0161tas buvo gerokai apnaikintas ir vokie\u010di\u0173 apipl\u0117\u0161tas, prakti\u0161kai nebuvo i\u0161 carini\u0173 laik\u0173 paveld\u0117to valstybinio turto. Tod\u0117l nieko nuostabaus, kad kra\u0161to atstatymui ir valdymui b\u016btinai reik\u0117jo papildom\u0173 pinig\u0173 – u\u017esienio paskol\u0173.<\/p>\n
Nuo 1919 m. Lietuvos skola u\u017esieniui taip pat augo iki 1935 m. – tais metais ji sudar\u0117 15,1 mln. JAV doleri\u0173 arba, pagal to meto santyk\u012f, 90,5 mln. lit\u0173. 1935-aisiais valstyb\u0117s pajamos sudar\u0117 279,9 mln. lit\u0173. Taigi, skola prilygo ma\u017edaug 30 proc. vis\u0173 valstyb\u0117s pajam\u0173. \u012e biud\u017eeto i\u0161laidas kasmet buvo \u012ftraukiama mokama skolos dalis ir pal\u016bkanos.<\/p>\n
Remiantis statistika, matome, kad nuo 1936 m. skola u\u017esieniui prad\u0117jo ma\u017e\u0117ti, o 1940 m. sausio 1 d. ji sudar\u0117 11,5 mln. JAV doleri\u0173 arba 69,3 mln. lit\u0173. Pa\u017eymint Lietuvos valstyb\u0117s dvide\u0161imtmet\u012f, finansininkai ra\u0161\u0117, jog \u0161alies skola u\u017esieniui \u201evalstyb\u0117s finansuose nevaidina esminio vaidmens”. Jie pateik\u0117 pavyzd\u012f: 1937 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 47 litai i\u0161 visos valstyb\u0117s skolos, Latvijos – 80 lit\u0173, Estijos – net 180 lit\u0173, Lenkijos – apie 145 litai.<\/p>\n
O \u0161tai 1939 m. vienam Lietuvos gyventojui jau teko tik 31 litas u\u017esienio skolos. Palyginimui, 2021 m. prad\u017eioje vienam m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojui teko po ma\u017edaug 8 t\u016bkst. eur\u0173 skolos. Ir ateityje \u0161i suma, matyt, tik augs.<\/p>\n
Did\u017eiausia Lietuvos u\u017esienio skolos dalis atiteko JAV ir \u0160vedijai. Pagal 1939 m. statistik\u0105, \u012fsiskolinimas JAV sudar\u0117 60,4 proc., \u0160vedijai – 36,6 proc., D. Britanijai – 2,1 proc., Vokietijai – 0,3 proc. Likusius 0,6 proc. sudar\u0117 skola kitoms valstyb\u0117ms – Austrijai, Belgijai, \u010cekoslovakijai, Danijai.<\/p>\n
Tarpukario finansin\u0117 politika – labai atsakinga<\/p>\n
Lietuva dar 1919 metais buvo \u012fsiskolinusi JAV, nes i\u0161 jos karo sand\u0117li\u0173 Pranc\u016bzijoje gavo tuo metu labai reikaling\u0173 preki\u0173: drabu\u017ei\u0173, vaist\u0173, maisto produkt\u0173. 1924 m. buvo pasira\u0161yta Lietuvos ir JAV sutartis, pagal kuri\u0105 amerikie\u010diams lietuviai iki 1986 m. tur\u0117jo i\u0161mok\u0117ti 6 mln. doleri\u0173 skol\u0105 ir nema\u017eas pal\u016bkanas.<\/p>\n
Be to, Lietuvos vyriausyb\u0117 1919-1923 metais buvo i\u0161platinusi tarp JAV lietuvi\u0173 taip vadinamas Laisv\u0117s paskolos obligacijas (tuo metu vadintas bonais) u\u017e beveik 1,9 mln. JAV doleri\u0173. Lietuvos vald\u017eia pareigingai jiems mok\u0117jo pal\u016bkanas ir iki pat 1940 m. i\u0161pirkin\u0117jo i\u0161 amerikie\u010di\u0173 j\u0173 nupirktus bonus. O \u0161tai 1930-aisiais Lietuvos vyriausyb\u0117 35 metams perleido \u0161ved\u0173 bendrovei STAB degtuk\u0173 gamybos ir prekybos monopol\u012f, mainais gaudama 6 mln. JAV doleri\u0173 paskol\u0105 kra\u0161to \u016bkio atstatymo tikslams (fakti\u0161kai m\u016bs\u0173 \u0161alis gavo 4,5 mln. doleri\u0173). Buvo ir kiti smulkesni pasiskolinimai.<\/p>\n
Pasak ekonomisto dr. Vlado Terlecko, Lietuvos vyriausyb\u0117, ypa\u010d premjeras Juozas T\u016bbelis, labai atsakingai vykd\u0117 valstyb\u0117s finansin\u0119 politik\u0105, laik\u0117si konservatyvaus principo – nei\u0161leisti daugiau nei u\u017edirbama. Tod\u0117l buvo siekiama subalansuoti valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105 grie\u017etai laikantis racionalaus taupumo, neproduktyvi\u0173 i\u0161laid\u0173 var\u017eymo, kiek \u012fmanoma vengti u\u017esienio paskol\u0173.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, kaip rodo statistika, 1924-1937 m. visuomet buvo i\u0161laikomas teigiamas pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 santykis. I\u0161laidos nevir\u0161ijo pajam\u0173, tad buvo sudaromas l\u0117\u0161\u0173 perteklius. Taip buvo galima padaryti ir taupant valstyb\u0117s l\u0117\u0161as. Labai charakteringas tuo klausimu premjero ir finans\u0173 ministro J. T\u016bbelio slaptas ir skubus ra\u0161tas susisiekimo ministrui Vytautui Vilei\u0161iui, i\u0161si\u0173stas 1931-\u0173j\u0173 spalio 17-\u0105j\u0105.<\/p>\n
\u201eP. Ministre, d\u0117l besit\u0119sian\u010di\u0173 ir vis a\u0161tresne forma pasirei\u0161kian\u010di\u0173 pasaulio \u016bkio negalavim\u0173, kiekviena valstyb\u0117 atskirai yra ver\u010diama skubiai imtis ypating\u0173 priemoni\u0173 savai valiutai nuo galim\u0173 sukr\u0117tim\u0173 apsaugoti ir kredito srityje d\u0117l to pasirei\u0161kiantiems sunkumams i\u0161vengti. \u0160itie sunkumai pirmoje eil\u0117je ri\u0161asi su u\u017esienio prekyba – jos importo pozicijos did\u0117jimu. Importo did\u0117jimas ma\u017eina tiek aukso, tiek svetimos pastovios valiutos i\u0161teklius”.<\/p>\n
\u201eImporte \u017eymiai dalyvauja ir m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s \u012fstaigos, atlikdamos j\u0173 daromus u\u017epirkimus u\u017esienyje. Tuo tarpu, kaip did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u0161it\u0173 u\u017epirkim\u0173 yra galima lengvai patenkinti vidaus pramon\u0117s gaminiais. \u0160io d\u0117lei b\u016btinai reikalinga d\u0117ti pastang\u0173 geriau pa\u017einti m\u016bs\u0173 gamini\u0173 rink\u0105, j\u0173 i\u0161teklius ir r\u016b\u0161is. Darydami u\u017epirkimus viduje \u017eymiai sutaupysime svetimos valiutos ir labai paremsime savo kra\u0161to pramon\u0119. \u0160iems tikslams \u012fgyvendinti turime parodyti ypating\u0173 pastang\u0173”, – lai\u0161ke ra\u0161\u0117 J. T\u016bbelis.<\/p>\n
Valdininkai kovojo net d\u0117l simbolini\u0173 sum\u0173<\/p>\n
Ir nieko nuostabaus, kad Did\u017eiosios kriz\u0117s metais (1929-1933) Lietuvos pinigas – litas – nebuvo nuvertintas, liko stabili valiuta. Ne\u017ei\u016brint valstyb\u0117s taupumo, buvo ir kiti vyriausyb\u0117s bandymai, siekiant suma\u017einti savo skolos \u012fsipareigojimus u\u017esieniui. Kaip pavyzd\u012f galime paimti Lietuvos skolos JAV klausimo sprendim\u0105.<\/p>\n
B\u016btina pa\u017eym\u0117ti, kad Lietuva iki 1931 m. savo skol\u0105 pareigingai mok\u0117jo. Bet 1931-1932 m., tai yra, i\u0161tikus Did\u017eiajai pasaulinei krizei, Lietuva, kaip ir daugelis \u0161ali\u0173, dalyvavo JAV vald\u017eios \u012fteisintame skol\u0173 moratoriume (\u012fvardintame Huverio moratoriumu). Kriz\u0117s laikotarpiu JAV vald\u017eia leido savo skolinink\u0117ms laikinai sustabdyti skolos mok\u0117jim\u0105, \u012fne\u0161ant tik simboli\u0161k\u0105 sum\u0105.<\/p>\n
Prisimenant Lietuvos vald\u017eios taupymo politik\u0105, matome puik\u0173 pavyzd\u012f, kaip bandyta ir \u0161i\u0105 sum\u0105 dar labiau suma\u017einti. Tai atsiskleid\u017eia Lietuvos valstyb\u0117s pasiuntinio Va\u0161ingtone (1928-1933 m.) Broniaus Kazio Balu\u010dio veikloje. Jis i\u0161siai\u0161kino JAV Valstyb\u0117s departamente, jog yra \u0161iokia tokia galimyb\u0117 dar 2,5 t\u016bkstan\u010dio JAV doleri\u0173 (to meto 25 t\u016bkst. lit\u0173) suma\u017einti ir taip jau simboli\u0161k\u0105 10 t\u016bkst. doleri\u0173 Lietuvos metin\u0119 simbolin\u0119 skolos sum\u0105 Amerikai, kuri\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alies vyriausyb\u0117 prival\u0117jo sumok\u0117ti 1933 metais.<\/p>\n
Pinigai jau buvo perversti, bet B. K. Balutis \u0117jo \u012f JAV Valstyb\u0117s departament\u0105, dr\u0105siai \u012frodin\u0117jo amerikie\u010diams ir pasiek\u0117, kad jie nusileist\u0173 ir priimt\u0173 ma\u017eesn\u0119 sum\u0105. Taip pavyko i\u0161saugoti Lietuvos valstyb\u0117s i\u017edui 2,5 t\u016bkst. JAV doleri\u0173 – galima sakyti, menk\u0105 sum\u0105. Galima buvo ir nesistengti – ta\u010diau pasiuntinys diplomati\u0161kai kovojo nors ir d\u0117l nedideli\u0173, bet d\u0117l Lietuvos valstyb\u0117s pinig\u0173!<\/p>\n
Puikus pavyzdys, kaip valstyb\u0117s tarnautojas kaunasi d\u0117l keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 valdi\u0161k\u0173 pinig\u0173. Kod\u0117l? Jam tai buvo normalu, jis buvo \u012fsitikin\u0119s, kad atlieka savo, kaip valstyb\u0117s valdininko, \u0161iuo atveju Lietuvos pasiuntinio Va\u0161ingtone pareigas. Ar k\u0105 nors pana\u0161aus \u0161iandien\u0105 \u017einome? Kaip nor\u0117t\u0173si su\u017einoti, kad ir \u0161iandien m\u016bs\u0173 valdininkija negaili j\u0117g\u0173 ir laiko, siekiant i\u0161saugoti ir sutaupyti kiekvien\u0105 valstyb\u0117s eur\u0105…<\/p>\n
Skolos mok\u0117jimas – presti\u017eo ir autoriteto klausimas<\/p>\n
Iki 1934 m. Lietuva jau buvo JAV i\u0161mok\u0117jusi 1,2 mln. JAV doleri\u0173, \u012fskaitant pal\u016bkanas. Naci\u0173 valdomai Vokietijai atsisakius mok\u0117ti karo reparacijas Pranc\u016bzijai, Did\u017eiajai Britanijai, Italijai ir kitoms \u0161alims, \u0161ios \u0161alys atsisak\u0117 Amerikai mok\u0117ti skolas, kurios sutartimis buvo siejamos su reparacijomis.<\/p>\n
Tuo pasinaudojo ir Lietuvos vyriausyb\u0117s, kurios savo skolos nemok\u0117jim\u0105, vis atidedant, 1934-1940 m. argumentavo tuo, kad Vokietija nemok\u0117jo Lietuvai reparacij\u0173, o ekonomin\u0117 kriz\u0117 neigiamai paveik\u0117 \u0161alies \u016bk\u012f; taip pat – tuo, kad valstyb\u0117 prarado daug \u012fplauk\u0173 \u012f i\u017ed\u0105, netekus Klaip\u0117dos, bei brangiai kainuojan\u010diu atgauto Vilniaus kra\u0161to atstatymu.<\/p>\n
Primindavo ir tai, kad 1919 m. gautas prekes i\u0161 JAV patys amerikie\u010diai \u012fvertino per didel\u0117mis kainomis. Tiesa, Lietuvos vald\u017eia brangino santykius su JAV, tod\u0117l savo skol\u0173 nemok\u0117jimo klausim\u0105 formulavo atsargiai, atid\u017eiai steb\u0117dama kit\u0173 \u0161ali\u0173, ypa\u010d did\u017ei\u0173j\u0173 skolininki\u0173 – D. Britanijos ir Pranc\u016bzijos – veiksmus. \u0160ios valstyb\u0117s nerod\u0117 noro mok\u0117ti, o jomis sek\u0117 ir ma\u017eesn\u0117s valstyb\u0117s.<\/p>\n
\u012edomu ir tai, kad m\u016bs\u0173 \u0161alies skola buvo bene vienintel\u0117 Lietuvos ir JAV santyki\u0173 sritis, kuria labiau dom\u0117josi JAV vald\u017eia ir pirmoji rod\u0117 d\u0117mes\u012f Lietuvai, o ne atvirk\u0161\u010diai. Va\u0161ingtono politiniai sluoksniai \u0161iuo klausimu du kartus metuose \u201eprisimindavo” Lietuv\u0105. Lietuvos pasiuntinys Povilas \u017dadeikis, skirtingai nei u\u017esienio reikal\u0173 ir finans\u0173 ministerij\u0173 vadovai, buvo ne tik skolos suma\u017einimo, bet ir jos b\u016btino i\u0161mok\u0117jimo \u0161alininkas. Jis mat\u0117, kaip jautriai \u012f skolos klausim\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo JAV visuomen\u0117 ir dalis lietuvi\u0173 i\u0161eivijos, kaip neigiamai skol\u0173 nemok\u0117jim\u0105 vertino JAV Kongresas.<\/p>\n
Lietuvos pasiuntinys savo pozicij\u0105 grind\u0117 ir tuo, kad ateityje m\u016bs\u0173 valstybei gali prisireikti rimtos JAV moralin\u0117s ir materialin\u0117s paramos. Anot jo, kad ir nedidel\u0117s skolos mok\u0117jimas – tai Lietuvos presti\u017eo reikalas, autoriteto stiprinimo amerikie\u010di\u0173 akyse reikalas, netgi garantas ateityje. P. \u017dadeikis nuolat ragino Lietuvos vald\u017ei\u0105 rodyti iniciatyv\u0105 ir sau naudingai persider\u0117ti skolos mok\u0117jim\u0105, o dal\u012f skolos mok\u0117ti net lietuvi\u0161komis prek\u0117mis.<\/p>\n
Skola taip ir liko nesumok\u0117ta<\/p>\n
Tik\u0117jimas, kad gal nereik\u0117s mok\u0117ti, jau buvo stipresnis u\u017e pasira\u0161yt\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdym\u0105 ar iniciatyv\u0105 persider\u0117ti. Tik\u0117jim\u0105 stiprino ir patys amerikie\u010diai: spauda, ekonomistai bei kai kurie politikai jau rei\u0161k\u0117 nuomon\u0119, kad skol\u0173 pilnai susigra\u017einti nebepavyks. Jie si\u016bl\u0117 jei ne panaikinti skolas, tai bent jau jas suma\u017einti.<\/p>\n
Kaip rodo archyviniai dokumentai ir statistika, skolos mok\u0117jimas neb\u016bt\u0173 rim\u010diau negatyvia prasme paveik\u0119s Lietuvos \u016bkio. Bet 1934-1940 metais nesumok\u0117ti pinigai, ma\u017edaug apie 1,6 mln. doleri\u0173 skolos su pal\u016bkanomis, buvo panaudoti kitiems Lietuvos poreikiams finansuoti. Skola taip ir nebuvo sumok\u0117ta – Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai skolos klausim\u0105 padar\u0117 nebe svarbiausia JAV problema, kuri tapo istorijos objektu.<\/p>\n
Ne\u017ei\u016brint valstyb\u0117s taupumo, vis d\u0117lto kra\u0161tas tvark\u0117si, \u016bkis pl\u0117t\u0117si, augo pajamos ir tai leido po truputi didinti atlyginimus \u0161vietimo ir kult\u016bros darbuotojams, po truput\u012f kilo tarnautoj\u0173 ir darbinink\u0173 pragyvenimo lygis – iki pat tragi\u0161k\u0173 1940 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstyb\u0117s skola siek\u0117 24,8 mlrd. eur\u0173 arba beveik 51 proc. bendrojo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10716,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,2233,34,35,24,32,33,874,37,39,4045,36,38,40,23,22,44,1666,28,29,1764,4042,4043,4044,26,27,555,4046,74,75,76],"class_list":{"0":"post-10715","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-bvp","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lb","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-litas","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pasaulis","27":"tag-pinigai","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-simkus","31":"tag-skirius","32":"tag-skola","33":"tag-tarpukaris","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-valstybes","37":"tag-vdu","38":"tag-world","39":"tag-world-news","40":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10715","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10715"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10715\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10716"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10715"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10715"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10715"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}