{"id":109039,"date":"2026-02-18T14:12:10","date_gmt":"2026-02-18T14:12:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/109039\/"},"modified":"2026-02-18T14:12:10","modified_gmt":"2026-02-18T14:12:10","slug":"tvarumo-kaina-ar-maisto-gamintoju-investicijos-atsiperka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/109039\/","title":{"rendered":"Tvarumo kaina: ar maisto gamintoj\u0173 investicijos atsiperka?"},"content":{"rendered":"

Versl\u0105 tai \u012fpareigoja imtis tvarumo iniciatyv\u0173, net jei kyla abejoni\u0173 d\u0117l j\u0173 greito atsiperkamumo. \u012emon\u0117ms tenka ie\u0161koti pusiausvyros tarp aplinkosaugini\u0173 tiksl\u0173, finansin\u0117s gr\u0105\u017eos ir konkurencingumo i\u0161laikymo.<\/p>\n

\u012evairiausi\u0173 tvarumo iniciatyv\u0173 \u0161iandien sugalvoti nesud\u0117tinga, ta\u010diau toli gra\u017eu ne visos jos lengvai \u012fgyvendinamos maisto pramon\u0117s praktikoje ir ne visos duoda ap\u010diuopiam\u0173 rezultat\u0173. O b\u016btent investicijomis gautas rezultatas kiekvienam verslui \u2013 esminis veiklos rodiklis.<\/p>\n

\u201eDarb\u0105 turime organizuoti taip, kad modern\u016bs, efektyv\u016bs ir tvaresni \u012frengimai galutiniame etape duot\u0173 ekonomin\u012f rezultat\u0105. Tvarumas<\/a> yra labai svarbus, bet jis turi b\u016bti ir ekonomi\u0161kai pagr\u012fstas. Kitaip tariant, visos iniciatyvos \u2013 ma\u017einti CO2 emisijas, naudoti ma\u017eiau pakuo\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, efektyviau organizuoti gamyb\u0105 \u2013 turi b\u016bti vykdomos b\u016btent siekiant konkurencingumo. Prie\u0161ingu atveju toks tvarumas tikrai niekur nenuves\u201c, \u2013 \u017dali\u0173j\u0173 finans\u0173 instituto (\u017dFI)<\/a> konferencijoje sak\u0117 bendrov\u0117s \u201eKauno gr\u016bdai\u201c vykdantysis direktorius Remigijus Veikalas.<\/p>\n

Tiki, kad tvarumas gali ne\u0161ti gr\u0105\u017e\u0105<\/p>\n

R. Veikalas teigia, kad tvarumo princip\u0173 taikymas leid\u017eia dirbti skaidriau ir atsakingiau, o kartu tai gali tapti ir konkurenciniu prana\u0161umu \u012fvairiose tarptautin\u0117se partneryst\u0117se.<\/p>\n

Jo teigimu, per pastaruosius penkerius metus tvarumo vystymasis Lietuvoje ir Europoje vyko labai dinami\u0161kai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tai buvo \u017eali \u0161\u016bkiai ir rinkodaros akcijos, o v\u0117liau \u2013 ai\u0161kesnis reguliavimas, rinkos dalyvi\u0173 tikslai ir \u012fsipareigojimai.<\/p>\n

\u201eDid\u017eiausi Europos prekybos tinklai, \u012f kuriuos tiekiame produkcij\u0105, prisi\u0117m\u0117 atsakomyb\u0119 pasiekti jiems nustatytus rodiklius ir juos daugiausia \u012fgyvendina per savo tiek\u0117jus. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f vis\u0173 emisij\u0173 sukuria b\u016btent t\u0173 produkt\u0173, kuriais prekiauja tinklai, gamyba. Sekame savo \u0160ESD emisijas ir tvarumo rodiklius, nes Europos tinklai derybas pradeda nuo tvarumo duomen\u0173 pateikimo. Grie\u017etesni reikalavimai ir audituojamos tvarumo ataskaitos skatina atsaking\u0105 veikl\u0105 bei suteikia konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105 prie\u0161 Azijos gamintojus, kurie toki\u0173 duomen\u0173 nepateikia\u201c, \u2013 teigia bendrov\u0117s vadovas.<\/p>\n

Saulius Petkevi\u010dius \u201eVilniaus pauk\u0161tyno\u201c generalinio direktoriaus pavaduotojas, pabr\u0117\u017eia, kad tvarumas versle apima ne tik aplinkosaug\u0105, bet ir socialin\u0119 atsakomyb\u0119, organizacijos valdysen\u0105.<\/p>\n

\u201eKalbant apie ekonomin\u012f atsiperkamum\u0105, daug k\u0105 darome per vadinamuosius \u017eemai kaban\u010dius vaisius \u2013 pavyzd\u017eiui, investuojame \u012f LED ap\u0161vietim\u0105. Stengiam\u0117s atrasti naujas galimybes \u2013 turime tiek biometanu varomus, tiek elektrinius sunkve\u017eimius. Kasmet \u012fvairiems sprendimams skiriame apie 12 mln. eur\u0173. Eksperimentuojame, tiriame ir tikime, kad per atsiperkamum\u0105 atrasime tinkam\u0105 keli\u0105. Labai svarbu atrasti balans\u0105\u201c, \u2013 teigia S. Petkevi\u010dius.<\/p>\n

\"I\u0161 <\/p>\n

Vartotoj\u0173 \u012fpro\u010dius \u012fmanoma pakeisti<\/p>\n

\u012eprasta manyti, kad versl\u0105 investuoti \u012f tvarum\u0105 pirmiausia skatina augantys vartotoj\u0173 l\u016bkes\u010diai, diktuojantys poky\u010di\u0173 krypt\u012f. Vis d\u0117lto pastaruoju metu ir pa\u010dios \u012fmon\u0117s vis da\u017eniau tampa poky\u010di\u0173 varikliu, si\u016blydamos alternatyvas, kurios palaipsniui virsta nauja norma. Tiesa, tam reikia dr\u0105sos ir atkaklumo.<\/p>\n

Monika Anilion\u0117, \u201eLidl Lietuva\u201c tvarumo vadov\u0117, pastebi, kad prekybos tinklai ir Lietuvoje gali prisiimti atsakomyb\u0119 formuoti tvaresnius vartotoj\u0173 \u012fpro\u010dius. Ji prisimena pirm\u0105j\u0105 vartotoj\u0173 reakcij\u0105 prekybos tinklui atsisakius plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173.<\/p>\n

\u201eKai atsisak\u0117me plastikini\u0173 pirkini\u0173 mai\u0161eli\u0173, kurie b\u016bdavo prie kasos, daugelis \u017emoni\u0173 klaus\u0117: \u201eKaip \u010dia bus? Kaip mes i\u0161 parduotuv\u0117s i\u0161eisim? Kaip ne\u0161im prekes popieriniuose mai\u0161eliuose, juk \u0161iandien sninga?\u201c Ta\u010diau \u017emon\u0117s prisitaik\u0117. \u0160iandien jie gyvena be plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173 ir i\u0161eina be j\u0173. Prekybos tinklas gali skatinti poky\u010dius ne tik parduotuv\u0117je \u2013 mes naudojame savo rinkodaros kanalus ne tik tam, kad pritrauktume \u017emones, bet ir kad paai\u0161kintume, k\u0105 jie gali daryti su produktais, kuriuos \u012fsigijo\u201c, \u2013 d\u0117sto M. Anilion\u0117.<\/p>\n

Prekybos tinklas, anot jos, siekia skatinti atsaking\u0105 vartojim\u0105: parduotuv\u0117se parduodami \u201egeradari\u0173 mai\u0161eliai\u201c su vaisiais ir dar\u017eov\u0117mis, kuri\u0173 i\u0161vaizda gali b\u016bti netobula, bet jie vis dar puikiai tinkami vartoti. Be to, dalijamasi patarimais, kaip i\u0161 maisto liku\u010di\u0173 galima pasigaminti naujus patiekalus.<\/p>\n

Agn\u0117 Gaisr\u0117, viena i\u0161 edukacinio bendruomen\u0117s centro \u201eMiesto laboratorija\u201c \u012fk\u016br\u0117j\u0173, sako, kad reik\u0161ming\u0173 poky\u010di\u0173 galima pasiekti ir nedidel\u0117mis iniciatyvomis.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, mes nesuteikiame galimyb\u0117s vaikams gerti naudojantis vienkartiniais \u0161iaudeliais. Kai t\u0117vai kavin\u0117je j\u0173 papra\u0161o, pasakome, kad j\u0173 neturime, ir pasi\u016blome gerti tiesiog i\u0161 puodeli\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u017emon\u0117s b\u016bna suglum\u0119. Kaip ir \u0161v\u0119sti gimtadien\u012f be balion\u0173 \u2013 bet pasi\u016blai alternatyv\u0173, ir jie jas priima. Tas pats ir su vienkartiniais puodeliais \u2013 negi j\u016bs tikrai neturite septyni\u0173 ar de\u0161imties minu\u010di\u0173 i\u0161gerti kavos i\u0161 normalaus puodelio, ramiai atsis\u0117d\u0119 prie stalo? \u012epro\u010diai kei\u010diasi l\u0117tai, bet de\u0161imties met\u0173 perspektyvoje matome didel\u012f pokyt\u012f\u201c, \u2013 teigia A. Gaisr\u0117.<\/p>\n

Ie\u0161ko tvaresni\u0173 alternatyv\u0173<\/p>\n

Maisto pramon\u0117 gali tapti tvaresn\u0117 ne tik veikdama atsakingiau, bet ir kurdama ma\u017eesn\u012f neigiam\u0105 poveik\u012f aplinkai daran\u010dius produktus, sako bendrov\u0117s \u201eEntogama\u201c, gaminan\u010dios vabzd\u017ei\u0173 produktus \u017emon\u0117ms, vadovas ir vienas i\u0161 \u012fk\u016br\u0117j\u0173 Ridmantas Zelionka.<\/p>\n

I\u0161 vabzd\u017ei\u0173 pagaminti produktai pastaruoju metu spar\u010diai populiar\u0117ja visame pasaulyje, nes laikomi vertingu ir tvariu baltym\u0173 \u0161altiniu, ta\u010diau daugelio lietuvi\u0173 racione jie \u2013 nereg\u0117tas sve\u010dias.<\/p>\n

\u201eVabzd\u017ei\u0173 produktus pasaulyje vartoja apie du milijardai \u017emoni\u0173. Tai daugiausia kult\u016brinis klausimas \u2013 Lotyn\u0173 Amerikos ir Azijos regionuose tai \u012fprasta. M\u016bs\u0173, vakarie\u010di\u0173, kult\u016broje taip nesusiklost\u0117, \u0161ie vabzd\u017eiai nat\u016braliai \u010dia negyvena, tod\u0117l tenka eksperimentuoti. Vis d\u0117lto jokio tvirto argumento, kod\u0117l vabzd\u017eiai neb\u016bt\u0173 tinkami vartoti ar tur\u0117t\u0173 kelti pasibjaur\u0117jim\u0105, n\u0117ra, ir tai patvirtina tyrimai. Vienintelis barjeras \u2013 emocinis\u201c, \u2013 teigia R. Zelionka.<\/p>\n

Vabzd\u017ei\u0173 auginimas, palyginti su tradicine gyvulininkyste, reikalauja ma\u017eiau energijos ir \u017eem\u0117s, sukelia ma\u017eesn\u0119 tar\u0161\u0105 nei tradicini\u0173 gyv\u016bnini\u0173 produkt\u0173 gamyba, tod\u0117l \u0161is sektorius ir jo gaminami produktai laikomi tvariais.<\/p>\n

\u201eApskritai tiesiog reikia laiko, nes maisto industrija yra inerti\u0161ka, o ne spontani\u0161ka\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia m\u016bs\u0173 kra\u0161tui egzoti\u0161kos produkcijos gamintojas.<\/p>\n

S. Petkevi\u010dius antrina, kad augant baltym\u0173 poreikiui pasaulyje taps svarbu skatinti i\u0161 vabzd\u017ei\u0173 pagamintus produktus ar augalines m\u0117sos alternatyvas.<\/p>\n

\u201eJeigu m\u0117sos bus ma\u017eiau, atsiras vieta augalin\u0117ms alternatyvoms, ta\u010diau svarbiausia i\u0161spr\u0119sti skonio ir kainos klausim\u0105 \u2013 \u017emon\u0117s nori tiesiog skanaus maisto. Pasaulyje tikrai bus vietos visiems ir turime rasti s\u0117km\u0117s formul\u0119, kad augalin\u0117 m\u0117sa ar vabzd\u017ei\u0173 proteinas \u012fsitvirtint\u0173 mityboje\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n

R. Zelionka priduria, kad baltymingi vabzd\u017ei\u0173 produktai ateityje bus svarb\u016bs ir gyvulininkystei.<\/p>\n

\u201eVabzd\u017eiai pa\u0161arams yra pragmati\u0161kas sprendimas \u016bkiams \u2013 jie gali pakeisti \u017euvies, sojos ar kvie\u010di\u0173 baltymus, gerina gyv\u016bn\u0173 gerov\u0119 ir pasi\u017eymi konkurencinga kaina\u201c, \u2013 pastebi jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Versl\u0105 tai \u012fpareigoja imtis tvarumo iniciatyv\u0173, net jei kyla abejoni\u0173 d\u0117l j\u0173 greito atsiperkamumo. \u012emon\u0117ms tenka ie\u0161koti pusiausvyros…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":109040,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,21000,6771,46],"class_list":{"0":"post-109039","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-maisto-gamintojai","15":"tag-tvarumas","16":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116092046032325077","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/109039","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=109039"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/109039\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/109040"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=109039"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=109039"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=109039"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}