Ji stov\u0117jo aik\u0161t\u0117je, kuri buvo pavadinta Nepriklausomyb\u0117s vardu, bet visi joje elg\u0117si taip, lyg b\u016bt\u0173 priklausomi nuo ka\u017eko nematomo: nuo apklaus\u0173, nuo reiting\u0173, o ypatingai – nuo baim\u0117s. Ir be abejo nuo rytojaus, kuris niekada neateina, nes visada viskas yra patogiai atid\u0117dama atei\u010diai.<\/p>\n
– Kur a\u0161 esu? Juk \u010dia ne Stebukl\u0173 \u0161alis?- paklaus\u0117 Alisa praeivio.<\/p>\n
– Tu esi Lietuvoje, – atsak\u0117 jis, bet jo balsas skamb\u0117jo taip, lyg tai b\u016bt\u0173 li\u016bdna diagnoz\u0117, o ne \u012fprastas geografinis faktas.<\/p>\n
Netrukus ji pamat\u0117 Balt\u0105j\u012f Triu\u0161\u012f. Jis b\u0117go, kaip visada, laikydamas laikrod\u012f rankoje, bet tas laikrodis netur\u0117jo rodykli\u0173.<\/p>\n
– A\u0161 v\u0117luoju! – \u0161auk\u0117 jis.<\/p>\n
– Kur? – paklaus\u0117 Alisa.<\/p>\n
Triu\u0161is sustojo. Pirm\u0105 kart\u0105 jo akyse pasirod\u0117 sumi\u0161imas.<\/p>\n
– Pas atsakomyb\u0119, – atsak\u0117 jis tyliau. – Mes visada v\u0117luojame pas atsakomyb\u0119.<\/p>\n
Tai tar\u0119s jis nub\u0117go toliau – \u012f spaudos konferencij\u0105, kurioje tur\u0117jo b\u016bti paai\u0161kinta, kod\u0117l ir v\u0117l nieko neatsitiko, nors viskas jau seniai tur\u0117jo b\u016bti padaryta.<\/p>\n
Alisa nusek\u0117 paskui.<\/p>\n
Spaudos konferencij\u0173 sal\u0117je ji pamat\u0117 keist\u0105 regin\u012f: \u017emon\u0117s kalb\u0117jo daug, bet jie nieko nepasak\u0117. \u017dod\u017eiai \u0161alyje buvo naudojami ne reik\u0161mei perduoti, o jai pasl\u0117pti. Kiekvienas sakinys buvo kaip rudens r\u016bkas – lengvas, nepermatomas ir greitai i\u0161sisklaidantis. Alisa steng\u0117si klausytis:<\/p>\n
– Mes vertiname situacij\u0105, – sak\u0117 vienas \u017emogus su kostiumu.<\/p>\n
– Mes analizuojame aplinkybes, – prid\u016br\u0117 kitas.<\/p>\n
– Mes imam\u0117s veiksm\u0173, – pasak\u0117 tre\u010dias.<\/p>\n
Alisa lauk\u0117, kol kas nors pasakys, koki\u0173 gi veiksm\u0173 jie ketinasi imtis.<\/p>\n
Niekas nepasak\u0117.<\/p>\n
Ir tada ji suprato pirm\u0105j\u0105 \u0161ios \u0161alies taisykl\u0119: \u010dia svarbiausia yra ne padaryti, o pasakyti, kad darai. Real\u016bs veiksmai yra pavojingi, nes jie sukuria realias pasekmes. O pasekm\u0117s sukuria atsakomyb\u0119. Ir b\u016btent atsakomyb\u0117 yra vienintelis dalykas, kurio \u0161i sistema negali toleruoti.<\/p>\n
Staiga \u0161alia jos i\u0161 ka\u017ekur atsirado \u010ce\u0161yro Katinas. Jis nesi\u0161ypsojo. Jis net neatrod\u0117 linksmas. Jis atrod\u0117 pavarg\u0119s.<\/p>\n
– Tu esi nauja \u010dia, – pasak\u0117 jis.<\/p>\n
– Taip, – atsak\u0117 Alisa. – Bandau suprasti, kas \u010dia vyksta.<\/p>\n
Katinas linktel\u0117jo.<\/p>\n
– Nesistenk per daug. Supratimas \u010dia n\u0117ra b\u016btinas. Jis netgi netoleruojamas, kaip ir atsakomyb\u0117. \u010cia svarbiausiai yra prisitaikymas.<\/p>\n
– Prie ko? – paklaus\u0117 Alisa.<\/p>\n
– Prie absurdo, – atsak\u0117 Katinas. – Absurdas \u010dia n\u0117ra klaida. Jis yra j\u0117ga ir mechanizmas, stumiantis \u0161i\u0105 valstyb\u0119.<\/p>\n
Alisa netrukus tai patyr\u0117 pati. Ji pateko \u012f pastat\u0105, kuris vadinosi Ministerija. Viduje buvo ilgi koridoriai, pilni dur\u0173. Ant kiekvien\u0173 dur\u0173 buvo para\u0161yta: \u201eAtsakomyb\u0117s skyrius”. Bet visos durys buvo u\u017erakintos. Koridoriais vaik\u0161\u010diojo \u017emon\u0117s rimtais veidais su dokumentais rankose. Jie atrod\u0117 u\u017esi\u0117m\u0119. Jie atrod\u0117 svarb\u016bs. Jie atrod\u0117 reikalingi.<\/p>\n
Bet \u0161alyje niekas ne\u017einojo, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 priima sprendimus.<\/p>\n
– Kas \u010dia viskam vadovauja? – paklaus\u0117 Alisa vienos moters.<\/p>\n
Moteris nusijuok\u0117.<\/p>\n
– Vadovavimas pas mums yra kolektyvinis procesas, – mandagiai atsak\u0117 ji.<\/p>\n
– Tai kas \u010dia u\u017e visk\u0105 atsako? – paklaus\u0117 Alisa.<\/p>\n
Moteris nustojo juoktis.<\/p>\n
– Atsakomyb\u0117 yra labai sud\u0117tingas klausimas, kur\u012f u\u017eduoti yra nepolitkorekti\u0161ka.<\/p>\n
Ir tada ji greitai nu\u0117jo toliau, palikdama Alis\u0105 kartu su jausmu, kad ji k\u0105 tik i\u0161girdo labai svarbi\u0105 ties\u0105, kuri buvo kruop\u0161\u010diai u\u017emaskuota kaip beprasm\u0117 fraz\u0117.<\/p>\n
V\u0117liau Alisa pateko \u012f sod\u0105, kuriame gyveno \u0160ird\u017ei\u0173 Karalien\u0117. Ji ne\u0161auk\u0117 \u201eNukirsti galv\u0105”. Ji \u0161auk\u0117 ka\u017ek\u0105 daug pavojingesnio:<\/p>\n
– Sukurti darbo grup\u0119!<\/p>\n
Ir darbo grup\u0117s buvo kuriamos. Viena po kitos. Jos rinkosi, diskutavo, analizavo, vertino, rekomendavo. Ir tada i\u0161siskirstydavo. Nieko nepakeitusios.<\/p>\n
– Kod\u0117l niekas nesikei\u010dia? – nustebusi paklaus\u0117 Alisa.<\/p>\n
Vienas senas sodininkas atsak\u0117:<\/p>\n
– Nes pokytis yra rizika. O rizika gali sukelti nes\u0117km\u0119. O nes\u0117km\u0117 gali pareikalauti atsakomyb\u0117s.<\/p>\n
Alisa prad\u0117jo suprasti antr\u0105j\u0105 \u0161ios \u0161alies taisykl\u0119: \u010dia svarbiausia yra ne rezultatas, o procesas. Procesas gali t\u0119stis am\u017einai. Procesas niekada neklysta. Procesas niekada nekaltas. Tik rezultatas gali b\u016bti blogas. Tod\u0117l geriausia yra niekada jo nepasiekti.<\/p>\n
Vakare Alisa sutiko \u017emones, kurie vadino save rink\u0117jais. Jie atrod\u0117 pavarg\u0119, bet ram\u016bs.<\/p>\n
– Kod\u0117l j\u016bs nieko nekei\u010diate? – paklaus\u0117 ji.<\/p>\n
Vienas vyras g\u016b\u017etel\u0117jo pe\u010diais:<\/p>\n
– Mes kei\u010diame.<\/p>\n
– K\u0105?<\/p>\n
– Mes pakei\u010diame veidus.<\/p>\n
– O sistem\u0105? – paklaus\u0117 Alisa.<\/p>\n
Vyras nusi\u0161ypsojo li\u016bdnai.<\/p>\n
– Sistema nekei\u010dia sav\u0119s. Ji kei\u010dia mus.<\/p>\n
Ir tada Alisa suprato tre\u010di\u0105j\u0105 taisykl\u0119: \u010dia iliuzija yra stabilesn\u0117 u\u017e realyb\u0119. \u017dmon\u0117s nebem\u0117gina pabusti, nes sapnas tapo patogesnis u\u017e ties\u0105.<\/p>\n
Nakt\u012f Alisa stov\u0117jo viena ir galvojo.<\/p>\n
\u0160i \u0161alis nebuvo bloga. Ji buvo keista. Ji veik\u0117 ne pagal logik\u0105, o i\u0161 inercijos. Viskas \u010dia lyg ir jud\u0117jo, bet niekas nejud\u0117jo \u012f priek\u012f. Viskas buvo reformuojama, bet niekas nesikeit\u0117. Viskas buvo kontroliuojama, bet niekas u\u017e niek\u0105 neatsak\u0117. Tai buvo tobula sistema be atsakomyb\u0117s.<\/p>\n
Ir tada Alisa suprato paskutin\u012f ir svarbiausi\u0105 dalyk\u0105.<\/p>\n
\u0160ioje \u0161alyje niekas nejaut\u0117 savo kalt\u0117s, nes kalt\u0117 visada buvo kolektyvin\u0117. O kolektyvin\u0117 kalt\u0117 yra tas pats, kas nekaltumas. Ji i\u0161tirpsta tarp institucij\u0173, tarp komitet\u0173, tarp proced\u016br\u0173, tarp para\u0161\u0173, kol galiausiai i\u0161nyksta visai.<\/p>\n
Kaip \u010ce\u0161yro Katinas.<\/p>\n
Lieka tik \u0161ypsena.<\/p>\n
Sistema \u0161ypsojosi.<\/p>\n
Ir pirm\u0105 kart\u0105 Alisa suprato, kad did\u017eiausias \u0161ios \u0161alies pavojus yra ne korupcija, ne melas ir net ne nekompetencija.<\/p>\n
Did\u017eiausias pavojus yra normalizacija.<\/p>\n
Kai absurdas tampa norma.<\/p>\n
Kai neveiklumas tampa stabilumu.<\/p>\n
Kai imitacija tampa valdymu.<\/p>\n
Kai niekas nebesitiki, kad gali b\u016bti kitaip.<\/p>\n
Tada ji u\u017edav\u0117 svarbiausi\u0105 klausim\u0105:<\/p>\n
– Ar tai yra sapnas, i\u0161 kurio galima pabusti? Ar tai yra realyb\u0117, kuri jau nebeatskiriama nuo sapno?<\/p>\n
Niekas jai neatsak\u0117. Net Katinas. Tik laikrodis be rodykli\u0173 toliau skai\u010diavo laik\u0105, kuris niekada neveda \u012f ateit\u012f.<\/p>\n
\u010ce\u0161yro Katinas pagalvojo: \u201eJei tau nesvarbu, kur nueisi, nesvarbu, kuriuo keliu eisi.”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ji stov\u0117jo aik\u0161t\u0117je, kuri buvo pavadinta Nepriklausomyb\u0117s vardu, bet visi joje elg\u0117si taip, lyg b\u016bt\u0173 priklausomi nuo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":110418,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,2010,34,35,1981,1230,24,32,33,37,39,36,38,40,1228,6940,23,11815,22,28,29,26,27,13458],"class_list":["post-110417","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-darbo","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-furmanavicius","tag-grupe","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-ministerija","tag-nacionalinis","tag-naujienos","tag-nepriklausomybe","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-transliuotojas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116102010153739834","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/110417","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=110417"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/110417\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/110418"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=110417"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=110417"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=110417"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}