{"id":112217,"date":"2026-02-22T13:23:10","date_gmt":"2026-02-22T13:23:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/112217\/"},"modified":"2026-02-22T13:23:10","modified_gmt":"2026-02-22T13:23:10","slug":"socialiniai-tinklai-lietuvoje-is-sukciu-uzdirba-milijonus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/112217\/","title":{"rendered":"Socialiniai tinklai Lietuvoje i\u0161 suk\u010di\u0173 u\u017edirba milijonus"},"content":{"rendered":"

Nepriklausoma organizacija \u201eJuniper Research\u201c banko \u201eRevolut\u201c<\/a> u\u017esakymu atliko tyrim\u0105, kuris parod\u0117, jog pernai 10 proc. vis\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173<\/a> reklamos pajam\u0173 Europoje buvo gauta i\u0161 suk\u010di\u0173 reklam\u0173, kuriomis siekiama apgauti.<\/p>\n

Apskai\u010diuota, kad socialini\u0173 tinkl\u0173 platformos kasmet u\u017edirba apie 4,4 mlrd. eur\u0173 i\u0161 suk\u010di\u0173 reklam\u0173, nukreipt\u0173 \u012f Europos vartotojus.<\/p>\n

Tyrimo duomenimis, b\u016btent Lietuvoje socialini\u0173 tinkl\u0173 platformos pernai gavo 15,5 mln. eur\u0173 i\u0161 nusikalt\u0117li\u0173, siekian\u010di\u0173 i\u0161vilioti Lietuvos gyventoj\u0173 pinigus. <\/p>\n

Vidutini\u0161kai europie\u010diui parodoma 190 toki\u0173 piktybini\u0173 reklam\u0173 per m\u0117nes\u012f, Lietuvoje \u2013 apie 136. Prognozuojama, kad iki 2030 m., i\u0161likus dabartin\u0117ms tendencijoms, \u0161is skai\u010dius Europoje i\u0161augs iki 250, Lietuvoje \u2013 iki 178.<\/p>\n

Skai\u010diuojant socialini\u0173 tinkl\u0173 vidutines pajamas tenkan\u010dias vienam vartotojui, Lietuvoje jos pernai siek\u0117 1005 eurus, daugiausia buvo Airijoje \u2013 1484 eurai, tuo metu Europos vidurkis siek\u0117 1207 eurus. <\/p>\n

Tiesa, pra\u0161\u0117me tyrimu pasidalinusio \u201eRevolut\u201c pateikti duomenis, kuriuose atsispind\u0117t\u0173 vis\u0173 Europos valstybi\u0173 rezultatai, siekiant tiksliau ap\u017evelgti Lietuvos pozicij\u0105 \u017eemyno kontekste, ta\u010diau j\u0173 gauti nepavyko, nes detalesnio i\u0161skirstymo n\u0117ra. <\/p>\n

Teigiama, kad tyrimas taip pat rodo, kad socialini\u0173 tinkl\u0173 platformos turi akivaizd\u017ei\u0105 finansin\u0119 paskat\u0105 skelbti suk\u010di\u0173 reklamas. Tod\u0117l prognozuojama, jei niekas nesikeis, iki 2030 m. socialini\u0173 tinkl\u0173 bendrov\u0117s i\u0161 suk\u010di\u0173 reklam\u0173 u\u017edirbs daugiau nei 10,4 mlrd. eur\u0173 (2,4 karto daugiau nei dabar).<\/p>\n

Be to, skai\u010diuojama, kad vidutinio vartotojo kas m\u0117nes\u012f patiriam\u0173 susid\u016brim\u0173 su suk\u010diais skai\u010dius gal\u0117t\u0173 i\u0161augti 32 proc.<\/p>\n

\u201eJuniper Research\u201c tyrimas ap\u0117m\u0117 tokius socialinius tinklus kaip \u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c, \u201eTikTok\u201c, \u201eSnapchat\u201c, \u201eX\u201c ir \u201eLinkedIn\u201c. <\/p>\n

Ekspert\u0117: tokia suma Lietuvoje \u2013 per didel\u0117<\/p>\n

Finans\u0173 ekspert\u0117 Jekaterina Govina<\/a> pripa\u017e\u012fsta, kad matoma statistika rodo kelet\u0105 nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 aspekt\u0173, tod\u0117l b\u016btina ie\u0161koti b\u016bt\u0173 tai spr\u0119sti.<\/p>\n

\"Jekaterina <\/p>\n

\u201eNeramina tas mastas ir tai, kad socialini\u0173 tinkl\u0173 gigant\u0117s, tur\u0117damos mil\u017eini\u0161kas pajamas ir pelnus i\u0161 savo veiklos, visgi negali surasti b\u016bd\u0173, kaip u\u017ekirsti keli\u0105 suk\u010di\u0173 reklamoms. <\/p>\n

T\u0173 priemoni\u0173, atrodo, galima daug prigalvoti. Pradedant nuo to, kad jei reklamuojama kokia nors investicin\u0117 schema, \u017emon\u0117s kvie\u010diami investuoti, tai galima reikalauti i\u0161 reklamos u\u017esakovo, kad jis pateikt\u0173 \u012frodymus, kad turi tinkam\u0105 licencij\u0105 valstyb\u0117se ir pana\u0161iai\u201c, \u2013 \u201eDelfi\u201c sak\u0117 J. Govina.<\/p>\n

Jos teigimu, Lietuvoje socialini\u0173 tinkl\u0173 pernai i\u0161 nusikalt\u0117li\u0173 u\u017edirbti 15,5 mln. eur\u0173 yra per didel\u0117 suma: \u201eVisada visokia suma yra per didel\u0117, jei jos b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima i\u0161vengti.\u201c<\/p>\n

\u201eTa\u010diau nei\u0161skir\u010diau, kad Lietuva ka\u017ekokioje geresn\u0117je ar blogesn\u0117je pad\u0117tyje. Visur vartotojo psichologija yra pakankamai pana\u0161i \u2013 mes nesame apsaugoti daugiau ar ma\u017eiau nei kiti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 specialist\u0117.<\/p>\n

J. Govina ai\u0161kino, kad suk\u010di\u0173 reklamos apie finansavimo galimybes paveikia vis\u0105 s\u0105\u017eining\u0105 verslo sektori\u0173. <\/p>\n

\u201eSektoriui tai, be abejo, daro \u017eal\u0105, nes \u017emon\u0117s vien\u0105 kart\u0105 nudeg\u0119 galvoja, kad \u010dia visi tokie, nebeduoda pinig\u0173 ir praranda galimyb\u0119 u\u017esidirbti investuodami. Tai \u017eala visoms pus\u0117ms\u201c, \u2013 teig\u0117 finans\u0173 ekspert\u0117. <\/p>\n

Gyventojams pataria tikrinti informacij\u0105<\/p>\n

J. Govina paai\u0161kino, kokiu b\u016bdu min\u0117ti suk\u010di\u0173 milijonai i\u0161 Lietuvos pasiekia socialinius tinklus, bei patar\u0117, k\u0105 tur\u0117t\u0173 pasitikrinti patys gyventojai. <\/p>\n

\u201eI\u0161 principo, tos suk\u010diavimo schemos per socialinius tinklus veikia taip: u\u017esakoma reklama \u201eFacebook\u201c, \u201eYouTube\u201c ar kitur, u\u017e reklamos sklaid\u0105 sumokama socialiniams tinklams. Tuomet kaip ir su bet kokia reklama \u2013 skleidi reklam\u0105 ir per j\u0105 gauni pajamas, o pajamos \u0161iuo atveju suk\u010diams yra i\u0161 \u017emoni\u0173 i\u0161vilioti pinigai, kurie leid\u017eia u\u017esakyti dar daugiau reklamos ir pasiekti didesn\u0119 auditorij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

\"Asociatyvi <\/p>\n

\u201eTai galima prilyginti bet kokiam kitam verslo modeliui, kur nusiperkama reklama paslaugai ar prekei ir pritraukiami vartotojai\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n

Finans\u0173 ekspert\u0117 akcentavo, kad gyventojams visuomet svarbus budrumas ir savoti\u0161kas \u201esusistabdymas\u201c: \u201eAr tikrai man ra\u0161o Monako princas? Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 galiu u\u017edirbti milijonus patik\u0117j\u0119s ka\u017ekokia \u012fmone, kuri neturi licencijos ir apie kuri\u0105 niekas nera\u0161o?\u201c<\/p>\n

Galima konsultuotis su aplinkiniais, draugais. Labai svarbu i\u0161kart emoci\u0161kai nepasiduoti, sustoti ir pagalvoti. <\/p>\n

J. Govina<\/p>\n

\u201eKalbant konkre\u010diai apie investicines paslaugas, tai ten viskas pakankamai paprasta, net jei esi pradedan\u010dioji bendrov\u0117, negali prad\u0117ti jei neturi licencijos. <\/p>\n

Jos yra skelbiamos Lietuvos banko puslapyje \u2013 galima patikrinti visus, kurie turi teis\u0119 teikti paslaugas Lietuvoje. Taip pat verta tiesiog internete pasitikrinti, jei negird\u0117ta \u012fmon\u0117 ypa\u010d. Jei tai suk\u010diavimas, da\u017enai i\u0161kart i\u0161meta persp\u0117jimus\u201c, \u2013 patar\u0117 specialist\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nepriklausoma organizacija \u201eJuniper Research\u201c banko \u201eRevolut\u201c u\u017esakymu atliko tyrim\u0105, kuris parod\u0117, jog pernai 10 proc. vis\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":112218,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,6742,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,778,1098,969,2682,26,27],"class_list":{"0":"post-112217","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-jekaterina-govina","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-reklama","27":"tag-revolut","28":"tag-socialiniai-tinklai","29":"tag-sukciai","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116114502611452938","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/112217","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=112217"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/112217\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/112218"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=112217"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=112217"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=112217"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}