{"id":112275,"date":"2026-02-22T15:21:47","date_gmt":"2026-02-22T15:21:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/112275\/"},"modified":"2026-02-22T15:21:47","modified_gmt":"2026-02-22T15:21:47","slug":"tyli-gresme-sirdziai-kada-butina-sunerimti-net-jauciantis-gerai-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/112275\/","title":{"rendered":"Tyli gr\u0117sm\u0117 \u0161ird\u017eiai: kada b\u016btina sunerimti net jau\u010diantis gerai &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/sveikata\/sveikata\/tyli-gresme-sirdziai-kada-butina-sunerimti-net-jauciantis-gerai\/images\/ico_camera_white.gif\" class=\"camera\" width=\"22\" height=\"15\" alt=\"nuotr.\" style=\"position:relative; top:-2px; right:2px;\"\/> 1 nuotr.<\/p>\n<p>Asociatyvi Freepik.com nuotr.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p>\u0160ios ligos da\u017eniausiai vystosi palaipsniui ir ilg\u0105 laik\u0105 nesukelia ry\u0161ki\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l neretai diagnozuojamos per v\u0117lai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties itin svarbi ankstyva lig\u0173 prevencija ir reguliarus sveikatos b\u016bkl\u0117s vertinimas.<\/p>\n<p>Lietuvoje taikoma ankstyvosios \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos programa, skirta 40-60 met\u0173 asmenims, leid\u017eia \u012fvertinti pagrindinius rizikos veiksnius &#8211; nutukim\u0105, r\u016bkym\u0105, cukrin\u012f diabet\u0105, padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje &#8211; bei j\u0173 poveik\u012f \u0161irdies funkcijai ir kraujagysli\u0173 b\u016bklei.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/gintar_valteryt_9.jpg\" alt=\"\" width=\"580\" height=\"258\"\/><\/p>\n<p>Sveikatos sprendim\u0173 centro \u201eAnt\u0117ja&#8221; kardiolog\u0117s Gintar\u0117s VALTERYT\u0116S teigimu, itin svarbu \u0161iuos rizikos veiksnius nustatyti kuo anks\u010diau ir laiku juos koreguoti, siekiant stabilizuoti jau atsiradusius pakitimus ir sustabdyti ligos progresavim\u0105.<\/p>\n<p>\u201ePrevencija &#8211; tai investicija \u012f ilgalaik\u0119 sveikat\u0105, padedanti i\u0161vengti miokardo infarkto ir staigios \u0161irdin\u0117s mirties. Net jei savijauta atrodo gera, yra situacij\u0173, kai \u012f gydytoj\u0105 kardiolog\u0105 b\u016btina kreiptis. Profilaktinis apsilankymas rekomenduojamas, jei nustatytas padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis ar padid\u0117jusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Taip pat i\u0161sitirti reik\u0117t\u0173 asmenims, kuri\u0173 artimi giminai\u010diai yra patyr\u0119 miokardo infarkt\u0105, insult\u0105 ar mir\u0119 staiga&#8221;, &#8211; teigia G. Valteryt\u0117.<\/p>\n<p>Apsilankyti pas kardiolog\u0105 svarbu ir tuomet, jei \u017emogus r\u016bko, turi antsvorio, patiria l\u0117tin\u012f stres\u0105 ar nuolat jau\u010dia nuovarg\u012f. Ankstyvas i\u0161tyrimas leid\u017eia laiku diagnozuoti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas, suma\u017einti miokardo infarkto rizik\u0105 ir i\u0161saugoti ger\u0105 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n<p>Kuomet reik\u0117t\u0173 sunerimti?<\/p>\n<p>Kardiolog\u0117 pasakoja, kad da\u017eniausias simptomas, kuris tur\u0117t\u0173 i\u0161 karto kelti \u012ftarim\u0105 d\u0117l galimo \u0161irdies kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo, yra kr\u016btin\u0117s skausmas fizinio kr\u016bvio metu. Taip pat svarb\u016bs po\u017eymiai &#8211; suma\u017e\u0117j\u0119s fizinis paj\u0117gumas ar dusulys atliekant \u012fprastas kasdienes veiklas. Ligai progresuojant \u0161ie simptomai gali pasireik\u0161ti ir ramyb\u0117s b\u016bsenoje, po valgio ar nakt\u012f.<\/p>\n<p>\u201eKai kurie pacientai skund\u017eiasi \u0161irdies ritmo sutrikimais ar sunkiai kontroliuojamu arteriniu kraujosp\u016bd\u017eiu. Nors tai n\u0117ra itin specifiniai simptomai, \u012fvertinus bendrus rizikos veiksnius galima \u012ftarti, kad pacientui grei\u010diausiai yra pa\u017eeistos \u0161irdies vainikin\u0117s kraujagysl\u0117s&#8221;, &#8211; teigia medik\u0117.<\/p>\n<p>Sunerimti reik\u0117t\u0173 ir tuo atveju, jei kraujo tyrimuose nustatomas padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis, ypa\u010d padid\u0117jusi blogojo cholesterolio &#8211; ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL) &#8211; koncentracija. Anot pa\u0161nekov\u0117s, anks\u010diau pasitikrinti tur\u0117t\u0173 \u017emon\u0117s, kuri\u0173 t\u0117vai ar broliai ir seserys patyr\u0117 miokardo infarkt\u0105 arba kuriems buvo nustatyti \u0161irdies kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimai ankstyvame am\u017eiuje.<\/p>\n<p>G. Valteryt\u0117 pasakoja, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas da\u017eniausiai lemia \u012fvairi\u0173 rizikos veiksni\u0173 visuma. \u201ePrie pagrindini\u0173 priskiriami antsvoris, r\u016bkymas, cukrinis diabetas, padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis, padid\u0117jusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nepakankamas fizinis aktyvumas ir stresas.<\/p>\n<p>Miokardo infarkto ar kr\u016btin\u0117s anginos rizik\u0105 taip pat didina veiksniai, kuri\u0173 negalime kontroliuoti &#8211; am\u017eius, lytis ir genetinis paveldimumas&#8221;, &#8211; teigia gydytoja.<\/p>\n<p>Siekiant suma\u017einti \u0161i\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, rekomenduojama mesti r\u016bkyti, riboti alkoholio vartojim\u0105, maitintis sveikai ir subalansuotai.<\/p>\n<p>Labai svarbu palaikyti pakankam\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105, reguliariai jud\u0117ti ir daugiau laiko praleisti gryname ore. Reik\u0117t\u0173 kontroliuoti svor\u012f, o turint antsvorio &#8211; tikslingai ma\u017einti k\u016bno mas\u0119.<\/p>\n<p>Taip pat b\u016btina nepamir\u0161ti gydyti jau esam\u0173 lig\u0173 ir atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, skirtus arterin\u0117s hipertenzijos, cukrinio diabeto ir padid\u0117jusio cholesterolio kiekio kraujyje gydymui.<\/p>\n<p>Atliekami svarb\u016bs tyrimai<\/p>\n<p>Prevencin\u0117s programos metu atliekami ir kiti tyrimai, pavyzd\u017eiui, didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas. Jo padid\u0117jimas rodo l\u0117tin\u012f u\u017edegim\u0105, kuris didina kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo rizik\u0105.<\/p>\n<p>Pacientams taip pat atliekami antropometriniai matavimai &#8211; nustatomas k\u016bno svoris, liemens apimtis, matuojamas arterinis kraujosp\u016bdis. Neretai padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis pirm\u0105 kart\u0105 nustatomas b\u016btent vizito pas gydytoj\u0105 metu.<\/p>\n<p>\u0160i\u0105 lig\u0105 itin svarbu diagnozuoti anksti ir laiku prad\u0117ti gydym\u0105, kol dar n\u0117ra i\u0161sivys\u010diusi\u0173 komplikacij\u0173, toki\u0173 kaip \u0161irdies sieneli\u0173 sustor\u0117jimas ar insultas.<\/p>\n<p>Taip pat atliekama elektrokardiograma, kurios metu galima nustatyti \u0161irdies ritmo sutrikimus bei pasteb\u0117ti pakitimus, galin\u010dius rodyti \u0161irdies vainikini\u0173 kraujagysli\u0173 u\u017esikim\u0161im\u0105.<\/p>\n<p>\u201eMano nuomone, vienas svarbiausi\u0173 tyrim\u0173 programos metu yra \u0161irdies echoskopija. Jos metu galima nustatyti \u012fvairius \u0161irdies strukt\u016brinius pakitimus, vo\u017etuv\u0173 patologijas ar pasteb\u0117ti sutrikus\u012f atskir\u0173 \u0161irdies sieneli\u0173 segment\u0173 jud\u0117jim\u0105, kas gali rodyti reik\u0161mingus kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimus. O atliekant kaklo kraujagysli\u0173 echoskopij\u0105 galima matyti aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173 sankaupas, kurios padeda \u012fvertinti bendr\u0105 ateroskleroz\u0117s i\u0161plitim\u0105 organizme&#8221;, &#8211; pabr\u0117\u017eia G. Valteryt\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Asociatyvi Freepik.com nuotr. \u00a0 \u0160ios ligos da\u017eniausiai vystosi palaipsniui ir ilg\u0105 laik\u0105 nesukelia ry\u0161ki\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":112276,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,2454,34,35,24,1316,1315,21355,10590,16710,32,33,37,39,36,38,40,21356,23,22,28,29,4505,26,27,21354],"class_list":["post-112275","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-cholesterolis","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kardiologas","tag-kraujagysles","tag-kraujotaka","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mtl","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-sirdis","tag-top-stories","tag-topstories","tag-valteryte"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116114970782819557","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/112275","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=112275"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/112275\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/112276"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=112275"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=112275"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=112275"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}